Lietuvoje veikia keliolika interneto svetainių, kurios save pristato kaip „alternatyvią“ arba „nesisteminę žiniasklaidą“.
Išskirtinis projektų bruožas – turinys, kuris neretai primena priešišką propagandą.
Tokiose svetainėse kaip „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“, „Ekspertai“, „Ldiena“, „Šauksmas“, smarkiai kritikuojama Lietuvos valdžia, užsienio politika, kariuomenė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, pateikiamos iškraipytos istorijos versijos.
Dažnai jų pranešimuose Vladimiro Putino valdoma Rusija yra vaizduojama kaip „geroji alternatyva“ arba „teisingoji pusė“.
Tokios žinutės kartais yra panašios į tikslus, kurių Kremlius siekia prieš Baltijos šalis vykdydamas informacinį karą.
Nagrinėjo dešimties svetainių turinį
Lietuvos informacinės erdvės analitikai nuo birželio 9-osios iki liepos 17-osios nagrinėjo dešimties interneto svetainių turinį. Išvada – vadinamąją „nesisteminę žiniasklaidą“ sieja panašios idėjos, tekstai, autoriai ir metodai.
Specialistai stebėjo puslapius „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“, „Ekspertai“, „Ldiena“, „Sarmatas“, „Nacionalistas“, „Lietuviais“, „Versijos“, „Šauksmas“ ir tik rusų kalba pranešimus siūlančią svetainę „Lt90“.
Neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek skaitytojų turi šie puslapiai. Pagal statistiką analizuojančio portalo w3bin.com duomenis, galima spėti, kad sudėjus kartu tos svetainės turėtų apie 17 tūkst. lankytojų per dieną.
Tikrasis „nesisteminės žiniasklaidos “ svetainių skaitytojų skaičius būtų gerokai mažesnis, nes puslapių auditorijos yra persidengiančios – tie patys žmonės lankosi keliose svetainėse.
Tačiau tikrasis skaičius būtų gerokai mažesnis, nes puslapių auditorijos yra persidengiančios – tie patys žmonės lankosi keliose svetainėse.
Daugiausia lankytojų turi svetainė „Ekspertai“ – apie 8 tūkst. per dieną. „Laisvas laikraštis“ ir „Karštas komentaras“ sutraukia maždaug po 2 tūkst. lankytojų. Svetainė „Ldiena“ turi daugiau kaip tūkstantį, o „Šauksmas“ iki tūkstančio vartotojų.
Už informacinės erdvės saugumą atsakingi analitikai visuose puslapiuose rado žinučių, kurios turi priešiškos propagandos bruožų.
Naudojasi Kremliaus žiniasklaida
Per nagrinėtą laikotarpį daugiausia priešišką propagandą primenančių žinučių paskelbė svetainė „Ldiena“ – 12 pranešimų. Vilniečio Lauryno Ragelskio valdomas internetinis puslapis išsiskiria labai radikaliais lozungais ir aktyvumu.
„Pagalvokite, kas yra tikrasis jūsų priešas. Putinas už televizoriaus ekrano ar supuvęs Lietuvos elitas už valstybės vairo? – klausiama birželio 10 dieną publikuotame Pauliaus Radvanskio tekste. Ir pasiūlomas atsakymas: Tie, kurie turite darbą, per tuos 9 mėnesius vergaujant ir plaunant savo smegenis kariuomenėje, perleisite turtingųjų vaikams savo darbo vietas.“
Propagandą primenančius pranešimus aktyviai skelbė ir rusiškas puslapis „Lt90“. Šios svetainės išskirtinis bruožas – joje perpublikuojami Kremliaus žiniasklaidos priemonių tekstai.
Propagandą primenančius pranešimus aktyviai skelbė ir puslapis „Lt90“. Šios svetainės išskirtinis bruožas – joje perpublikuojami Kremliaus žiniasklaidos priemonių tekstai rusų kalba.
Pavyzdžiui, birželio 24 dieną ta svetainė perpublikavo Rusijos propagandinio portalo „Pravda“ rašinį „Lietuva pasiruošė antrajam Ledo mūšiui“. Teksto pavadinimas – aliuzija į Peipaus ežero mūšį, kuriame 1242 metais rusai įveikė Vokiečių ir Livonijos ordinus.
Iškraipant faktus tekste teigiama, kad Lietuva dėl konflikto su Rusija esą neteko pigesnių dujų, 40 proc. rusų turistų, 30 proc. krovinių Klaipėdos jūrų uoste, 20 proc. pajamų iš eksporto.
