Dėl „Snoro“ vadovų galimai nusikalstamos veikos Vyriausybė trečiadienį nutarė nacionalizuoti banką. Visoje Lietuvoje uždaryti banko padaliniai, žmonės negali atsiskaityti „Snoro“ kortelėmis, nusiimti pinigų ar atsiimti indėlių.
Vyriausybė žada, kad indėlininkai nenukentės, prezidentė teigia, kad ataka prieš bankus buvo sąmoninga, tačiau ji esą sustabdyta. Visgi gyventojams lieka neaišku ir neramu, ką daryti su savo indėliais ir einamosiomis sąskaitomis.
– Kaip manote, kokią įtaką „Snoro“ nacionalizavimas turės valstybės kredito reitingui? Kiek stipriai tai paveiks Lietuvos ūkio augimą, smulkiųjų paskolų išdavimą?
– Labai platus klausimas. Kokią įtaką turės valstybės reitingui priklausys nuo to, kiek iš valstybės biudžeto reikės pinigų. Reitingas nustatomas, kai išaiškėja visos apimtys, kiek Vyriausybė turės prisidėti. Dėl to greitos reakcijos iš reitingų agentūros nesitikiu, tai sužinosime ateityje. Šiuo metu atliekamas banko vidinis auditas, nustatinėjama, kiek lėšų yra banke ir kiek jų reikia.
Paskolų išdavimas trumpam pabrangs. Sumažės ir naujų paskolų išdavimas, nes likę komerciniai bankai turi įvertinti šių įvykių poveikį kitiems bankams.
– Įdomu būtų sužinoti, kaip įvykiai „Snoro“ banke gali paveikti krepšinio klubą „Lietuvos rytas“. Ar klubas gali prarasti banko rėmimą?
– Šiuo metu visas turtas perimtas Lietuvos centrinio banko, kuriam paskirtas administratorius, jis ir spręs, kaip panaudoti likusias lėšas. Kompetencija šiuo klausimu – administratoriaus.
Pirmiausia yra indėlininkų interesai, o paskui visi kiti.
– Paaiškinkite, ką reiškia banko padalijimas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ banką? Kas bus tame „blogajame“ banke ir kas padengs blogų paskolų nuostolius?
– „Blogų“ paskolų nuostolius padengs Vyriausybė, nes dabar bankas nacionalizuotas ir yra pažadėta, kad visi indėliai, nepriklausomai nuo dydžio, bus grąžinti. 99 proc. indėlių neviršija 340 tūkst. Lt, tačiau ir tam likusiam vienam procentui bus viskas grąžinta. Žinoma, per ženkliai ilgesnį laiką. Į „blogąjį“ banką būtų perimtos visos abejotinos paskolos, jis taip pat turėtų savo kapitalą. Tai nereiškia, kad visos blogosios paskolos negrįš – jos grįš per daug ilgesnį laiką. Indėliai turėtų likti „gerajame“ banke.
Analogiška situacija įvyko „Parex banke“. Latvijoje naujasis bankas, kuriame nebuvo jokių apribojimų, atsirado tik prieš pusantrų metų. O štai „blogajame“ banke liko galioti tam tikri operacijų apribojimai.
Paskolų išdavimas trumpam pabrangs. Sumažės naujų paskolų išdavimas, nes likę komerciniai bankai turi įvertinti šių įvykių poveikį kitiems bankams.
– Esu smulkusis „Snoro“ akcininkas. Kaip bus su lėšomis už paskutinę „Snoro“ akcijų emisiją, kurios Lietuvos bankas nepatvirtino? Ir kokia tikimybė atgauti dalį jau turimos akcijų sumos. Suprantu, kad tai dar nėra aišku, bet ką manote jūs?
– Jeigu ta emisija neužregistruota kaip akcinis kapitalas, pinigai turėtų būti grąžinti.
– Kaip vertinate R.Baranausko išsakytus teiginius, kad tai yra Skandinavijos bankų užsakytas susidorojimas su lietuviško kapitalo banku?
– Neturiu tiek informacijos, kiek R.Baranauskas, kad galėčiau tai komentuoti.
– Ar gali būti, kad pasinaudodama keliais nesklandumais banko veikloje, Vyriausybė užsiima legaliu banditizmu ir žlugdo „Snorą“?
– Manau, kad Vyriausybės vaidmuo šiuo metu yra tik kaip gelbėtojos. Kitais metais juk Vyriausybė turės pasiskolinti 10 mlrd. Lt, o dabar jai teks skolintis dar daugiau, todėl Vyriausybės intereso šia prasme nematau jokio. Žiūrint per jos prizmę, tai nuostolingas žingsnis. Tačiau jai tai pigesnis variantas nei išmokėti 4 mlrd. litų už gyventojų indėlius. Vyriausybė pasirinko pigesnį ir greitesnį variantą.
– Ko tikėtis įmonėms, kurios „Snore“ turi ne vieną milijoną litų?
– Manau, bus sunkūs laikai su atsiskaitymais. Bus taikomas apribojimas visų dydžių pavedimams. Paprastai yra keturių rūšių klientai: gyventojai, smulkios įmonės, didesnės ir labai didelės. Smulkioms ir mažesnėms įmonėms bus daug bėdų, tai gali padaryti didelę įtaką jų verslui, nes bus dirbtinai apribojami finansiniai srautai.
– Prašau, patarkite, ar verta toliau laikyti indėlius „Snore“, ar juos reikia kuo greičiau atsiimti?
– Šiuo metu jūs indėlio neatsiimsite kuo greičiau. O toliau – neaišku, ar toks bankas kaip „Snoras“ apskritai išliks. Teks palaukti, ką bus nuspręsta daryti su šiuo banku.
– Kokia situacija su indėliais? Ar bankas atiduos sumą iki 100 tūkst. eurų iš karto? Jeigu indėlio laikas baigiasi gruodžio mėnesį, ar bus mokamos palūkanos?
– Manau, kad indėlis bus atiduodamas per ilgesnį laiką nei numatyta. Palūkanos turėtų būti sumokėtos visos.
– Kas laukia tos indėlių dalies, kuri viršija garantuojamą 100 tūkst. eurų sumą? Daugumos juridinių asmenų indėliai tikrai yra didesni nei ši suma.
– Vyriausybė pasirinko tokį kelią – grąžinti visus indėlius, nesvarbu, kokio dydžio jie yra. Todėl banką ir nuspręsta nacionalizuoti.
Indėliai bus grąžinti visi, bet tai bus ištęsta į žymiai ilgesnį laiką. 2008 metais prasidėjus bankinei krizei į tokią pat situaciją pateko Airijos vyriausybė. Tačiau jai teko nacionalizuoti tris didžiausius šalies bankus, kad apsaugotų visus indėlius. Šiuo metu Airijos vyriausybė dėl to ir turi problemų, kad reikėjo nacionalizuoti bankus.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Finansų analitikas Valdemaras Katkus |
– Norėjau pasiteirauti, ar nekils sunkumų atsiimant pinigus iš einamųjų sąskaitų, taip pat ir indėlių, sąskaitų, kurios paliktos kaip palikimas? Priėjimą prie sąskaitų gausime tik sausio mėnesio pabaigoje.
– Jokios išimties nebus daroma, ar tai palikimas ar ne. Apribojimai neturėtų būti taikomi tam tikroms žmonių grupėms – neįgaliesiems, pensininkams ir pan. Manau, kad labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms pinigai bus grąžinami be apribojimų, nes žmonės turi gyventi.
– Mano vyras yra „Snore“ paėmęs kreditą, kas mėnesį mokame įmokas. Kam dabar teks mokėti šias įmokas?
– „Snorui“ teks ir mokėti, kol negausite pranešimo, kad įsteigtas naujas bankas ir jis perėmė jūsų paskolą. Šiuo metu kaip mokėjote „Snoro“ bankui, taip toliau ir mokėkite, nes kito banko nėra.
– Ar nebus vėl pakeisti įstatymai, pagal kuriuos indėlių grąžinimas nusitęs dar kokius 20 metų. Juk valstybė krizėje.
– Maksimali riba, iki kurios galėtų išsitęsti, yra penkeri metai.
