Antradienį nuo 11 val. naujienų portalo redakcijoje svečiavosi Lietuvos policijos vadovas Saulius Skvernelis.
Tiesioginiame eteryje generalinis komisaras atsakinėjo į portalo skaitytojų klausimus (12 val. konferencija baigėsi).
Vyriausiasis šalies policininkas S.Skvernelis neseniai buvo iškviestas pasiaiškinti į Seimą dėl tragedijų, kai pareigūnams laiku nesureagavus į iškvietimus buvo nužudyti žmonės. Buvo pasigirdę net užuominų apie S.Skvernelio atsistatydinimą.
Be to, iki šiol teisiami aukšti sostinės ir Kauno policininkai, kaltinami nesuvaldę didžiojo pedofilijos skandalo bei neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio suplanuotoms žudynėms 2009 m. rudenį. Ko nepadarė generalinio komisaro pavaldiniai, kad išsaugotų gyvybes?
Tiesioginė S.Skvernelio interneto konferencija vyko žodžiu ir vaizdu (įrašą galite pamatyti čia).
– Blogėja situacija keliuose – ką žadate daryti drastiško? (Darius)
– Tikrai situacija neblogėja. Ji išlieka stabili. Statistikos blogėjimas susijęs su žmonių skaičiaus mažėjimu Lietuvoje. Nuo tada, kai pradėjome drastišką kovą prieš kelerius metus, situacija labai pasikeitė. 2008 metais buvo sugriežtinta atsakomybė už tuos blogiausius, pavojingiausius pažeidimus. 2010 metais pasiekėme tikslą, dėl kurio, kai 2007 m. jį užsibrėžėme, juokėsi iš mūsų Europos Sąjungoje. Per pusę sumažinome žūčių keliuose skaičių. Anksčiau žūdavo keliuose per metus po tūkstantį ir daugiau, dabar apie 300. Todėl dabar naujovių nėra. Švietimo priemonės, numatytos pradedantiesiems vairuotojams, nebuvo įdiegtos. Sukrėtimo, matyt, jau reikia. Praėjo 5 metai, užaugo nauja vairuotojų karta ir jie jau neatsimena, kokia būdavo teisinė aplinka anksčiau. Siūlėme balų sistemą grąžinti, tačiau policinių griežtų, drastiškų priemonių nebus, nebe tas laikas. Negąsdinkime savęs, kad kuriame policinę valstybę, pirmoje vietoje ne policinės priemonės turėtų būti.
– Kodėl manote, kad situacija keliuose neblogėja? Važinėju Vilniuje 10 metų ir pastaruosius 3-5 metus situacija tikrai tik blogėja: pastebėti važiuojantį per raudoną, pėsčiųjų nepraleidžiantį, greitį viršijantį tapo kasdienybe. Visi žino – jei neplanuoji susimokėti už stovėjimą, tai palik automobilį po ženklu „Sustoti draudžiama“, tikimybė gauti baudą 10 kartų mažesnė. (Jonas J.)
– Kamščiuose vairuotojų kultūros trūkumas yra akivaizdus. Ką rodo statistika, jaunoji karta elgiasi prasčiau nei kiti eismo dalyviai. Bet greičiai labai nukritę statistiškai. Draudimai kartais irgi būna nelogiški. Neprotingi draudimai irgi verčia daryti pažeidimus.
