Norite pigiau nuskristi į Oslą? Jokių problemų. Tačiau pigių avialinijų lėktuvai leidžiasi Ryggės oro uoste, į pietus nuo sostinės. O ne pagrindiniame Gardermoeno oro uoste.
Varšuvos pagrindinis Šopeno oro uostas taip pat uždarytas panašioms į „Ryanair“ kompanijoms. Bet jų lėktuvai mielai leidžiasi 40 kilometrų nuo Varšuvos esančiame Modlino oro uoste.
„Ryanair“ skrenda ir iki Frankfurto, tačiau leidžiasi ne pagrindiniame oro uoste, o už 120 kilometrų nuo miesto esančiame Hano oro uoste, kuriame kažkada veikė amerikiečių karinė bazė.
Tokių pavyzdžių Europoje – apsčiai, nes pagrindiniai oro uostai „atiduodami“ tradicinėms oro bendrovėms, o mažesni su žemesniais mokesčiais – biudžetiniams aviatoriams.
Pirmiausia tai garantuoja, kad bilietų kainos mažesniuose oro uostuose bus mažesnės. Juk oro uostų mokesčiai ten gerokai mažesni. Bet svarbiausia – tai darbo vietos ir pajamos dar vienam regiono oro uostui.
Tokia logika iš esmės galioja beveik visoje Europoje, bet ne Lietuvoje. Bet pradžia buvo džiuginanti. Kai mūsų šalyje pasirodė „Ryanair“, Karmėlavos „kukurūznykų“ angaras už biudžeto pinigus virto tviskančiu Tarptautiniu Kauno oro uostu.
Susisiekimo ministerija žadėjo, kad Kaunas taps pigių avialinijų sostine Lietuvoje. Mokesčiai sumažinti beveik iki nulio, už „Ryanair“ reklamą mokėjo Kauno rajono ir šalies gyventojai. Bet visa tai buvo pateisinama – Kaunas tikrai tiko tapti „Ryanair“ ar kitų panašių bendrovių baze. O Vilnius, kaip pagrindinis oro uostas, paliktas „tradicinėms“ aviakompanijoms.
Iki Kauno pigiai skrido ne tik emigrantai. Laisvės alėjoje pasirodė tuntai suomių, kurie iš Tamperės iki Kauno atskrisdavo už suomiškos degtinės butelio kainą. Laikinosios sostinės restoranai ir viešbučiai tuos metus iki šiol vadina aukso amžiumi. Bet neliko skrydžio, neliko ir turistų.
Pagaliau žemaičiams, Vakarų Lietuvos gyventojams, atvykti iki Kauno oro uosto arčiau nei iki Vilniaus.
Tačiau kažkas turėjo nutikti Susisiekimo ministerijos protams arba oro uostus valdantiems vadybininkams. Kažkuriuo momentu bet kokie derybiniai valdininkų įgūdžiai išgaravo, o Kauno ateitis pakibo ant plauko. Pasirodė, kad mūsiškiams trūksta ne tik derybinių įgūdžių, bet ir paprasčiausios logikos – leisti Vilniuje įsigalėti visoms pigioms aviakompanijoms, kokios tik nori čia ateiti.
Lūžis įvyko, kai į Vilnių, o ne į Kauną atėjo Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizzair“. Iš Lietuvos sostinės jau kilo ir keli „Ryanair“ lėktuvai.
Bet kai praėjusį antradienį airiai paskelbė, jog Vilniuje steigs bazę, to logiškai paaiškinti jau nebuvo galima. Nes tokia bazė jau veikia Kaune. Spėkit iš vieno karto, koks jos likimas.
Negana to, „Ryanair“ iš Kauno į Vilnių perkėlė kelis skrydžius. Ir panašu, kad ir toliau eis ta linkme, sako aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Kas lieka Kaunui, paklaustų Karmėlavoje keleivių laukiantis taksi vairuotojas. Trupiniai ir keli namo sugrįžę emigrantai.
Bet blogiausia dar ne tai. Spėkite, kiek į Vilnių ateis tradicinių aviakompanijų, kai čia jau grūdasi „Ryanair“ ir „Wizzair“?
Žinoma, gerai, kad daugėja krypčių, tačiau tradicinės oro bendrovės Vilniaus oro uostą po truputį gali išbraukti iš ateities planų.
Kas lieka Kaunui, paklaustų Karmėlavoje keleivių laukiantis taksi vairuotojas. Trupiniai ir keli namo sugrįžę emigrantai.
Valstybinė įmonė Lietuvos oro uostai išdidžiai aiškina, kad tuoj tuoj visoms aviakompanijoms pradės taikyti naują kainodarą. Ir kas iš to? Ar tai padės sugrąžinti „Ryanair“ į Kauną? Vargu. Jei per dešimtmetį proto bokštai iš Susisiekimo ministerijos nesugebėjo pervilioti „Wizzair“ ir „Ryanair“ į Kauną, tai jau jokios kainodaros esmės nekeis.
Tiesa, skeptikai gali baksnoti į Rygos ir Talino oro uostus – ten juk irgi leidžiasi „piguoliai“. Bet latviai ir estai mums labai pavydi – nei Ryga, nei Talinas už šimto kilometrų neturi tokio oro uosto, kuriame gali leistis ir didžiausi laineriai. Mūsų kaimynai gali tik piktdžiugiškai pasidžiaugti: nesuprasi tų lietuvių.
