Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose susirinkusiems žurnalistams NATO kariai priminė, kad oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma jau dešimt metų.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui užtikrinti jau 15 NATO sąjungininkų 36 kartus rotuodamiesi atliko NATO oro policijos misiją ir patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje.
Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvėje patruliuoja pirmą kartą NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys keturi Kanados karališkųjų oro pajėgų naikintuvai F-18 „Hornet“ ir 130 karių.
Šiai misijai pasibaigus portugalus pakeis Italijos karinės oro pajėgos su keturiais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Kanados karališkąsias oro pajėgas pakeis Lenkijos lakūnai su keturiais „Mig-29“.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius patvirtino, kad šiemet „alfa skrydžių“ yra trigubai daugiau nei ankstesniais metais – apie 110.
Ką reiškia „alfa skrydis“? V.Raklevičius patikslina, jog taip vadinama situacija, kai naikintuvai kyla atpažinti prie Baltijos šalių oro erdvės priartėjusius lėktuvus, kurie nėra pažymėti jokiuose skrydžių grafikuose, jie neatsiliepia į šaukinius ir patys neskleidžia jokio atpažinimo signalo.
„Tai beveik visada būna Rusijos kariniai orlaiviai. Tai nėra oro erdvės, o tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas. Tokie lėktuvai kelia grėsmę civilinei aviacijai. Būtent dėl to NATO nusprendė imtis brangios apsaugos priemonės – kelti naikintuvus kiekvieną kartą, kai užfiksuoja neatpažintą lėktuvą“, – aiškino V.Raklevičius.
Kodėl Rusijos kariniai lėktuvai skraido virš Baltijos jūros? „Tai vienintelis būdas tarptautinės erdvės koridoriumi patekti į Kaliningrado sritį. Jis yra gana siauras, todėl priartėti prie mūsų saugomos erdvės yra lengva. Kariniai orlaiviai svetimos šalies teritorijoje skristi leidimo negauna. Lėktuvai užfiksuojami vizualiai – tipas, ginkluotė. Dažniausi neatpažinti objektai – naikintuvai, bombonešiai, strateginiai – įvairių paskirčių Rusijos kariniai orlaiviai.“
Dažniausi neatpažinti objektai – naikintuvai, bombonešiai, strateginiai – įvairių paskirčių Rusijos kariniai orlaiviai.
Ar šiais metais buvo pažeista Lietuvos oro erdvė? V.Raklevičius atsako: „Lietuvos oro erdvės pažeidimų nebuvo. Estijoje buvo keletas, tačiau tai truko trumpai – sekundžių ar minučių klausimas.“
Portugalijos junginio vadovas leitenantas Luisas Moraisas pritarė, kad skristi kariniu lėktuvu tarptautinėje erdvėje išjungus atpažinimo sistemas – nėra normalu.
Leitenantas žemėlapyje pademonstravo, kad Portugalija turi šioje srityje daug patirties. Šalies oro pajėgos yra atsakingos už tokią Atlanto vandenyno teritoriją, kuri beveik padengtų Europą.
Kanados karinių oro pajėgų junginio vadas pulkininkas leitenantas Davidas Pletzas priminė, kad tai yra pirmas kartas per dešimt metų, kuomet Kanada prisijungia prie misijos Baltijos šalyse.
„Mes ne tik didžuojamės, bet ir džiaugiamės, kad galime tai atlikti kartu su partneriais. Taip pat galime dalyvauti visuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, kuriuos mums suteikia Lietuvos visuomenė. Noriu padėkoti priimančiai šaliai ir Portugalijos oro pajėgoms“, – kalbėjo Kanados junginio vadas.