– Ar nemanote, kad per silpnas ir netinkamas generalinis komisaras, kad nesugeba motyvuotai ir faktais išsireikalauti didesnio finansavimo, jog būtų užtikrinamas normalus policijos funkcionavimas, o ne kai įvyksta įvairiausios to trūkstamo finansavimo pasekmės, jis tik pasiteisina, kad trūksta pinigų ir darbuotojų? (Darius)
– Tas dalykas dėl finansavimo buvo pareikštas 2009 m., kai buvau generalinio komisaro pavaduotojas. Tuomet pateikėme išsamią analitinę pažymą, kas bus, jei finansavimas bus mažinamas. Lygiai tą patį darome kiekvienais metais, tiek Vyriausybėje, tiek Seimo komitetuose. Argumentuotai, nerėkaudami, labai racionaliai įrodinėjame, kad reikia netaupyti. Paskui išgirdome, kad generalinis komisaras ne taip elgėsi, kad reikėjo eiti, lankstytis, prašyti, indulgencijas dalinti arba paslaugas teikti. Tol, kol aš esu generalinis komisaras, to nebus. Būdami statutiniais pareigūnais, mes elgiamės nuosekliai, korektiškai ir argumentuotai. Tačiau susiduriame su cinizmu. Įspėdami apie galimas pasekmes, mes apkaltinami, kad patys dėl to esame kalti. Norint užtikrinti tokią policijos paslaugų kokybę, prie kokios gyventojai buvo pripratę, mes turime būti tinkamai finansuojami. Tai, kas dabar išvirto į viešąją erdvę, atspindi tai, ko kai kurie žmonės nepadarė, kas nuo jų priklausė. Turėdami galimybę veikti ir finansavimo srityje, ir įstatymų keitimo srityje, pradėjo kaltinti mus.
– Išvardinkite penkis jūsų nuveiktus darbus, kuriuos padarėte, dėl kurių galėtume jus laikyti tinkamu generaliniu komisaru. (Darius)
– Pareigas einu dvejus metus ir vieną mėnesį. Čia reikia, matyt, klausti tiek mūsų viduje dirbančių žmonių, tiek aplinkinių. Mano galva, svarbus Policijos įstatymas, kuriame numatyta, ką reikia padaryti, kad policininkas būtų kitoks, jam suteikiant tam tikras socialines garantijas, kad jis dirbtų ir uždirbtų, o visuomenė gautų tinkamas paslaugas. Gaila, kad tas įstatymas užstrigo Seimo komitetuose. Be to, norime susitvarkyti pas save viduje, kad policija būtų nekorumpuota, kad nebūtų piktnaudžiavimų tarnyba. Tą tikrai darome ir padarysime. Mes sukūrėme Imuniteto padalinius, kurie įsivažiuoja, ir mūsų sistemoje, tikiu, nebeliks to, kas dvidešimt metų buvo toleruojama.
Kriminalinės policijos biuras pertvarkomas, jis stiprinamas. Tai padalinys, kuris tiria pačius sunkiausius nusikaltimus. Nuo liepos 1 d. jis įgauna didesnius įgaliojimus. Susikurs pakankamai stipri centrinė kriminalinė policija. Tyrimų kokybė bus geresnė. Yra keičiama ir kriminalinės žvalgybos metodika, atsisakoma sovietinio modelio, ypatingai slaptųjų bendradarbių, kurie atėję iš sovietmečio. Mūsų struktūra optimizuojama, etatai nukreipiami į policines funkcijas. Tai ir kelių policijos padalinių atkūrimas, ir apylinkės inspektorių veiklos pertvarkymas.
Įvedėme vertinamuosius kasmetinius pokalbius policininkams, kaip versle. To, ko gero, nėra nė vienoje statutinėje institucijoje. Sužinome darbuotojų lūkesčius, o pareigūnai gauna tam tikras užduotis. Investavome į mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus. Išsilavinęs, laisvas savo dvasia, mąstymu policininkas, mano galva, yra vertybė. Rugsėjo 1 dieną turėsime M.Romerio universitete 100 valstybės finansuojamų vietų rengiant viduriniosios grandies pareigūnus.
Galėčiau kalbėti ir kalbėti, bet veiklos ataskaitą skelbiame internete, galima su ja susipažinti. Tai ne tik mano nuopelnas, o visos komandos. Tų žmonių, tos didžiosios policijos dalies, kuri yra sveika, normali ir tikinti tuo, ką daro. Tai jų pastangų dėka visa tai yra pasiekta. Žinoma, yra ir žmonių, kurie to nenori, nes jie pripratę gyventi ir dirbti kitaip.
– Iki šiol teisiami aukšti sostinės ir Kauno policininkai, kaltinami nesuvaldę didžiojo pedofilijos skandalo ir neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio suplanuotoms žudynėms 2009 m. rudenį. Ko nepadarė teisėsauga, kad išsaugotų gyvybes? (Paulius)
Didžioji policijos darbuotojų dalis yra sveika, normali ir tikinti tuo, ką daro.
