Rusija turi keturis kartus daugiau karių negu Ukraina, du kartus daugiau tankų ir daugiau negu šešis kartus daugiau karinės aviacijos. Taip pat yra nesulyginami šių dviejų šalių gynybos biudžetai. Rusija kasmet gynybai išleidžia apie 78 mlrd. dolerių, o tuo tarpu Ukrainos išlaidos siekia 1,6 mlrd.dolerių.
Nuo 2008 m. vykusio Gruzijos karo, Maskva savo išlaidas kariniam biudžetui padidino net trečdaliu.
Vis dėlto, galimo tiesioginio karu su Ukraina atveju, Maskva būtų pajėgi mobilizuoti vos pusę savo karių, kadangi Rusija negali išvesti savo pajėgų iš neramaus Šiaurės Kaukazo regiono ir pasienio su Kinija sričių bei Ramiojo vandenyno pakrantės.
Niujorko universiteto Tarptautinių santykių centro atstovas Maskvoje Markas Galeottis teigia, kad Rusija karo metu gali sutelkti dvigubai daugiau karių negu Ukraina.
Nuo 2008 m. vykusio Gruzijos karo, Maskva savo išlaidas kariniam biudžetui padidino net trečdaliu. Rusija siekia modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, o jų naudojimą ji pasitelkia siekdama įgyvendinti užsienio politikos tikslus.
Tuo tarpu Ukrainos valdžia nuolat mažino išlaidas krašto gynybai. Nors Ukrainos pajėgos dalyvavo įvairiose NATO organizuotose taikos palaikymo misijose, tačiau pati kariuomenė nepasižymėjo itin gera ginkluote.
Didžioji dalis Ukrainos armijos ginklų yra paveldėti iš Sovietų Sąjungos laikų. Nors Kijevas vykdė įvairias reformas, siekdamas atnaujinti kariuomenę, tačiau karinės pajėgos vis dar išlieka nepakankamai modernizuotos.
„Pastaraisiais metais buvo daug reformų kariuomenėje, bet finansavimas išliko nepakankamas“, – apie Ukrainos kariuomenės būklę kalbėjo Didžiosios Britanijos Nepriklausomo konfliktų tyrimo centro analitikas Christopheris Langtonas.
Per pastaruosius penkis metus Ukrainos armijoje karių skaičius sumažėjo nuo 254 iki 184 tūkstančių. Apie 60 proc. jų sudaro šauktiniai.
Viena iš problemų, su kuria susiduria Ukrainos kariuomenė, yra ta, jog rusakalbiai kariai iš rytų Ukrainos regionų, dažnai simpatizuoja Rusijai, o tai kelia klausimą dėl pastarųjų lojalumo Kijevui.
Be to, daugelis Ukrainos generolų tarnavo Sovietų Sąjungos laikais kartu su rusais. Vienas iš perėjimo į priešo stovyklą pavyzdžių buvo užfiksuotas kovo 2 d. kuomet po Krymo okupacijos Ukrainos laivyno vadas nusprendė prisiekti Rusijai.
Per pastaruosius penkis metus Ukrainos armijoje karių skaičius sumažėjo nuo 254 iki 184 tūkstančių. Apie 60 proc. jų sudaro šauktiniai.
Vis dėlto, Ukrainos kariuomenė yra laikoma vieninga dėl dviejų svarbių veiksnių. Pirmasis veiksnys yra nacionalinės vienybės jausmas, kurį paskatino Rusijos agresija. Kitas svarbus faktorius yra pačios Ukrainos kariuomenės tapatybė.
„Ukrainos kariuomenė nuo sovietinių laikų smarkiai evoliucionavo. Ji yra ganėtinai lojali šaliai“, – tvirtino M.Galeottis.
Maskva gali surengti karinę intervenciją, kuri būtų panaši į 1968 m. Čekoslovakijos atvejį. Arba, Rusija sieks pakartoti Krymo okupacijos scenarijų, bandydama veikti, naudodama „savigynos būrius“, į kuriuos bus įmaišyta daugybė Rusijos karių.
C.Langtonas teigia, kad tiesioginė agresija Maskvai kainuotų per brangiai: „Tai būtų itin kruvinas mūšis, kuris daugumai rusų nebūtų priimtinas."
Dėl šios priežasties Rusijai strategiškai naudingiau būtų toliau destabilizuoti padėtį Donbase. Vis dėlto, ekspertai pažymi, kad abiem atvejais Ukraina yra silpnai pasiruošusi atremti Rusijos rengiamas diversijas.
