„Kol kas yra tarimosi stadija, nėra jokių įsipareigojimų. Turėsiu galimybių kitą savaitę susitikti su Vokietijos ministre dar kartą Rygoje, pasikalbėsime ir tada galėsime informuoti“, – pirmadienį sakė ministras J.Olekas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad praėjusių metų pabaigoje gavo Vokietijos bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlymą dėl savaeigių haubicų „PZH 2000“ įsigijimo.
Kaina ir kitos detalės nėra atskleidžiamos, tačiau apie tai galima spręsti pagal sandorį, kurį 2014 metų gruodį vokiečių karo pramonės bendrovė sudarė su Kroatijos kariuomene.
Už 40 milijonų eurų kroatai įsigijo 12 atnaujintų vokiškų savaeigių haubicų „PZH 2000“. Į kontrakto sumą įskaičiuojama gamyklinė restauracija, logistika, aptarnaujančio personalo mokymai ir kitos išlaidos.
Ginkluotės ekspertai teigia, kad kaina yra labai maža, nes vokiečių pabūklai – vieni iš geriausių pasaulyje ir ne kartą išbandyti mūšiuose Afganistane.
Tikėtina, kad Lietuvos kariuomenei buvo pateiktas panašus pasiūlymas. Juolab, kad 12 savaeigių haubicų iš dalies patenkintų valstybės gynybos poreikius. Tačiau užkulisiuose kalbama ir apie platesnį pasiūlymą.
Vokiečiai siūlo šarvuočius ir haubicas?
Bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ yra viena iš dešimties pasaulio gamintojų, pateikusių pasiūlymus Lietuvai pirkti šarvuotas pėstininkų kovos mašinas. Vokiečiai siūlo įsigyti rinkoje gerai vertinamus „Boxer“.
Gali būti, kad už 290 milijonų eurų įsigijusi vokiečių pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, mūsų kariuomenė galėtų pigiau nusipirkti savaeigių haubicų „PZH 2000“.
KAM teigia, kad „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlymas pirkti savaeigės artilerijos nėra susijęs su šarvuotų pėstininkų kovos mašinų įsigijimu. Tačiau gynybos temas nagrinėjantis žurnalistas Aleksandras Matonis sako, kad toks pasiūlymas būtų logiškas ir racionalus.
„Savaeigės artilerijos pirkimas visiškai atitiktų Lietuvos gynybos prioritetus ir iš dalies užpildytų trūkstamų pajėgumų nišą. Panaikinus savaeigės artilerijos trūkumą, atsirastų loginės prielaidos kitiems kariuomenės pajėgumams. Pavyzdžiui, pėstininkų kovinėms mašinoms įsigyti“, – sako apžvalgininkas.
A.Matonis pabrėžė, kad turint žvalgybos pajėgumų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių ir stebėtojus, savaeigė artilerija bei salvinės raketinės artilerijos sistemos yra intensyviausiai ir efektyviausiai naudojamas ginklas: „Tokia kombinacija niekais paverčia tankų ir tradicinės artilerijos pranašumus, naikinant priešo gyvąją jėgą.“
Svarbiausia – nuotolis ir mobilumas
Gynybos temas nagrinėjantis apžvalgininkas Audrius Bačiulis pritaria, kad haubicos yra labai svarbus ir Lietuvos kariuomenei reikalingas ginklas: „Man nerimą kelia tik kariuomenės vado užuomina apie rėmimąsi Estijos patirtimi. Estai įsigijo buksyruojamas haubicas FH-70, kurios irgi yra geriausios pasaulyje, bet buksyruojamos.“
Buksyruojamų haubicų trūkumas yra mobilumas. Po iššauto šūvio artileristai turi tik kelias minutes pasitraukti iš tos vietos, iš kurios vykdė apšaudymą, todėl buksyruojamos haubicos gali būti sunaikintos mobilių salvinių sistemų. Tokių kaip rusų „Grad“, intensyviai naudojamos Ukrainoje.
Rusiškos salvinės raketinės artilerijos „Grad“ užduotis – didelę teritoriją užversti raketų kruša. Tokios sistemos yra mobilios, tačiau nėra taiklios. „Grad“ negali griauti įtvirtinimų arba tiksliai pataikyti į objektus. Be to, net tolimo šūvio sviedinys skrieja nepalyginamai mažesnį atstumą nei haubicų.
„Grad“ į Ukrainos karių pozicijas šaudo maždaug iš 20 kilometrų atstumo, o vokiškos savaeigės haubicos „PZH 2000“, kurios yra siūlomos Lietuvos kariuomenei, gali tiksliai pataikyti į taikinius, esančius už 35 kilometrų.