– Teismas, kai pasibaigs, atsakys, ką padarė, o ko ne. Kol vyksta teisminiai procesai, negaliu savo vertinimo pareikšti.
– Kaip vertinate Laimutės Stankūnaitės konfliktą su jos šeimą saugančiais pareigūnais? (Loreta)
– L.Stankūnaitė ne vienintelis saugomas asmuo. Visi, kurie dalyvavo šioje programoje, žino, kad ji sudėtinga. Visiems atsitinka tas momentas, kai trūksta kantrybė, kai norisi daugiau laisvės, o jos ne visada galima daugiau suteikti. 24 valandas per parą pašaliniai žmonės yra šalia, tu turi iš anksto pasakyti, kur nori važiuoti, ką nori daryti. Žodžiu, į tą krizę patenka visi saugomi asmenys. Visi, kam, deja (sakau deja, nes tai nėra didelis džiaugsmas), teko dalyvauti, su tuo susiduria. Bet ta krizė praeina. Iš esmės į visus poreikius yra atsižvelgiama, kai tik tam yra galimybė. Iš aukštų politikų, pareigūnų, kurie saugomi, juk taip pat išgirstame, kad labiausiai jie pasigenda laiko, kai nebuvo saugomi.
– Klausimas dėl 2013 m. kovo 11 d. eitynių Vilniuje, Gedimino prospekte. Rusų laikais tiek milicininkų nebūdavo. Gėda smurtauti prieš savo tautą, taip elgėsi tik pokario stribai. (Raimundas Bagdonas)
– Jei žmonės mato problemą dėl policijos dalyvavimo, tai yra tam tikras žulikiškas mąstymas. Policija, matyt, yra priešas tiktai nusikaltėliams, o doram žmogui kuo daugiau yra policijos, tuo saugiau. Kovo 11-ąją jokio smurto negalėjo būti, nes buvo labai daug policijos – tam, kad renginys būtų saugus. Bet šiuo atveju vertinome grėsmes, realias grėsmes. Remiantis ta informacija, kuria mes disponuojame, eitynės galėjo baigtis visiškai kitaip. Ta informacija sudaro valstybės paslaptį. Patikėkite, jei policijos būtų galėję būti mažiau, jos būtų buvę mažiau. Lietuvoje visi yra saugumo specialistai, kaip ir krepšinio. Bet profesionalai esame mes, ir skaičiuojame pagal situaciją. Yra kriminalinės žvalgybos būdu surinkta informacija. Ji nebūtinai virsta ikiteisminiu tyrimu. Renginys praėjo, o kaip su jo teisiniu statusu bus, pažiūrėsime. Svarbiausia, pavyko padaryti, kad Kovo 11-osios renginiai tikrai būtų šventė.
– Kodėl iki šiol Policijos sistemoje nėra vidurinės ir aukštesniosios grandžių policininkų ruošimo sistemos?
– Pirminė grandis yra renkiama Policijos mokykloje. Šiandieną turime Lietuvos policijos mokyklą, kuri dėl įvairių istorinių aplinkybių yra įsikūrusi Trakuose, Kaune ir Klaipėdoje. Tai kelia mums didelių problemų dėl šios sistemos valdymo. Pajėgumas mūsų mokyklos yra kasmet parengti apie 100 pareigūnų. Tam, kad jie būtų parengiami, jie pirmiausia, turi norėti ateiti. Ateina daug norinčių, bet ne visi praeina griežtus patikrinimus, ypač sveikatos. Kai kurie kažkada padarė klaidų, vaikiškų klaidų, bet įstatymu dabar jiems yra užkirstas kelias tapti policijos pareigūnais.