Svetainė „Šauksmas“ per nagrinėtą laikotarpį publikavo 9 žinutes, primenančias priešišką propagandą, „Laisvas laikraštis“ – 6, „Karštas komentaras“ ir „Versijos“ – po 4, o kitose svetainės – iki 3 žinučių.
Keičiasi tekstais
Propagandos detektyvai pastebėjo, kad dalis priešiškų pranešimų kartojasi. Skirtingi portalai dažnai paskelbia tų pačių autorių, tuos pačius tekstus.
Pavyzdžiui, liepos 15 dieną „Laisvas laikraštis“ ir „Ekspertai“ publikavo Zigmo Vaišvilos tekstą „Graikija atidengė Europos Sąjungos veidą“. Jame autorius teigia, kad Lietuva buvo priverstiniu būdu nuvaryta į euro zoną, o apie demokratiją Europos Sąjungoje rašo lyg apie menamą dalyką.
Birželio 25 dieną svetainės „Ekspertai“ ir „Ldiena“ išspausdino neįvardinto autoriaus tekstą „Ištikimiausias Baltijos šalių draugas mato tik vieną išeitį – karą“. Jame gausiai cituojamas britų žurnalistas Edwardas Lucasas, kuris rašinyje yra vadinamas Vakarų propagandistu.
Susidaro įspūdis, kad pranešime E.Lucaso mintys yra iškraipytos.
Pavyzdžiui, teigiama, kad britų žurnalistas esą sakė, kad Lietuva, Latvija, Estija neišvengiamai bus okupuotos Rusijos.
Birželio 19 dieną svetainės „Ldiena“ ir „Šauksmas“ paskelbė Juozo Ivanausko tekstą, kuriame jis kaltina Lietuvos žiniasklaidą dezinformacijos skleidimu, o valdžią – įgaliojimų viršijimu. Taip pat aiškino, kad esą JAV kariai Lietuvoje buvo dislokuoti neteisėtai.
Skirtingi autoriai – tos pačios citatos
Tyrimo autoriai pastebėjo neįprastą reiškinį. Kartais skirtingų svetainių, skirtingų autorių, skirtinguose rašiniuose atsikartoja tie patys teksto gabalai – ne pavieniai sakiniai, bet pastraipos.
Kartais skirtingų svetainių, skirtingų autorių, skirtinguose rašiniuose atsikartoja tie patys teksto gabalai – ne pavieniai sakiniai, bet pastraipos.
„1990 metais Lietuvoje, išsilaisvinus nuo „sovietinio okupanto“, gyveno 3,7 mln. lietuvių, o 2015 metais – jau visu milijonu mažiau – kas gi čia taip mūsų tautą „genocidina“?! 1993 metais į Lietuvos mokyklų pirmąsias klases atėjo 75 000 pirmokų, o 2014 metais – pirmokų net tris kartus mažiau!“ – tai citata iš liepos 17 dieną svetainėse „Šauksmas“ ir „Laisvas laikraštis“ publikuoto Juozo Ivanausko teksto.
O štai beveik identiškas teksto gabalas iš kito pranešimo, kuris buvo įdėtas „Socialistinio liaudies fronto“ interneto portale: „1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. lietuvių, o 2015 metais – jau visu milijonu mažiau, 1993 metais į Lietuvos mokyklų pirmąsias klases atėjo 75 000 pirmokų, o 2014 metais – pirmokų net tris kartus mažiau.“
Per nagrinėtą laikotarpį dešimtyje svetainių analitikai aptiko 12 pasikartojančių citatų skirtinguose tekstuose.
Taikiniai – kaip ir Kremliaus
Viena iš propagandos medžiotojų užduočių – ne tik aptikti tokius pranešimus, bet ir išgryninti juos iki esminės žinutės, vinies, kurią bandoma įkalti į skaitytojų atmintį.
Viena iš propagandos medžiotojų užduočių – ne tik aptikti tokius pranešimus, bet ir išgryninti juos iki esminės žinutės, vinies, kurią bandoma įkalti į skaitytojų atmintį.
Didelės apimties tekstus suskaldžius iki vieno sakinio, galima nustatyti, kokie yra propagandos skleidėjų taikiniai ir tikslai.
Analitikai teigia, kad per nagrinėtą laikotarpį pagrindiniais taikiniais buvo Europos Sąjunga, NATO, Lietuvos užsienio politika, istorija ir kariuomenė.
Tai nėra nauja tendencija.
Kremliaus propaganda jau kelerius metus taikosi į šias temas, nes pagrindinis tikslas yra sumenkinti Lietuvos valstybingumą, pakirsti piliečių pasitikėjimą valdžia, institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pakeisti istorinę atmintį ir galiausiai – sudaryti įspūdį, kad Lietuvos valstybė neturi pagrindo egzistuoti ir būti nepriklausoma.
