– STT pranešė, kad aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šią savaitę bus apklaustas kaip specialus liudytojas, o premjeras kaip liudytojas. Kodėl informacija apie tai, kad bus apklausiamas premjeras, ministras ir meras pasirodė prieš apklausas ir lyg tyčia dar per premjero atostogas? Ar apklausiamųjų statuso atskleidimas nėra ikiteisminio tyrimo detalių paviešinimas?
E.Pašilis: Nėra, nenorėčiau vertinti, kad premjerui ar ministrui tai daroma specialiai. Nenorėčiau kaip prokuratūros vadovas daryti savo vertinimų, mes dar turime atlikti tyrimą.
– Kaip vertinate premjero atstovės spaudai viešus priekaištus, kad Generalinė prokuratūra ir STT įsivėlė į rinkimų žaidimus ir dirba socialdemokratų oponentų naudai?
E.Pašilis: Tiek prokurorai, tiek tyrėjai dirba savo darbą, tikrai nesutikčiau, kad tai taikoma išskirtinai jiems.
– Kas jau atlikta šiame tyrime dėl statybų Druskininkuose? Gal yra įtariamųjų, gal atliktos kratos, poėmiai?
E.Pašilis: Aš tik tiek galiu pasakyti, kad vyksta tyrimas, tačiau negaliu pasakyti, kokie konkrečiai veiksmai vyksta, o dėl smulkesnių kaip teisininkas norėčiau susilaikyti.
Ž.Radišauskas: Papildysiu. Ikiteisminis tyrimas organizuojamas konkretaus prokuroro, ir ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami. Viską turi spręsti tyrimą tiriantis prokuroras.
Meras tiesiog paspaudė ranką. Jis pateikė savo vertinimus ir vizijas.
– Naujienų agentūra BNS trečiadienį pranešė, kad sausio 14 dieną pas jus apsilankė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Gal galite plačiau papasakoti, kaip viskas vyko? Ko meras norėjo? Ko klausinėjo? Ką jam pasakėte? Galiausiai kiek jis pas jus užsibuvo?
E.Pašilis: Turbūt suprantate, kad pirmasis mėnuo buvo susipažinimo su prokuratūros sistema laikotarpis. Lygiai taip pat turėjau ne vieną susitikimą su žmonėmis ir politikais. Tarp jų buvo ir R.Malinauskas. Vizitas buvo organizuotas jo iniciatyva, tačiau mes pokalbiui turėjome tik pusę valandos. Meras buvo išklausytas, žinoma, jis pasveikino mane su pareigomis. Konkretūs tyrimai nebuvo akcentuoti ir jokių prašymų jis nepateikė. Siekant užtikrinti skaidrumą, pokalbio metu dalyvavo sekretoriato atstovė. Tikrai galiu užtikrinti, kad nei mano kabinete, nei prokuratūros vadovų kabinetuose nevyko jokių prašymų. Meras tiesiog paspaudė ranką. Jis pateikė savo vertinimus ir vizijas. Jam buvo pasiūlyta įstatymų nustatyta tvarka skųsti prokurorus, o jo konkrečių pasiūlymų nebuvo, ir mes jokių pažadų nedalinome.
– Vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių parlamentaras Petras Gražulis taip pat neseniai su jumis susitiko. Šiai partijai pateikti įtarimai dėl korupcinės veiklos. Apie ką kalbėjotės su įtariamosios partijos atstovu?
E.Pašilis: Tiesiog jis rinkėjų vardu atnešė prašymą, kurį mes užregistravome. Tai buvo mano laisvo laiko kelios minutės, kurio metu jis įteikė pasveikinimą. Tačiau tai buvo ne jo, o rinkėjų vardu įteiktas prašymas konkrečioje byloje. Dienotvarkė buvo tikrai užimta, ir mes neskatiname, kad politikai pas mus lankytųsi, o dėl konkrečių pavyzdžių negalėčiau pasakyti.
– Kaip manote, ar tokie susitikimai bent jau neturėtų būti skelbiami viešai? Dabar visuomenei kyla įdomių minčių apie tai, kas gali juose būti aptariama.
E.Pašilis: Taip, sutikčiau, mes jau turime instrumentą tam pranešti, tačiau reikia daugiau viešumo. Kaip minėjau, mes bylų kabinetuose tikrai nespręsim, ir kitiems prokurorams neturėtų susidaryti įspūdis, kad taip yra. Taip nėra, ir taip nebus.
– Skaitytojas Paulius rašo: „Pirmas generalinio prokuroro darbo mėnuo ir premjeras Algirdas Butkevičius jau apklausiamas“. Ar iš tiesų galima sakyti, kad ėmėtės darbo iš peties, o gal, kaip tvirtina apklausiamųjų atstovai, iš tikrųjų ėmėtės veikti pagal pagrindinės spektaklio „Priešrinkiminis pasispardymas“ režisierės paliepimą?
E.Pašilis: Ne, tikrai taip nemanyčiau. Tai buvo gruodžio 1 d., numatytos bylos ir veiksmai, tačiau nesiečiau to su mano asmeniu.
– Kalbėdamas apie sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės apklausą mano kolegai leidote suprasti, kad ministrė gali tapti įtariamąja, kad ji gali būti įtariama kyšių ėmimu ar reikalavimu. Ar jūs tiesiog iš nepatyrimo pasakėte per daug ir užbėgote įvykiams už akių, ar suklydote? Gal žinote, ar jai jau suteiktas specialiosios liudytojos statusas, kad taip greit nutarė rašyti atsistatydinimo pareiškimą?