S.Skvernelis paaiškino, kodėl policijai verta dalyvauti įvairiuose TV projektuose: „Kartais atrodo, kad policijos darbuotojai tiktai geria, ima kyšius, muša žmones, smurtauja ir daugiau nieko nedaro. Tikrai taip nėra! Yra puikių talentų.“
Įsigaliojus naujam Aukštojo mokslo įstatymui, kai rinka pradėjo lemti krepšelius, o mūsų programa „Policijos veikla ir teisė“, pateko į bendrą gretą ir nebegaudavo krepšelių. Studentai baigia už savo pinigus ir eina ten, kur mokama daugiau. Šiemet jau gausime 100 krepšelių. Jei surinksime stiprų kursą, motyvuotą kursą, mes suteiksime jiems nemokamą išsilavinimą ir jie, pabaigę „Policijos veiklos ir teisės“ programą, įgiję bakalauro kvalifikaciją, įsilies į viduriniosios grandies pareigūnų gretas.
Jau sprendimai yra priimti, tik laukiame galutinio žingsnio iš Švietimo ir mokslo ministerijos: jeigu tai, kas yra sutarta, bus padaryta, mes tikrai turėsime šiuolaikišką, modernią policijos mokyklą su puikia baze Kauno rajone.
– Ar policijos pareigūnų dalyvavimas tokiuose projektuose kaip „Žvaigždė policininkas“, „Mentai“ ar „Chorų karai“ turi kokios nors įtakos policijos įvaizdžiui? Kodėl juose dalyvaujama?
– Reikia spręsti patiems. Mes nenorime, kad apie mus galvotų kaip apie jėgos struktūrą. Tie žmonės savo pasirodymais parodo, kokie jie yra žmonės, propaguoja policininko profesiją. Kartais pasiklausius iš šalies atrodo, kad policijos darbuotojai tiktai geria, ima kyšius, muša žmones, smurtauja ir daugiau nieko nedaro. Tikrai taip nėra! Yra puikių talentų. Tie patys „Chorų karai“ yra geriausia reprezentacija policininko, kaip žmogaus. Atviros policijos ir atviro, laisvo policininko, kuris aukojasi, kiekvieną dieną dalyvaudamas repeticijose. Manau, jiems gerai seksi, ir aš džiaugiuosi, kad jie taip gerai pasirodo. Tokie projektai galbūt pritraukia pas mus ateiti jaunus vaikinus ir merginas, jie mato, kad policija nėra toks baubas, kokią nuomonę apie mus jie turėjo anksčiau.
– Kiek policininkų vienam gyventojui tenka Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje? Kokia vidutinė policininko alga šiose šalyse? Kiek pareigūnų nubausta dėl korupcijos 2012 m.?
– Iš visų Europos Sąjungos valstybių esame 7–8 vietoje pagal policijos mažumą. Latvijoje yra dar mažiau, Estijoje – daugiau, bet ten ir pasienis yra policija. Tai priklauso ir nuo policinių funkcijų. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje policininkų tik mažėja, o funkcijų tik daugėja.
Palyginus su kolegomis, esame mažiausiai apmokami. Bent keliais šimtais litų eiliniai policininkai daugiau kaimyninėse šalyse uždirba. Estijoje algos išsaugotos sumažinant pareigūnų kiekius. Mūsų policininkai uždirba nuo 1100 iki 5 300 litų – mano algos. Estijoje atlyginimas toks pats, tik eurais, o Latvijoje – toks pats latais. Dėl korupcijos, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje skirtingas yra požiūris. Latviai tokios problemos išvis nemato. Estijoje daug reformų padaryta, būta skandalų dėl kyšininkavimo keliuose. Lietuvoje pradėta apie 90 ikiteisminių tyrimų, iš jų 14 nutrauktų.
– Ar yra finansiniai planai kelių pareigūnams? Kodėl negalima motyvuoti pareigūnų finansiškai, jeigu jie pagauna daugiau pažeidėjų, nei planavo. Kas tai draudžia, pvz., skirti 10 procentų nuo surinktų baudų plano viršijimo? (Tomas)
– Nėra jokio plano. Tai yra mitas, kurį reikia paneigti. Vertinimo sistema dar yra likusi, bet plano, kiek reikia surinkti, tikrai nėra. Jei nuo manęs priklausytų, kad tam tikras procentas dažniausiai sulaikančiam nusikaltėlius policininkui būtų mokamas, tačiau paskaičiavome, kad tada jo alga viršytų aukščiausių šalies vadovų. Mes ir dabar prašydami algų didinimo prašome valdžios, kad laikinai būtų palikta dalis iš baudų surinktų lėšų.
– Aš pats esu policijos pareigūnas, teko dirbti įvairiose pareigose, tiek viešojoje, tiek kriminalinėje policijoje. Mano manymu, viena iš didžiausių problemų policijoje yra popierizmas. Jo sumažinti kitaip, kaip keičiant įstatymus, neįmanoma. Algų pakėlimas reikalingas, tačiau nereikia pamiršti paties darbo, kad jo atlikimo procedūros būtų aiškios ir nesudėtingos. Norėčiau pasidomėti, ar kas nors yra daroma mažinant popierizmą, tiek vidinį (įvairūs mūsų vidiniai įsakymai, nurodymai, kai kurių įvykdymas būna gana problematiškas, reikalaujantis papildomų popierių), tiek išorinį (siūlymai keisti kodeksus, kitus teisės aktus ir pan.)? (Saulius Klebavičius)
– Visiškai sutinku. Kitaip, kaip keičiant įstatymus, neįmanoma. Mes turime sovietinį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Daugelis procedūrų yra išpūstos. Kalbant apie baudžiamąjį procesą, popierizmo dar daugiau. Mes teikiame savo pasiūlymus, kurių įgyvendinimas taip pat mažintų sąnaudas, tačiau ne visada pavyksta įstatymų leidėją įtikinti. Skaudu, kad Rygoje užklijuoti baudos kvitą už automobilio statymo pažeidimą pakanka, pas mus, deja, ne.
– Gal metas didinti policininkų algas ir už viršvalandžius mokėti? (Alina Stabinskaitė)
– Metas. Metas bent algas atkurti. Prisiminkime, 2009 m. buvo algos sumažintos kai kam ir po tris kartus. Viršvalandžiai atsiranda, kai trūksta pareigūnų. Jie žmogus dirba už du, tai ir gauti turi daugiau.
– Kada VRM pensininkams bus atstatyta pensija?
– Klausimas ne man. Jiems pensijas moka Vidaus reikalų ministerija. Klausimas tik tas, ar kiekvienam teks bylinėtis, ar jos bus atkurtos visiems kartu. Kuriama pensininkų, atsargos pareigūnų, organizacija, kuri atstovautų buvusiems pareigūnams.
– Kodėl Lietuvos policija nebaudžia už kelių priežiūrą atsakingų pareigūnų (ATPK 149 straipsnis, per 5 metus surašyti 6 protokolai)? Kreipiausi ir gavau atsakymą, kad policija nebaudžia, nes kelių priežiūrai skiriamas per mažas finansavimas. Tačiau ir man nurėžė dalį pensijos, tačiau su techniškai netvarkingu automobiliu niekas neleidžia važinėti. (Dėl duobių piktas kaunietis Gintautas Martynaitis)
– Iš tikrųjų, formalioji pusė, galbūt, tokia. Tačiau kas būtų, pradėjus skirti tas baudas masiškai? Juk žiūrint iš esmės, finansavimas savivaldybėms iš tiesų mažas. Net valstybinės reikšmės kelių tvarkymui nėra tinkamo finansavimo. Kai kurios savivaldybės žymi duobes kelio ženklais, ir tokiu būdu problema yra išspręsta. Kaune, matyt, didžiąją dalį gatvių reikėtų taip paženklinti, ir tada tai taptų vairuotojo problema, kad jis į duobę neįvažiuotų. Miestuose būklė labai skirtinga. Žodžiu, formaliai surašyti baudas – ne visada teisinga.
– Kuo buvo apdovanoti Pagėgių policijos patruliai, sulaikę kontrabandos krovinį, pavogtą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės saugomo sandėlio? Ar nebuvo susidorota su jais ir ar ne nuo to prasidėjo policininkų etatų mažinimas, kad jie nesikištų, kur nereikia? Apskritai, ar kontrabanda – policijos reikalas, ar ne? (Ričardas Šidlauskas)
– Žiūrint formaliai, kontrabanda – VSAT ir muitinės reikalas. Mūsų reikalas – vidaus rinka, prekyba kontrabandinėmis prekėmis. Pagal paskutinę informaciją, mastas negero mūsų dalyvavimo yra. Žvalgybinė informacija yra surinkta. Mes turime susitvarkyti, kad „juodame“ versle policija nedalyvautų ir jo nedengtų. Dėl Pagėgių patrulių, negaliu atsakyti, bet ten ištyrė Kriminalinės policijos biuras, o tie asmenys, kurie nusikalto, patraukti atsakomybėn. Pagėgiuose liko komisariatas ir, pagal gyventojų skaičių, jis yra normalus.
– Kodėl taip bijoma policijos nuovadų vadovų rotacijos? Kodėl žmonės Elektrėnuose bijo kreiptis į policiją pagalbos dėl to, kad nebūtų po to nubausti patys už statistinės ramybės sudrumstimą?
– Komisariato vadovas yra jaunas pareigūnas, paskirtas konkurso būdu, penkerių metų kadencijai. Nebeliko draugų, nebeliko prieraišumo generaliniam komisarui. Policijos departamente vykdoma atranka, yra specialios komisijos. Galėtų galbūt šiose atrankose dalyvauti ir žiniasklaida. Atranka yra labai netipinė, mes sprendžiame, ar jie tinkami lyderiai, ar turi bendrą suvokimą. Metų pabaigoje apie 50 vadovų ši rotacija palies.
– Kur dingo pristatyti visuomenei tarnybiniai „Porsche“ automobiliai?
– Tai balandžio 1-osios klausimas turėtų būti. Neturime tokių. (juokiasi)
– Ar nemanote, kad galima būtų sutaupyti per viešuosius pirkimus? Jei paimtume tam tikrų uniformos dalių kainas, jos akivaizdžiai užkeltos. (Viktoras)
– Tikrai galima taupyti. Mes bandome viešuosiuose pirkimuose tvarkytis. Mes perėjome prie universalaus modelio. Būdavo anksčiau daug gamybos, daug užsakymų, mums tas uniformas dalino reikia – nereikia. Dar dabar turiu nebegaliojančią uniformą. Dabar pareigūnas pats nurodo, ko jam reikia, gal nebereikia kelnių, o reikia dviejų porų batų. Tiesa, su konkursais būna taip, kad dalyvauja tik vienas tiekėjas. Specifika daro savo.
– Girdime, kad trūksta pareigūnų, tačiau į bet kurį Utenos apskrities komisariatą nusiuntus CV, tikimybės, kad bus leista dalyvauti konkurse, nėra, visur reikalinga darbo patirtis. Iš kur jos gauti? Juk studijų metu tik praktika buvo, o tai patirtimi nelaikoma. (Kristina)
– Tikrai ne. Gal dalyvavote konkurse aukštesnėms pareigoms? Norint startuoti, jokios darbo patirties nereikia. Reikia reputacijos, sveikatos ir aukštojo mokslo – bet kokio, nes kitų specialybių specialistus parengiame. Tai, žinoma, kelias iš bėdos, kai patys turime paruošti. Mano galva, policininkų reikia ir teisininkų, ir ekonomistų, ir pedagogų, kurie galėtų dirbti su vaikais. Galite parašyti man asmeniškai, jei norite būti policininke.
– Daug kalbama, kad pas mus per daug teisininkų, o pareigūnų trūksta. Kodėl tiems teisininkams nėra sudaromos palengvintos galimybės įsidarbinti policijos sistemoje? Juk ateitų žmonės išsilavinę už savo pinigus ir taip valstybė sutaupytų. (Ramūnas Poteliūnas)
– Aš sakau, kad tokios sąlygos yra, bet man nepriimtina pozicija, kad niekur neradęs darbo žmogus eina į policiją. Deja, su tokia motyvacija žmogus ilgai negali darbuotis policijoje. Šioje tarnyboje yra specialūs reikalavimai, reikia mokėti susidoroti su stresu.
