Mobilizuoti ukrainiečiai – minia civilių, kurie gali būti tik patrankų mėsa

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, paskelbusi visuotinę mobilizaciją, į kariuomenę pritraukė 20 tūkstančių žmonių, bet kiek iš jų moka ir gali kariauti?
Ukrainos kariai prie Rusijos sienos
Ukrainos kariai prie Rusijos sienos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas reikalavo, kad pirmiausia būtų mobilizuojami ne 18-mečiai, o „savanoriai ir specialistai, kurie jau yra atlikę tarnybą armijoje“. Pasak portalo newsru.com, iš viso pašaukti prie ginklų planuota apie 20 tūkst. žmonių. Dar tiek pat planuota surinkti į Nacionalinę gvardiją.

Karinių ir politinių tyrimų centro vadovo Dmitrijaus Tymčuko apskaičiavimais, Ukrainoje prie ginklų būtų galima pašaukti apie milijoną žmonių ir iš jų suformuoti ne tik brigadas, bet ir korpusus ar net armijas. Tačiau šių pajėgų karinė galia būtų labai menka. Tai būtų „patrankų mėsa“, nepajėgi efektyviai vykdyti karinių užduočių, rašo portalas „Glavred“.

Pastaraisiais metais Ukraina nuolat mažino savo kariuomenę bei jos finansavimą, dėl to vis mažiau jaunuolių atlikdavo karinę tarnybą ir gaudavo karybos praktikos. Rezervistai taupumo sumetimais taip pat nebūdavo šaukiami į mokymus, todėl jų žinios paseno ir nebeatitinka dabartinės ginkluotės.

„Faktiškai dabar mūsų armijoje nėra profesionalų. Daugiausia 10-20 tūkst. kadrinių karininkų, bet didžioji jų dauguma neturi karo veiksmų patirties.

Kariuomenėje nebėra profesionalų

Kovo pradžioje į Ukrainos kariuomenę mobilizuotas Viktoras Juščenkovičius pamatė tiek, kad savo įspūdžius išdėstė straipsnyje „Kaip ir kodėl mobilizacija Ukrainoje pavirto farsu“.

„Faktiškai dabar mūsų armijoje nėra profesionalų. Daugiausia 10-20 tūkst. kadrinių karininkų, bet didžioji jų dauguma neturi karo veiksmų patirties. Visi kiti – atitarnavę nuo 4 mėnesių iki metų ir „kontraktininkai, kurie dažniau rankose laiko kastuvą, o ne automatą. Jie net „mokymuose“ nebuvo. Be to, technika, kurios niekas nemoka valdyti taip, kaip derėtų. Kas iš to, jei turėtume pačius geriausius tankus, jei jų vairuotojai jais važinėjosi geriausiu atveju penkis kilometrus, o „artileristas“ iš pabūklo yra iššovęs tris kartus ir nė karto nepataikė į taikinį? – ironizuoja V.Juščenkovičius. – Kokia nauda iš tankų ir artilerijos, jei daliniai ryšį palaiko mobiliaisiais telefonais, o mūšio lauke būtų statomos specialios ryšio stotys, kurioms 50 metų ir jos pastaruosius trejus metus buvo užkonservuotos?“

Šio straipsnio, kuris buvo publikuotas ukrainiečių portale polemika.com, autorius pripažįsta, kad jo piešiamas vaizdas galbūt ir neatspindi tikrosios Ukrainos kariuomenės būklės, nes jis aprašo tai, ką matė pats.

Šio straipsnio, kuris buvo publikuotas ukrainiečių portale polemika.com, autorius pripažįsta, kad jo piešiamas vaizdas galbūt ir neatspindi tikrosios Ukrainos kariuomenės būklės, nes jis aprašo tai, ką matė pats. Bet tai, ką pamatė, V.Juščenkovičius vadina „absurdo teatru“.

„Politikai kalbėjo, kad į kariuomenę šaukiama 19 tūkst. „savanorių profesionalų“, žinančių, kaip elgtis su ginklais. Juokinga, bet aš esu tarp šių „savanorių“. Dokumentuose aš netgi esu karininkas ir viršininkas. Praktikoje – visiškas diletantas ir patrankų mėsa, o mūšio lauke būčiau sabotažininkas, nes nieko nežinau ir nemoku, galiu kariauti tik kaip partizanas ir tai tik tuomet, jei labai įpykčiau.

Mano karinė patirtis – prieš penkiolika metų universitete įgyta „karinė parengtis“. Tuomet už simbolinius kyšius visi gaudavo įrašus savo kariniuose bilietuose. Po to į mokymus nieko nebekviesdavo. Bet dabar tokius „profesionalus“ kaip aš mobilizuoja. Juoktis? Ar verkti?“, – rašo autorius.

V.Juščenkovičius tvirtina, kad mobilizacija buvo vykdoma taip atmestinai, kad šauktinių netikrino medikai, niekas nesiaiškino, ką mobilizuotieji sugeba.

„Karinių dalinių vadai dabar turi didelę problemą – ką daryti su minia civilių, kurių net nėra kuo aprengti“, – rašo mobilizuotas atsargos karininkas.

„Kovo viduryje į karinius komisariatus atėjo dešimtys tūkstančių tikrų savanorių, bet daugumai jų nepavyko patekti į kariuomenę, kuri jau buvo užkimšta „patrankų mėsa“. Savanorius paleido namo, niekas nepasivargino nieko neišmanačių civilių pakeisti specialistais“, – tikina V.Juščenkovičius

Priešintis nėra kam

Jis vaizdžiai aprašo, kaip vyko dešimties dienų mokymai, kurie sutapo su referendumu Kryme, kurį Rusija be pasipriešinimo atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo.

Pasak V.Juščenkovičiaus, karininkai, šauktiniai ir pagal kontraktus tarnaujantys kariai išvyko į mokymus, o likę mobilizuoti savanoriai iš dyko buvimo pradėjo gerti.

V.Juščenkoviččius kariuomenėje praleido jau pusantro mėnesio. Ko jis išmoko? Pašaudė iš automato. Autorius prisipažįsta automatą rankose laikąs pirmą kartą gyvenime ir iš 90 šūvių nė karto nepataikė į taikinį. Bet pasirašė dokumentą, jog yra „apmokytas šaudyti iš automato“.

„Sako, kad šaudymo pratybos – brangus malonumas. Aš kelis kartus paspaudžiau gaiduką, o valstybė už tai sumokėjo daugiau nei 50 grivinų. Dar valstybė, tai yra, visi mes, sumokėjo už mūsų maitinimą, naujas uniformas. Sumokėjo mums atlyginimus – po 1000, 1500 grivinų. Didžioji dauguma mūsų buvome pasirengę sumokėti daugiau, kad negaištume laiko tokiuose mokymuose. Geriau neklauskite, kokia buvo mūsų moralinė būklė ir pasiryžimas kariauti“, – rašoma straipsnyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų