Pirmoje publikacijoje – patarimai, kaip elgtis civiliams, jei bręsta karinis konfliktas.
Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Praėjusiame rašinyje kalbėjome apie tai, kaip reiktų parengti savo gyvenamąjį būstą. Šiandien norėčiau ta tema pakalbėti šiek tiek plačiau ir aptarti galimus pasirengimo būdus dar ankstesniame etape – prieš statant namą.
Šiuolaikinės statybos namai, žvelgiant iš kario pozicijos, labai primena pasaką apie tris paršiukus. Dauguma, ypač karkasinių, namų neatlaikytų net stipresnės gamtinės stichijos, jau nekalbant apie karinius veiksmus.
Nenoromis prisimenu šaltojo karo laikus, kuomet kiekvienas daugiabutis, kiekviena gamykla ar visuomeninės paskirties pastatas turėdavo slėptuves, o beveik visi individualūs namai – rūsius su atsarginiu išėjimu.
Beveik 30 metų tai nebuvo aktualu, bet šiandieniniai įvykiai Ukrainoje ir Palestinoje rodo, kad kartais vienintelė galimybė išgyventi yra po žeme.
A.D. Norint slėptis nuo artilerinio ar kitokio pobūdžio apšaudymo visuomet yra saugiausia žemiau žemės paviršiaus.
Dauguma šiuolaikinių namų, taupumo ir praktiškumo sumetimais, statomi be rūsių. Projektuojant naują namą rekomenduočiau numatyti nors nedidelę patalpą šeimos reikmėms būtent po žeme.
Nereikia didelės patalpos, užtektų nedidelio kambario ploto, kad tilptų sugulti visi šeimos nariai ir liktų šiek tiek ploto techninėms priemonėms. Tai gerokai padidintų išgyvenimo tikimybę, net jei namas karkasinis.
Taikos metu tokia patalpa galėtų tarnauti kaip vėsi vieta laikyti uogienes ar bulves, sandėliuoti atsargas, o krizės atveju tai apsaugotų šeimą.
Š.J. Vidutinei, 3–4 asmenų, šeimai nereiktų daryti rūsio po visu namu. Užtektų apie 20 kv. m patalpos, tarkim, po garažu. Tačiau, turint omenyje Palestinoje vykdomus Izraelio kariuomenės veiksmus, patartina slėptuvę įrengti ne tiesiai po namu, o netoliese – po garažu, po šiltnamiu, po pavėsine ar kitokiu įėjimą ir ventiliacijos vamzdžius maskuojančiu pastatu.
Kelių pastarųjų karinių konfliktų metu dauguma agresorių pirmose atakos pozicijose dislokuoja savaeigę artileriją ir prieš siunčiant pėstininkus valyti teritorijų, visus įtartinus pastatus apšaudo iš artilerijos. Pvz., Palestinoje ištisi gyvenamųjų namų kvartalai buvo visiškai sulyginami su žeme. Natūralu, kad taikiniais tampa įtartini pastatai. Kiemo pavėsinių niekas neapšaudo, todėl saugiau yra toliau nuo pastatų.
Dabar aptarkime, kokie yra būtini slėptuvės atributai.
Patartina slėptuvę įrengti ne tiesiai po namu, o netoliese – po garažu, po šiltnamiu, po pavėsine ar kitokiu įėjimą ir ventiliacijos vamzdžius maskuojančiu pastatu.
Labai svarbu saugus patekimas. Jei tai yra iš pastato, būtina sutvirtinti patekimo vietą, kad griūnantis pastatas neužverstų patekimo į slėptuvę.
Taip pat labai svarbus atsarginis išėjimas. Tai gali būti paprasčiausi laipteliai, tačiau saugiau yra kiek nutolęs nuo pastatų išėjimas pro evakuacijos šulinį. Be ventiliacijos išgyventi nebus paprasta, todėl labai svarbu į paviršių iškelti bent du, nuo lietaus apsaugotus, vamzdžius šviežio oro patekimui.
Kaip galima užtikrinti vandens poreikių tenkinimą tokioje situacijoje?
A.D. Daugumos karinių konfliktų metu vandens tiekimas būna sustabdomas pačių komunalininkų. Tai daroma dėl saugumo, kad pažeidus vamzdynus nebūtų užliejami pastatai. Be jokios abejonės, būna ir diversijų ar atsitiktinių pataikymų į vandentiekio sistemos elementus. Todėl tikėtis gauti vandens iš vandentiekio neverta.
Jei namas turi vandens gręžinį, tuomet patartina numatyti vandens atšaką į slėptuvę. Gręžiniai yra daugiau ar mažiau autonomiški. Tuomet užtektų tik pasirūpinti elektros energija ir dėl šviežio vandens rūpesčių nekiltų. Kitu atveju, priklausomai nuo grunto, galima iškasti šulinį pačioje slėptuvėje. Arba tiesiog kaupti vandens atsargas plastikinėse talpyklose. Bet apie atsargas kalbėsime kitoje temoje.
Š.J. JAV yra populiaru rengti slėptuves, skirtas ilgam išgyvenimui. Jose numatyta šildymo sistema, oro valymo, ventiliacijos sistemos ir kiti brangūs atributai. Ar verta tiek pinigų investuoti?
A.D. Amerikiečiai nuo šaltojo karo laikų ruošiasi branduoliniam konfliktui, kuomet nėra galimybės ar tiesiog nėra kur trauktis iš konflikto zonos. Mūsų atveju tikrai neverta investuoti tiek pinigų. Reikėtų planuoti slėptuvėje autonomiškai praleisti maždaug dvi savaites. Per tiek laiko dažniausiai vienaip ar kitaip keičiasi ar nusistovi fronto linija, todėl jau galima ieškot tolimesnių galimybių išgyventi.
Reikėtų planuoti slėptuvėje autonomiškai praleisti maždaug dvi savaites. Per tiek laiko dažniausiai vienaip ar kitaip keičiasi ar nusistovi fronto linija, todėl jau galima ieškot tolimesnių galimybių išgyventi.
Š.J. Jei kalbame apie dvi savaites, manau, būtina numatyti ir tualeto klausimą. Juk dvi savaites be to išgyventi sunku. Ko gero, paprasčiausias būdas išspręsti šį klausimą – atvedant atšaką iš miesto kanalizacijos sistemos arba vietinių valymo įrenginių. Jei nėra galimybės tai padaryt, kokie dar variantai?
A.D. Ko gero, paprasčiausia būtų nusipirkti elementarų kelioninį biotualetą. Kitu atveju, kaip jau buvom aptarę praėjusiame rašinyje, iškasti duobę ar įrengti rezervuarą. Būtina paminėti, kad norint išlaikyti diskretiškumą ir bent minimalų komfortą, patartina tualetą įrengti atskiroje patalpoje ar bent jau numatyti pertvaras nuo bendros patalpos.