Pavyzdžiui, prorusiškų separatistų naudojami „Grad“ į Ukrainos karių pozicijas šaudo maždaug iš 20 kilometrų atstumo, o vokiškos savaeigės haubicos „PZH 2000“, kurios yra siūlomos Lietuvos kariuomenei, gali tiksliai pataikyti į taikinius, esančius už 35 kilometrų. Gamintojai nurodo net didesnį skaičių – 56 kilometrus.
Tai yra vienas geriausių rezultatų pasaulyje tarp tokio tipo ginklų.
Mobilūs ir toli šaudantys savaeigiai pabūklai yra labai svarbūs Lietuvos kariuomenei. Tai paaiškėjo per vieną karo žaidimą, kuris įvyko Nemenčinėje.
Danų artilerijos trūkumas – nuotolis
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre įvyko strateginis stalo žaidimas, kurio vienas iš tikslų – nubraižyti Lietuvos kariuomenės modernizavimo gaires. Skaičiuodami ir žemėlapyje braižydami planus, mūsų kariškiai imitavo šiuolaikinį mūšį.
Žaidime dalyvavo Lietuvos karininkai, ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir JAV, o taip pat visuomenės atstovai, kurie domisi karyba.
Lietuvos kariškiai pasiskirstė į dvi komandas – žaliąją ir raudonąją. Viena komanda turėjo imituoti mūsų šalies užpuolimą, o kita – organizuoti gynybą. Į pastarosios komandos sudėtį pateko ir Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, kuris turi keturias dešimtis daniškų 105 mm haubicų.
Pagal išgalvotą situaciją, priešiškos valstybės pajėgos užpuolė šiaurės vakarų Lietuvą, užgrobė teritoriją ir įsitvirtino. Besiginančios komandos uždavinys buvo išvalyti užgrobtą teritoriją naudojant turimus Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
Per žaidimą išryškėjo, kad Lietuvos kariuomenės turimų daniškų haubicų neužtenka šiuolaikiniuose mūšiuose. Nors pabūklai yra modernizuoti ir kartu su minosvaidžiais sukuria pragarišką paramą ugnimi, tačiau šaudymo nuotolis siekia apie tik apie 11-12 kilometrų. Pavyzdžiui, rusiškos raketinės sistemos „Grad“ gali apšaudyti teritoriją už 20 kilometrų.
Kitaip tariant, tam, kad sunaikintų priešų „Grad“, Lietuvos kariuomenė turėtų apie 9 kilometrus įlįsti į galimą apšaudymo lauką. Tai yra didelė rizika, o gal net nulemtų sunaikinimą.
Tam, kad sunaikintų priešų „Grad“, Lietuvos kariuomenė turėtų apie 9 kilometrus įlįsti į galimą apšaudymo lauką. Tai yra didelė rizika, o gal net nulemtų sunaikinimą.
Be to, daniškos haubicos yra buksyruojamos, todėl yra didelė tikimybė, kad net ir apšaudžiusios priešo teritoriją, greitai būtų sunaikintos didesnius atstumus įveikiančių sviedinių.
Savaeigių haubicų įsigijimas padėtų išspręsti ir šūvio nuotolio, ir mobilumo problemas.
Pritaria visi gynybos vadai
Pirmasis apie būtinybę įsigyti naujų haubicų prabilo Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ jis pareiškė, kad parama ugnimi yra vienas svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų ir galima daryti prielaidą, kad artilerijos reikšmė vis auga.
„Krašto apsaugos sistemos vadovybė, suvokdama šiandieninę saugumo situaciją regione bei siekdama stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinę galią, svarsto galimybę spartinti paramos ugnimi pajėgumo vystymą“, – užsiminė Lietuvos kariuomenės vadas.
Pagal planą, savaeigės haubicos turėtų būti įsigytos 2016-2019 metais. Tačiau generolas J.V.Žukas teigia, kad modernios artilerijos reikia jau dabar.
„Esant neprognozuojamai saugumo situacijai ir padidėjusiam krašto apsaugos finansavimui, laukti iki 2016 metų neturėtume. Reikia neatidėliojant įvertinti turimus pasiūlymus, peržiūrėti savo planus ir dėti visas pastangas, kad Lietuvos kariuomenės manevriniai vienetai efektyvią paramą artilerijos ugnimi turėtų kaip galima greičiau“, – teigė generolas.
KAM specialistai jau yra parengę šioms ginklų sistemoms keliamus operacinius reikalavimus ir juos derina su kolegomis iš Estijos, kurie turi tokių sistemų įsigijimo patirties.
Apie tai, kad toliašaudė artilerija yra Lietuvos prioritetas, socialiniuose tinkluose kalbėjo ir KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. Jis teigė, kad dėl to yra „platus sutarimas“.
Kiek pinigų bus skirta savaeigės artilerijos įsigijimo projektui – kol kas nežinoma. Apie tai turės spręsti valstybės vadovai.
