2015 01 23

Klaipėdiečių namai jau šildomi biokuru pagaminta energija

Klaipėdos šilumininkai skelbia palaipsniui nuo dujų pereinantys prie kūrenimo biokuru. Klaipėdiečių namų radiatorius jau dabar šildo iš medžio drožlių pagaminta šilumos energija. Biokuru netrukus pradės kūrenti ir Klaipėdos rajono gyventojus šiluma aprūpinanti katilinė.
Pagrindinėje Klaipėdos katilinėje įrengti du biokuro katilai
Pagrindinėje Klaipėdos katilinėje įrengti du biokuro katilai / L. Sėlenienės nuotr.

AB „Klaipėdos energija“ iškilminga ceremonija baigė biokuro katilų įrengimo darbus pagrindinėje uostamiesčio katilinėje. Sumontuoti du biokuro katilai, kurių bendra galia 16 megavatų. Kartu įrengtas ir šilumininkų vaidinamas  3,8 megavatų galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris.

L. Sėlenienės nuotr./Pagrindinėje Klaipėdos katilinėje įrengti du biokuro katilai
L. Sėlenienės nuotr./Pagrindinėje Klaipėdos katilinėje įrengti du biokuro katilai

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei naudojamų gamtinių dujų dalis sumažės iki 81 proc. Tuo pačiu mažės ir centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens kaina bendrovės klientams. Skaičiuojama, kad biokuras šiuo metu yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša.

„Šitos katilinės atidarymas leis žymiai sumažinti miesto taršą. Nauja kūrenimo sistema per metus anglies dvideginio išmetimą į atmosferą sumažina 20 t. Be to, preliminariais skaičiavimais, biokuru gaminama šiluma atpinga 5 proc. Tai dvi apčiuopiamos vertybės, kurias tūrėtų pajausti kiekvienas klaipėdietis“, – vertino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  

Sutaupyti klaipėdiečiams leis ne tik biokuras, o ir pro naujosios katilinės kaminą rūkstantys dūmai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius. Įprastai nemodernizuotų katilinių įrenginiai į aplinką išleidžia 130-150 laipsnių karščio dūmus. Kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į šilumos gamybos ciklą.

Moderni biokuro kūrenimo sistema atsiėjo 5 mln. 892 tūkst. eurų. Dalis jų – 1,739 mln. eurų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos. Projektas buvo finansuojamas pasirašius trišalę sutartį su Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“. Per kiek daugiu nei pusantrų metų įgyvendinto projekto rangovas – UAB „Axis Technologies“.

Dviem biokuro katilais Klaipėdos šilumininkai neapsiriboja. Šiuo metu dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose. Plėtra planuojama ir Klaipėdoje.

„Mes esame pateikę investicijų planą iki 2017 m. Jį netrukus pristatysime savivaldybės tarybai. Planuojame toje pačioje aikštelėje pastatyti dar vieną tokį patį katilą. Kaip ir pirmiesiems dviem, paramos tikimės iš Europos sąjungos struktūrinių fondų“, – planus dėstė AB „Klaipėdos energija“ vadovas Vytautas Velutis.

Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų biokuro. Jis atvežamas vilkikais. Dabar į bendrovę per dieną atvyksta apie 10 vilkikų, gabenančių po 25-30 tonų biokuro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis