Ketvirtadienį Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ pranešė, kad kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Rusijos prezidentas pasigyrė, kad užimti Rytų Europos valstybių sostines jo kariams būtų labai paprasta.
Vilnius neginamas
Atsargos majoras Algirdas Daugirdas sako, kad tokie V.Putino teiginiai – ne pasipūtėliški kliedesiai, o tikrų tikriausia realybė.
„Vilnius šiuo metu yra neginamas. Realiai nė vieno karinio dalinio nėra Vilniaus kryptimi nuo Baltarusijos pusės žiūrint. Tokia tiesa. Yra savanorių pajėgų rinktinė, bet ji yra išdėstyta visoje apskrityje, išbarstyta po kelias kuopas. Vilniuje yra tik šimtas, kitas, trečias vyrų. Dar yra Garbės sargybos kuopa su aptarnaujančiais padaliniais, bet jie skirti kitoms funkcijoms. Dar yra Generolo Žemaičio karo akademija, bet neaišku, ką tie keli šimtai jos auklėtinių darytų“, – vardino galimus Vilniaus gynėjus pašnekovas.
Jei būtų pasitelktas netikėtumo faktorius, tai mes galime iš ryto jau pabusti su priešo kariuomene savo kieme, – sako A.Daugirdas.
„Jei būtų pasitelktas netikėtumo faktorius, tai mes galime iš ryto jau pabusti su priešo kariuomene savo kieme“, – pripažįsta V.Putino žodžių realybę A.Daugirdas.
Anot jo, realiausia tikimybė, kad Vilniaus puolimą bent pristabdyti galėtų specialiųjų pajėgų kariai, tačiau, vargu, ar jie apskritai būtų siunčiami, ar nebūtų tausojami.
A.Daugirdas teigiamai vertina Lietuvos planus prie specialiųjų pajėgų karo atveju prijungti ir „Arą“ bei Viešojo saugumo tarnybą, tačiau kol kas, anot jo, visai neaišku, kaip greitai šios pajėgos išmoks dirbti kartu.
Taip pat jis pripažįsta, kad specialiosios pajėgos atremtų tik menkesnio masto puolimą. Tuo tarpu, jei atakuojama vienu metu būtų ir iš oro, ir sausuma, Vilniaus visai nebūtų kam ginti.
„Karinio dalinio Vilniaus pašonėje Rūdininkuose jau dešimt metų nebėra. Todėl darau prielaidą, kad niekas Vilniaus ginti nė neketina. Šis politinio centro palikimas likimo valiai man keistas. Net kyla minčių, kad gal jis būtų lengvai atiduodamas ir būtų telkiamasi į vidurinės šalies dalies gynybą, koridoriaus su Lenkija išsaugojimą. Tuo tarpu, jei Vilnių būtų pasirengta rimtai ginti, mes patys būtume pasirengę stipriau pasipriešinti. Vien Vilniaus paėmimas stabdytų priešo puolimą, tai būtų sudėtinga užduotis jam, o mes laimėtume laiko“, – svarstė pašnekovas.
Oru, vandeniu, sausuma?
A.Daugirdo nuomone, jei Rusija nuspręstų siųsti karius į Vilnių, jai būtų vienodai lengva tai padaryti tiek sausuma per Baltarusiją ar iš Kaliningrado, tiek oru.
„Scenarijų gali būti daugybė. Rusija jau gerus dešimt metų intensyviai treniruojasi išmesti vienu metu iš transportinių lėktuvų iki dešimties tūkstančių karių su visa kovine technika. Ką reiškia jų dešimt tūkstančių, kai mes tiek neturime net kovojančių karių? Uniformuotų pas mus išvis tėra apie 12 700, o iš jų tikrai ne visi kovoja“, – lygino A.Daugirdas.
Lygiai taip pat lengva Rusijos kariams Vilnių pasiekti ir sausuma. Kaliningrade jie turi desantininkus, turi specialius laivus, kurie per 20 min. gali pasiekti Lietuvos pakrantes. Taip pat turi pontoninius tiltus, gali jais, nuolatiniais tiltais ir brastomis itin greitai persikelti per Nemuną.
„Visos priemonės atakuoti mus efektyviai ir staigiai yra. O mes net neturime sukomplektuotų dalinių. Tauragės Kęstučio batalionas yra nesukomplektuotas. Jis negalėtų rimtai atremti grėsmės, tik pristabdyti“, – apgailestavo karininkas.
NATO vėluoja
Jis sutinka, kad tokia žinia gali labai išgąsdinti ir gal net skambėti kiek paranojiškai, ypač turint galvoje, kad Lietuva – NATO narė ir jos gynyba rūpinamės ne tik savo pajėgomis. Tačiau majoras kartu siūlo pernelyg nepasikliauti kalbomis apie tai, kad būsime laiku ir greitai apginti, ir labiau stiprinti vietos karių pasirengimą.
„Žinoma, kalbama, kad yra oro policija, gal bus NATO kariai nuolat, bet, jei kalbame apie netikėtumo faktorių, tai NATO jau kelis kartus yra pripažinusi, kad čia Rusija žengia keliais žingsniais pirmiau.
Nespėjome Gruzijoje, nespėjame Ukrainoje. Nespėtume, akivaizdu, ir Lietuvoje.
Aukšto rango kariškiai, žinoma, sakytų, kad yra žvalgyba, kad viskas yra matoma, bet Krymas parodė, kad nieko jie nemato. Turime tik kosminę žvalgybą, o jos duomenimis remiantis daryti išvadas užtrunka. Visuomenė nuolat bandoma įtikinti, kad pagalbos sulauksime greitai ir laiku. Bet čia pralošinėjama. Nespėjome Gruzijoje, nespėjame Ukrainoje. Nespėtume, akivaizdu, ir Lietuvoje“, – įsitikinęs A.Daugirdas.
Jis pripažįsta, kad NATO karių nuolatinis buvimas Lietuvoje gynybą labai sustiprins. Jau ir vienos amerikiečių kuopos su gera ginkluote buvimas Lietuvoje yra jėga, kuri gali daug padaryti pirmame gynybos etape, kai užduotis būtų žūtbūt pristabdyti priešo judėjimą, jei jis užims svarbius objektus, oro uostus, sandėlius karinius sunaikins.
„Tačiau, jei pultų smarkiai, tai ne tik sausuma. Pirmiausia iš Kaliningrado pusės būtų paleistos raketos. Mes jų sustabdyti kol kas neturime kuo. Priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba yra mūsų prioritetai. Tie naikintuvai, kurie yra Zokniuose, gali pakilti tik per tam tikrą laiką, o to nepakanka. Viena yra pamatyti lėktuvą ir leisti eskadrilę, o visai kita – pamatyti raketinį smūgį ir spėti pakelti aviaciją“, – aiškino A.Daugirdas.
Todėl, atsargos majoro nuomone, be nuolatinių NATO karių pratybų išsikovojimo, Lietuvai dar itin naudinga būtų susitarti su NATO dėl jos turimų mobilių radarų laivuose perkėlimo į Klaipėdą.