– Kaip tik prieš viskam apsiverčiant aukštyn kojomis mūsų įmonė su „Snoro lizingu“ sudarė nemažai sutarčių. Kada galime tikėtis išmokėjimo, ir ar apskritai galime jo tikėtis? Jei nesulauksime atsiskaitymo, mūsų įmonę gali ištikti bankrotas. O gal „Snoro lizingas“ nesusijęs su „Snoro“ banku?
– Jeigu pati lizingo bendrovė turi pakankamai pinigų, jos veikla neturėtų sutrikti. Jos veiklai šiai dienai nėra jokių apribojimų. Bet jeigu pinigų nėra daug, veikla galėtų sutrikti. Tačiau kol kas jokie apribojimai jai nėra taikomi, nes ji veikia kaip atskira finansinė institucija.
– Sakykite, kaip bus su studentų paskolų išdavimu „Snoro“ banke? Ar visos sutarčių pasirašymo metu gautos garantijos išliks, ar ir toliau bus mokamos valstybės remiamos paskolos studentams?
– Manau, kad prisiimti įsipareigojimai turėtų išlikti, neturėtų būti jokių pasikeitimų.
– Koks likimas laukia fiksuotų „Snoro“ obligacijų, nacionalizavus banką ir padalijus jį į „gerą“ ir „blogą“? Kokie banko įsipareigojimai pereina į „gerąją“ pusę?
– Tai įsipareigojimas, tik kitokios rūšies. Labai konkrečiai negaliu atsakyti, bet manau, kad tos obligacijos turėtų būti perkeltos į „gerąjį“ banką.
– Niekur nerandu informacijos apie banko obligacijas, kokia jų išgryninimo seka? Ar smarkiai gali kristi jų vertė?
– Manau, kad labai smarkiai.
– „Snore“ turime 55 tūkst. litų einamojoje sąskaitoje, kuriais planavome padengti dalį būsto paskolos SEB banke. Paskolos palūkanų perskaičiavimas numatomas kitą trečiadienį, SEB bankas perskaičiavimo dienos neatidės. Grąžinę bankui minėtus 55 tūkst. Lt, per mėnesį mokėtume po 750 Lt, o dabar, kol atgausime pinigus, apie 1,1 tūkst. Lt. Neaišku, kiek teks mokėti tokią didelę sumą. Ar galime reikšti pretenzijas „Snorui“ dėl laiku mums negrąžintų pinigų, dėl ko patirsime nuostolį.
– Šiuo metu tikriausiai turėtų būti keliamas ne pretenzijos reiškimo klausimas. „Snoras“ turi apie 280 tūkst. klientų. Centrinis bankas turėtų susitarti su likusiais komerciniais bankais, kaip turėtų būti elgiamasi. Manau, kad įvertinus šią situaciją turėtų būti sudaryta galimybė pagelbėti.
Jei Vyriausybė staigiai nebūtų ėmusis veiksmų, šiandien nebebūtų buvę lėšų išmokėti indėliams.
– Mano einamojoje sąskaitoje guli visi už parduotą butą gauti pinigai, kurių nespėjau pervesti pardavėjui. Galiu atsidurti gatvėje. Gal yra teikiama pirmenybė tokiems žmonėms kaip aš?
– Kol kas, deja, ne. Yra tiesiog apribojamos sumos, kurias jūs galite išsiimti, nepriklausomai nuo tikslo, kam jos yra išsiimamos. Išimčių nebus taikoma, išskyrus tam tikras socialines grupes. Šiuo atveju žmogus atsidūrė labai sunkioje būklėje.
– Jeigu Seimas nepriims įstatymų paketo dėl „Snoro“ banko, kas bus su žmonių pinigais?
– Manau, kad procedūra išliktų tokia pati: įvertinus nuostolius, kokie yra susidarę, jie bus dengiami esamų akcininkų pinigais – yra 70–80 mln. Lt akcininkų turto. Jei to neužtektų, Vyriausybė investuotų savo pinigus. Tuomet tvarkymasis taptų sunkesnis ir tai Vyriausybei kainuotų brangiau. Tačiau banką galima išgelbėti ir tokiu būdu, nebūtinai dalinant jį į dvi dalis.
– Ar pritariate scenarijui, kurį pasirinko Vyriausybė?