– Prašau apibūdinkite operatyvinio darbuotojo funkcijas, ir, jeigu galima, bent trumpai jų darbo specifiką, veiklą. (Edvinas Slavinskas)
– Yra procesiniai darbuotojai, kurie dirba su baudžiamosiomis bylomis, atlieka tyrimus vadinamosiose šviesiose bylose, kuriose yra nustatytas įtariamasis. Jie atlieka procesinius veiksmus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse. Ir kriminalinės žvalgybos darbuotojai, vadinamieji operatyvininkai, kurių darbas yra neviešo pobūdžio. Jie dirba nenormuotą darbo dieną, turi savo vadinamąją agentūrą, jie turi bendrauti su nusikaltėliais, išgauti iš jų policijai reikalingą informaciją, vaikščioti peilio ašmenimis, nebijoti paslysti ir gauti nelabai didelį darbo užmokestį. Tai, kaip gyvenimo būdas. Bet tai tikri kriminaliniai darbuotojai, tikri detektyvai. Jų nedaug, bet jie yra labai vertinti ir man gaila, kad jiems negalime tinkamai sumokėti.
– O kodėl jūs vienas kovojate su mūsų politikais? Aš pasipiktinęs, kad kitose teisėsaugos struktūrose situacija dar baisesnė, o generolai patenkinti tyli ir nesiima jokių veiksmų. (Aleksandras Nelkinas)
– Nesu kovotojas, karys su visais politikais. Visi klausimai turi būti sprendžiami pagal įstatymus. Nenoriu veltis į politiką, bet kartais patys politikai į tai įtraukia. Ne aš prašiausi į Seimo plenarinį posėdį. Tai politikai pradėjo vystyti šią temą. Aš dirbti atėjau su pokyčių siekiu, norėdamas pakeisti policininką, padaryti jį laisvą. Norisi tai įgyvendinti, tačiau tai nėra labai linksma, labai patogu, labai lengva. Kai suklysti, yra aišku, „susidirbai“, o kai esi kaltinamas tuo, kuo nesi nusikaltęs, sunku, kai turi šeimą, kai jauti atsakomybę prieš darbuotojus, prieš policininkus ir civilius, už minimumą dirbančius, žmones.
– Kokios galimybės tapti policininku po įgyto vidurinio išsilavinimo? (Vytautas)
– Galimybės elementarios. Stokite į Klaipėdoje esančią policijos mokyklą. Mokslai trunka pusantrų metų.
– Gerbiamas Policijos vadove, norėjau paklausti – ką padarysite šiais metais, kad nepabėgčiau iš policijos? Dirbu aš dvejus metus policijoje. Stojau į ją tikėdamasis dirbti iki tiek kiek leis sveikata. Tačiau pamatęs vidinę policijos virtuvę to daryti nebesiruošiu. Kadangi pažadais ir vien mano noru dirbti vaikai sotūs nebus. Taigi kokių konkrečių veiksmų imsitės? Visiškai nenoriu, bet priverstas esu bėgti į užsienį. (Tautvydas)
– Aš kviečiu nebėgti, ypatingai tik dvejus metus dirbantį darbuotoją. Pamačius vidines problemas, pabėgti – lengviausias kelias. Paskui, pabėgęs iš policijos, būdamas pilietis, gausite iš policijos tokią paslaugą, kurios pats nenorėsi gauti. Jei viskas būtų mano rankose, tikrai priimčiau Policijos įstatymą ir skirčiau finansavimą jo vykdymui. Tada nebūtų taip, kad vienas tik būna, kitas – dirba, o gauna po lygiai. Pakentėkite, pasilikite. Nekelkite maksimalių buities tikslų po dvejų metų darbo. Ne vienas mes, patekę į policiją, nepradėjome nuo didelių atlyginimų, nuo galimybės iš karto pasistatyti namą, įsigyti automobilį. Viskas pasiekiama palaipsniui. Aš pats viską, ką gyvenime turiu, pasiekiau savo pastangomis ir savo darbu. To linkiu ir kitiems.
15min.lt dėkoja S.Skverneliui už atsakymus. Konferencija baigėsi.