Liepos 5 dieną „Karštas komentaras“ publikavo neįvardinto autoriaus tekstą apie LDK karalių Mindaugą ir Lietuvos valstybingumą.
Straipsnyje teigiama, kad valdovas buvo vienas trumparegiškiausių ir labiausiai pakenkusių Lietuvos valstybei.
„Tiek man, tiek visiems padoriems istorikams Mindaugas yra viena iš niekingiausių/juodžiausių asmenybių mūsų, Sarmatiškoje-Lietuviškoje, istorijoje“, – tekste cituojamas Aivaras Lileika, kuris vadinamas istoriku.
Tyrimas išryškino ir naujų procesų.
Vis daugiau priešiškos propagandos žinučių paleidžiama į Lietuvos žiniasklaidą ir JAV. Be to, tokiuose pranešimuose teisingumo situacija ir žmogaus teisės Lietuvoje tampa atskiromis temomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusija aktyviau atakuoja Lietuvos informacinę erdvę, tačiau Kremliumi tiki vis mažiau Lietuvos piliečių
Naudoja „rusiškus“ propagandos metodus
Informacinės erdvės analitikai sako, kad išnagrinėtą turinį sieja ne tik panašios idėjos, tekstai, autoriai, bet ir propagandos varymo metodai.
Egzistuoja daugybė propagandos technologijų ir sukuriama vis naujų, tačiau čia naudojami keli klasikiniai metodai. Juos galime aptikti ir Rusijos žiniasklaidoje, – sakė analitikas.
„Egzistuoja daugybė propagandos technologijų ir sukuriama vis naujų, tačiau čia naudojami keli klasikiniai metodai. Juos galime aptikti ir Rusijos žiniasklaidoje“, – sakė vienas tyrimo autorių.
Daugiausia nagrinėtuose tekstuose naudojamas metodas, kuris yra vadinamas „juoda-balta“. Esmė – „baltasis“ autoritetas, pavyzdžiui, koks nors profesorius, kalba apie „juodąjį“ personažą, dažniausiai, JAV, NATO, Europos Sąjungą ar provakarietišką Lietuvos valdžią.
„Ši technologija naudojama, kai norima sudaryti įspūdį, kad vieną ar kitą prieštaringą mintį palaiko autoritetai. Koks skaitytojas drįs abejoti profesoriumi?“ – kalbėjo vienas iš tyrimą atlikusių analitikų.
Matyt, šios technologijos pavyzdžiu galėtų būti Nepriklausomybės akto signatarų Z.Vaišvilos ar Rolando Paulausko vieši pasisakymai.
Rašo liepiamąja nuosaka
Dar viena „nesisteminėje žiniasklaidoje“ naudojama propagandos technologija, kai aršiai puolami ne oponentų argumentai, bet menamos ar esamos asmeninės savybės.
„Isteriškus rusofobus su homikais jungia bendros „europietiškos vertybės“, – birželio 15 dieną rašoma neįvardinto autoriaus tekste, kuris buvo publikuotas svetainėje „Nacionalistas“.
Tame rašinyje Rusiją kritikuojantys ir Europos vertybes palaikantys žmonės yra vadinami sistemos pakalikais, homikais, rusofobais, seksualiniais iškrypėliais ir panašiai.
Rusiją kritikuojantys ir Europos vertybes palaikantys žmonės yra vadinami sistemos pakalikais, homikais, rusofobais, seksualiniais iškrypėliais ir panašiai.
Analitikai pastebėjo, kad daugelis priešiškos propagandos teiginių yra nuolat kartojami.
„Iš esmės, daugelį tokių pranešimų galima sutraukti iki vieno ar dviejų pagrindinių teiginių. Ilguose straipsniuose kelios tezės yra aplipdomos tekstu ir nuolat kartojamos, sukant vis tą pačią mintį“, – aiškino vienas tyrimo autorių.
Jis pastebėjo, kad kai kuriuose tekstuose naudojama net sovietinės propagandos technologija – liepiamoji nuosaka.
Birželio 19 dieną svetainėje „Šauksmas“ publikuotame J.Ivanausko tekste rašoma: „Kiekvieną valdžios militaristinį žingsnį būtina viešai pasmerkti, o atsakingus valdininkus, pritariančius karo eskalacijai, nušalinti nuo valdžios. Kiekvieną JAV agresoriaus NATO tanką bei kareivį vyti lauk iš Marijos žemės pasiutusia šluota!“
Ten pat skaitytojai raginami: „Tai reiškia, jog tikrinti FAKTO buvimą reikia pagal Rusijos žiniasklaidą – RT, RIAN ir kt. oficialius šaltinius.“