– Pagrindinė priežastis tokio staigaus banko perėmimo – iš banko buvo išimta virš 200 mln. litų. Jei Vyriausybė staigiai nebūtų ėmusis veiksmų ir nuraminusi indėlininkus, šiandien nebebūtų buvę lėšų išmokėti indėliams. Žmonių eilės susidarytų, o pinigų nebūtų. Taip buvo pasielgta, kad bankas netaptų nemokiu ir būtų pradėtas mokumo atstatymas.
– Valdžia ramina, kad su kitais Lietuvoje veikiančiais bankais taip neatsitiks. Ar tikrai?
– Kol kas Centrinio banko reikalavimai kituose bankuose yra vykdomi. Šiuo metu manau, kad taip neturėtų nutikti. Nebent staiga kiltų didžiulė žmonių panika, žmonės išsigąstų, kad gali taip įvykti – tai turėtų įtakos bankų veiklai. Likę mažieji bankai labai nedideli, jie visi kartu sudėjus gerokai mažesni nei „Snoras“, tad jeigu kiltų bėdų, jos būtų greitai sutvarkomos. Tačiau noriu pabrėžti, kad kol kas nėra požymių, kad tai galėtų įvykti.
– Žurnalo „Veidas“ reitinguose šis bankas atsidūrė antroje vietoje. Ar galima pasitikėti šiais reitingais?
– Nežinau, kaip sudaromi tokie reitingai, kokią jų metodika. Bet prisiminkime, kad „Snoro“ bankas turi ir tarptautinės audito bendrovės išvadas apie 2010 metus. Auditas atitiko visus tarptautinius standartus ir jo išvados buvo pasirašytos be jokių išlygų. Bankiniu žargonu tai reiškia, kad jokių problemų su banku nenumatoma. Šios išvados buvo paskelbtos šiemet kovą.
Įtampa tikriausiai padidėjo vasarą, kai Lietuvos centrinis bankas pareikalavo, kad būtų padidintas kapitalas.
– Indėlio sertifikatai eis į „gerąjį“ ar „blogąjį“ banką?
– Į „gerąjį“, jeigu toks bus įsteigtas.
– Buvo įvykdytas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoris, kadangi buvo imtas kreditas banke „Snoras“, bankas įsipareigojo per savaitę pervesti pinigus į pardavėjo sąskaitą. Sakykite, ar bankas įvykdys įsipareigojimus?
– Negaliu atsakyti. Dėl vidinių užskaitų turės būti priimtas atskiras sprendimas. Dėl to nuspręs banko administratorius.
– Ar situacija su „Snoro“ banku yra naudinga skandinavų bankams?
– Manau, kad šiuo metu yra sukurtas nestabilumas. Tai atsispindėjo ir tarpbankinėje rinkoje. Šiuo metu rodo, kad palūkanos gan ženkliai šoktelėjo. Tai rodo sumažėjusį pasitikėjimą tarp bankų. Tai yra tikrai nepalanku. Bet žiūrint toliau, per metus ar dvejus dalis klientų ar įmonių pereis į kitus bankus. Taigi, įvyks klientų „nutekėjimas“, dėl to laimės kiti bankai. Ne tik skandinaviški, nes Lietuvoje bankų yra daugiau. Tačiau šiuo metu poveikis yra neigiamas, nes sutriko atsiskaitymai, jau dabar yra padaryta žala įmonėms ir gyventojams. Žmonės ir įmonės negali disponuoti savo lėšomis.
– Kokia yra reali tokių „Snoro“ įmonių, kaip „Finasta“ perspektyva?
– „Snoras“ turi septynias dukterines įmones, „Finastos“ grupė yra viena svarbiausių. „Snoro“ banko įsipareigojimų dydis yra 7,3 mlrd. Lt, o dukterinių kompanijų – 10,5 mlrd. Lt. Tai ženkli suma. Dukterinės kompanijos yra pavaldžios „Snoro“ administratoriui, jis skaičiuoja, kiek jose yra pinigų ir kokie yra jų įsipareigojimai. Aš manau, kad „Finasta“ yra geras turtas, todėl, jeigu ji nebus perkelta į „gerąjį“ banką, ji gali būti parduota tam, kad būtų grąžinami indėliai.
