Lietuvos kariuomenės vizijoje išreikštas Lietuvos kariuomenės vado ketinimas: apibrėžti ateinančio dešimtmečio veiklos ir tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai, planuojama struktūra, bendradarbiavimas su kitomis šalies jėgos struktūromis, siektini rezultatai.
Lietuvos kariuomenė per ateinantį dešimtmetį turi gebėti užtikrinti efektyvų atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą, veikiant tiek savarankiškai, tiek ir su sąjungininkais.
Vystant Lietuvos kariuomenę ateinantį dešimtmetį kariuomenės vadas ketina didžiausią dėmesį skirti Sausumos pajėgoms. Planuojama didinti karinių vienetų parengtį: sukomplektuoti juos personalu iki 90 proc., įsigyti ir įdiegti modernią bei išlaikyti jau turimą karinę techniką, įrangą, ginkluotę ir ekipuotę, tobulinti karinį rengimą ir gerinti sąveiką tarp karinių vienetų bei pajėgų.
„Lietuvos kariuomenė per ateinantį dešimtmetį turi gebėti užtikrinti efektyvų atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą, veikiant tiek savarankiškai, tiek ir su sąjungininkais, vykdyti plataus spektro operacijas Lietuvoje ir už jos ribų“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Remsis visais kariais
Komplektuojant karinius vienetus personalu, prioritetą ketinama teikti nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms. Šių pajėgų vienetus numatyta komplektuoti profesinės karo tarnybos kariais, kurių dauguma profesinės karo tarnybos sutartis pasirašys sėkmingai atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kitus kariuomenės manevrinius vienetus (batalionus), neįeinančius į greitojo reagavimo pajėgų sudėtį, planuojama komplektuoti tiek profesinės, tiek privalomosios pradinės karo tarnybos kariais.
Kalbėdamas apie kariuomenės rezervo rengimą kariuomenės vadas pažymėjo, jog kartotiniai rezervo karių mokymai šiais metais bus pristabdyti, tačiau kitąmet vėl bus tęsiami, kaip planuota. Toks sprendimas priimtas todėl, kad tam tikrus kariuomenės pajėgumus reikėjo sutelkti pasirengimui priimti ir parengti šių metų šauktinius.
Ateityje parengtojo rezervo karių įgūdžius ketinama atnaujinti suformuotuose rezervo padaliniuose, kurie bus priskirti jau egzistuojantiems kariniams vienetams.
Kovinė grupė
Nacionalines greitojo reagavimo pajėgas bus siekiama išplėsti suformuojant dar vieną – trečią bataliono kovinę grupę. Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgas planuojama išlaikyti be didelių pakitimų.
Kariuomenės struktūroje didžiausi pokyčiai numatyti Sausumos pajėgose. Čia ketinama suformuoti antrąją – motorizuotąją pėstininkų brigadą, kurią sudarys trys motorizuotųjų pėstininkų, vienas artilerijos batalionas ir logistikos kuopa.
Taikos metu turime orientuotis į tokią kariuomenės organizacinę struktūrą, su kuria galėtume efektyviai veikti ir karo atveju.
„Taikos metu turime orientuotis į tokią kariuomenės organizacinę struktūrą, su kuria galėtume efektyviai veikti ir karo atveju – reorganizacijoms bei naujų vienetų formavimui laiko nebus“, - įsitikinęs kariuomenės vadas.
Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkams ir partneriams kariuomenės vadas ketina skirti reikiamą priimančiosios šalies paramą ir drauge vykdyti integruotą karinį rengimą. Tam tikrus pajėgumus ir resursus Lietuvos kariuomenė skirs ir kolektyvinio saugumo priemonėms įgyvendinti.
„Sieksime didinti NATO karinių pratybų Lietuvoje skaičių, tačiau išlaikysime balansą su nacionalinėmis pratybomis. Iškilus grėsmei turime gebėti bent tam tikrą laiką veikti vieni. Tam reikia nusiteikti ir atsakingai ruoštis“, – sakė gen. ltn. J.V.Žukas.
Svarbiausia – bendradarbiavimas
Pasak kariuomenės vado, rengiantis šalies gynybai drauge su kitomis šalies ginkluotosiomis struktūromis turime suvokti, kad mes neturime jų paversti Lietuvos kariuomenės padaliniais, kitaip tariant – mokyti jų karinių įgūdžių, taktikos ar visų procedūrų. Gynybos sistemoje jiems bus skiriamos specifinės užduotys pagal jų turimus gebėjimus ir pajėgumus, todėl bendrų pratybų metu turime visą dėmesį skirti tarpusavio veiksmų suderinamumui ir sąveikai gerinti.
Susitikimo metu pranešimus taip pat skaitė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM, KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų, Pajėgumų planavimo, Personalo departamentų, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo, Strateginės komunikacijos, Teisės departamentų, Logistikos valdybos atstovai bei kariuomenės vyriausiasis puskarininkis. Jų metu dėmesys skirtas aktualiems karinio rengimo, aprūpinimo, karių atestavimo, drausmės, tarnybos teisinio reguliavimo, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos organizavimo, NATO pajėgų integravimo vieneto steigimo, ginkluotės ir technikos įsigijimo, informacijos apsaugos ir kitiems klausimams.
Tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės vado susitikimai su visų kariuomenės pajėgų, štabų ir karinių vienetų vadais rengiami du kartus metuose.
