„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tomas Viluckas: Kokį scenarijų rašo R.Karbauskis?

Nors daug kalbama apie antro rinkimų turo reikšmę, tačiau jau dabar valdančioji koalicija yra nuspręsta. Kaip ji atrodys žino tik vienas žmogus Lietuvoje – valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tomas Viluckas
Tomas Viluckas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Rinkėjų valia tik užantspauduos esamą situaciją. Kaip kaitintų kraują ir vaizduotę spalio 23 d. dvikovos, bet vienas ar kitas mandatas kažkurios partijos naudai yra tik papildomas niuansas galios dalybų mozaikoje.

Nes jei tikėsime tuo, ką kalba politikai, tai liko tik dvi naujos valdžios formavimo galimybės ir abi jos LVŽS lyderio rankose.

Viešai prabilęs apie galimą socialdemokratų ir konservatorių koaliciją, jis ne tik pagąsdino rinkėjus, kad šie rinktųsi kitą variantą, bet ir privertė TS-LKD vedlį Gabrielių Landsbergį perleisti iniciatyvą į jo rankas.

Liko tik dvi naujos valdžios formavimo galimybės ir abi jos LVŽS lyderio rankose.

„Aš nematau galimybių dirbti Vyriausybėje su socialdemokratais tokiais, kokie jie yra šiandien“, – feisbuke pareiškė konservatorių lyderis, be to, atitaręs R.Karbauskio minčiai apie profesionalią vyriausybę. Tuo pačiu G.Landsbergis iškėlė valstiečių ir žaliųjų lyderiui sąlygą nesvajoti apie plačią koaliciją.

Vadinasi, tik nuo valstiečių vado malonės priklausys, ar konservatoriai bus valdantieji, ar dirbs opozicijoje. Galimybė TS-LKD sudaryti koaliciją tik su liberalais yra tokia pati, kaip krepšinyje likviduoti 8 taškų skirtumą iki rungtynių pabaigos likus 30 sekundžių.

Tad be valstiečių ir žaliųjų neįmanoma jokia valdžios dėlionė. Partnerius renkasi R.Karbauskis, kuriam tenkanti dilema tarp rizikingos ir saugios koalicijos.

Koalicija su pažemintais socialdemokratais ir pasipūtusia lenkiška gvardija reikštų nuolatinę įtampą ir pažeidžiamumą. Nors tokiu atveju valstiečiai galėtų pretenduoti į abu svarbiausius – premjero ir Seimo pirmininko – postus, tačiau seni LSDP intrigantai ir amžinai viskuo nepatenkinti lenkai (kažin, ar pamiršę valstiečių iniciatyvas dėl pavardžių rašymo tik lietuviškais rašmenimis) tokioje koalicijoje galėtų šantažuoti valstiečius.

Be to, tektų atlaikyti entuziastingos ir „kraujo“ ištroškusios opozicijos, turinčios užnugaryje prezidentūrą, galingą spaudimą. Tokiomis aplinkybėmis naujos valdžios efektyvumas keltų rimtų abejonių ir rinkėjų lūkesčiai ilgainiui liktų nuvilti. Todėl šis variantas yra rizikingas.

Koalicija su konservatoriais būtų stabilesnė, ne tik dėl aritmetiškai stipresnės daugumos, bet ir dėl visada egzistuojančio sąjungos su kairiaisiais atsarginio varianto. Taip pat krečiami vidinės krizės socialdemokratai nebūtų itin stipria opozicija, nebent sulauktų netikėtos paramos iš prezidentūros.

Koalicija su konservatoriais būtų stabilesnė, ne tik dėl aritmetiškai stipresnės daugumos, bet ir dėl visada egzistuojančio sąjungos su kairiaisiais atsarginio varianto.

Būtent prezidentės veiksnys koalicijos formavimo, jos sklandaus darbo procesams yra reikšmingas. Naivu būtų manyti, kad ji bus tik pasyvi įvykių stebėtoja. Todėl konservatorių dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje taptų savotišku skydu R.Karbauskio planams ir ateities perspektyvoms.

Vienas jų – stiprinti Seimo instituciją, grąžinant Lietuvos kaip parlamentinės respublikos reikšmę. Šiuo metu galios centras yra sutelktas vykdomojoje valdžioje, o Seimo vaidmuo yra antraplanis ir Lietuva palengva virsta prezidentine respublika. Per praėjusią Seimo kadenciją pagrindinės įtampos buvo ne Seime, bet vykdomojoje valdžioje tarp prezidentės ir premjero.

R.Karbauskis ne sykį yra sakęs, kad asmeniškai jo premjero postas nedomina. Užtat atsiranda nerealistinė Sauliaus Skvernelio, kuris atvirai konfrontavo su Dalia Grybauskaite, kandidatūra į premjerus. Koalicija, kuri siūlytų jo kandidatūrą, tik užprogramuotų konfliktą su prezidente.

R.Karbauskiui tokie konfliktai kol kas būtų neparankūs. Jam reikalingas sustyguotas Seimas, kuris po truputį taptų neįveikiamu prezidentinėms bangoms bastionu. Todėl jis norėtų platesnės koalicijos, kuri užtikrintų sąlyginai ramesnį darbą.

Pasitelkus George'o R.R.Martino sagos analogiją, galėtume manyti, kad Geležinio Sosto šeimininkė S.Daukanto aikštėje nedžiūgauja dėl užmojų, kurie silpnintų jos neproporcingai didelę įtaką šalies politiniam gyvenimui, bet technokratų vyriausybė, vadovaujama G.Landsbergio, būtų savotiškas balansas.

R.Karbauskis mėgsta rašyti scenarijus. Jo parašyta LVŽS istorija tapo sėkminga. Kol kas neaišku, kokį scenarijų jis rašo keturiems naujos politinės melodramos sezonams. Ar tik keturiems?

TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Gritėnas: Valstiečiai ir žalieji – partija be savybių

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs