Apie tai, kuo šiandien kvėpuoja šimtus kauniečių kasdien pradžiuginanti įstaiga, pasakojo tris dešimtmečius kavinėje dirbanti jos direktorė Jolanta Skiparienė.
– Kada prasidėjo „Spurginės“ istorija?
– Kiek girdėjau įvairių pasakojimų, tai šioje vietoje valgykla veikė jau nuo maždaug 1960-ųjų metų. Nuo to laiko maitinimo įstaiga dirba be didesnių pertraukų.
Įdomiausia, kad Laisvės alėjoje per šį laikotarpį pasikeitė tik šviestuvai. Kavinė ir Laisvės alėja tarsi sustingo laike.
Dabartinis kavinės interjero vaizdas atsirado XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kuomet buvo panaikinta savitarna.
Aš pati, atsiradus laisvai darbo vietai, „Spurginėje“ pradėjau dirbti nuo 1985 metų.
Įdomiausia, kad Laisvės alėjoje per šį laikotarpį pasikeitė tik šviestuvai. Kavinė ir Laisvės alėja tarsi sustingo laike.
– Dauguma čia ateinančių sako, kad nepasikeitė ne tik „Spurginės“ atmosfera, interjeras, bet ir pačių spurgų skonis. Ar taip yra iš tiesų?
– Didžioji dalis mūsų produkcijos gaminama pagal 40 metų senumo receptus. Nenaudojame konservantų, nebent jų yra mūsų žaliavose. Viskas šviežia ir tiesiai iš keptuvės.
Tiesa, buvo metas, kuomet gaminome ir picas. Ši avantiūra truko gal penkerius metus.
Vėliau Kaune pradėjo dygti picerijos ir teko atsisakyti šios minties.
– Laisvės alėjoje įsikūrusios kepyklėlės, parduotuvės. Ar nejaučiate konkurencijos?
– Kai viena po kitos pradėjo atsidarinėti kepyklėlės, siūlančios platų asortimentą bandelių, konkurenciją išties pajutome. Bet tai tęsėsi apie 2-3 mėnesius.
Manau, žmonės jaučia tam tikrą ryšį su šia vieta.
Per šį laiką žmonės apsižiūrėjo ir vėl grįžo atgal. Klientai dažnai sako: „Į spurginę mes ėjome su savo vaikais, dabar mūsų vaikai savo atžalas atsiveda“.
Manau, žmonės jaučia tam tikrą ryšį su šia vieta. Prisipažinsiu – buvo ir tikrai nelengvų metų, ypatingai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
Teko ir žmones atleisti, kiti sutiko dirbti puse etato. Toks sunkmetis tęsėsi gal trejus metus, vėliau atsitiesėme ir po šiai dienai darome tai, ką mokame geriausiai.
– Ar dažnai į „Spurginę“ užsuka turistai?
– Nustebome, kai sužinojome, jog vienos šalies atmintinėje turistams mūsų kavinė buvo įtraukta į lankytinų vietų sąrašą.
Tačiau apskritai vasarą svetimšalių užsuka tikrai nemažai. Sprendžiant iš jų atsiliepimų, maistas jiems patinka. Vokiečiai netgi norėjo nusipirkti mūsų spurgų receptūrą, kalbino darbuotojus „užsukti“ verslą Vokietijoje, tačiau niekas nesusigundė. Gal dėl to, kad vokiškai prastai kalbame.
– Per tiek metų turbūt teko patirti daug ko. Kokius linksmiausius nutikimus prisimenate?
– Dažniausiai žmonės pas mus užsuka pavalgyti. Tai nėra populiari pasimatymų ar verslininkų susitikimo vieta.
Tiesa, vieną kartą kauniečių kompanija sugalvojo originaliai paminėti susitikimą po mokyklos baigimo.
Dažniausiai žmonės pas mus užsuka pavalgyti. Tai nėra populiari pasimatymų ar verslininkų susitikimo vieta.
Sugužėjo gal 30 žmonių kompanija, kadangi sėdimų vietų pas mus nedaug, tai dalis kompanijos stovėjo.
Žmonės kalbėjosi, dalijosi prisiminimais gal kelias valandas.
O kitą kartą su gražiu padėklu atėjo vestuvininkai. Sakė, kad atsibodo tradiciniai saldainiai, tai prikrovėme jiems spurgų piramidę.
– „Spurginė“ yra tapusi neoficialiu Kauno simboliu. Į ją užsukantys žmonės myli savo miestą. O už ką Jūs mylite Kauną?
– Kaunas – lietuviškas miestas su nuostabiais žaliaisiais miesto plotais. Nors pati mokiausi Vilniuje, tačiau Kaune radau gyvenimo meilę, čia įsikūriau ir dabar čia mano namai.