E.Pašilis: Ne, tikrai nesutikčiau. Mano žinia buvo viena, kad dėl korupcinio pobūdžio ji yra apklausta kaip liudytoja. Tai galėjo būti ištraukta iš konteksto. Tikrai daugiau pasakyti negalėjau.
Dėl Darbo partijos bylos vertinimo siūlo palaukti
– Kita svarbi šios savaitės aktualija – teismo nuosprendis Darbo partijos byloje, privertęs net prezidentę Dalią Grybauskaitę prabilti apie tai, kad Lietuvoje vogti ir sukčiauti vis dar apsimoka. Kaip jūs manote, ką reikia padaryti, kad bent prezidentė patikėtų, jog Lietuvoje vogti nebeapsimoka?
E.Pašilis: Kaip buvęs teisėjas, manyčiau, kad bausmė turi pasiekti bausmės tikslus ir turi būti proporcingumo principas. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismas, kažkokių atskirų kritikos nepamatuotų įstatymų iš aukštų pareigūnų negalėtų būti. Mes turime Strasbūro sprendimus, o teismas bausmes skiria griežtai laikydamasis įstatymų, o prokuroras gali skirti kasacinį skundą. Kiekvienas teismo nuosprendis yra teisingas ir teisėtas. Kaip minėjau, nenorėčiau vertinti, nes byla dar nėra baigta.
– Kaip jūs vertinate Darbo partijos bylos baigtį? Ar jau rengiamasi kasaciniam skundui? Ką daugiausia galima pasiekti Aukščiausiame Teisme?
E.Pašilis: Aš manau, kad prokuroras rengia kasacinį skundą, ir tikrai jis pateikė savo argumentus, kokia, jo nuomone, turėtų būti pateikta bausmė kasaciniame skunde. Tiesiog bus pateiktas kasacinis skundas su argumentais, motyvais, susiklosčiusia teismų praktika, galbūt ir iš Strasbūro teismo.
Ž.Radišauskas: Norėčiau paantrinti. Gal neskubėkime užbėgti už akių, turime tris mėnesius surašyt kasaciniam skundui. Visa byla truko dešimt metų, ten daug medžiagos, daug duomenų, dirbo daug žmonių. Visam tam įvertinti ir paremti kokybišką kasacinį skundą reikia laiko, tam ir reikalingas trijų mėnesių terminas, kad būtų priimti reikiami sprendimai.
Siūlau per daug nespekuliuoti, luktelėti galutinio sprendimo.
Gal neskubėkime užbėgti už akių, turime tris mėnesius surašyt kasaciniam skundui.
– Teisėja Violeta Ražinskaitė skelbdama nuosprendį užsiminė, kad už sukčiavimą kaltinamųjų negalėjo nuteisti dėl ne visai tinkamai suformuluotų kaltinimų ir dėl to, kad kaltinamieji neturėjo laiko su perkvalifikuotais kaltinimais susipažinti? Sutinkate su tokia kritika?
E.Pašilis: Mes nenorėtume vertinti, nes byla dar nėra išnagrinėta ir bus nagrinėjama kasacijoje. Kai byla bus baigta, mes galėsime įvertinti savo klaidas. Tai buvo didelis darbas, darytas daug metų, o sistema negali dirbti vien tik dėl darbo.
– Daugeliui skaitytojų atrodo, kad dešimt metų Darbo partijos bylą tyrė vienas vienintelis Saulius Verseckas. Juk jis turėjo pagalbininkų, ar ne? Ar apskritai prokuratūroje yra pakankamai finansus ir ekonomiką išmanančių prokurorų, juk atkapstyti sudėtingas sukčiavimo schemas nėra lengva? Ar turintys specifinių žinių – finansinių ar IT – prokurorai gali tikėtis prokuratūroje uždirbti daugiau? Kaip apskritai vertinate prokuroro S.Versecko darbą Darbo partijos byloje? Ar bylos rezultatas atitinka įdėtas pastangas ir išteklius?
E.Pašilis: Mes vertinsim, kai byla bus visiškai pabaigta. Tačiau prokuroras negali būti visų sričių specialistas, todėl yra pasitelkiami kai kurių sričių specialistai, kurie atsako į mokesčių apskaitos klausimus, o prokurorai remiasi jų išvadomis arba argumentuotai juos paneigia.
Ž.Radišauskas: Norėčiau atkreipti dėmesį, ar turi prokurorai žinių specifiniais klausimais. Tikrai ne pirmi metai, kai skiriamas dėmesys tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų specializacijai. Skatiname prokurorus, kad jie specializuotųsi tam tikrose srityse. Viena iš tokių sričių ir yra finansiniai nusikaltimai.
Toliau teks judėti ta linkme. Vis daugiau valstybėje nusikalstamų veikų padaroma finansinėje ir IT srityse. Galime pasakyti, kad prokurorai negali visko išmanyti, bet jie turi tam reikiamus specialistus, kuriuos gali pasitelkti. Manome, reikiamais atvejais jie tą ir padaro, kas buvo padaryta šioje konkrečioje byloje.
– Šioje konkrečioje byloje visuomenė nėra iki galo patenkinta, kad nebuvo nustatyta pinigų kilmė? Kodėl įmonės paliktos nenuteistos?
E.Pašilis: Dar nevertinkime. Aš turiu omenyje, kad visiškai užbaigus bylą bus galima tikrinti kokybę, tačiau tai turėtų būti atlikta pasibaigus bylai.
N.Venckienė gali būti sulaikyta bet kurią dieną
– Pakalbėkime apie vieną rezonansinių bylų. Ar jūs tikite, kad Neringa Venckienė bus sugrąžinta į Lietuvą, ir ką prokuratūra daro, kad tai pasiektų? Jeigu daro, kodėl apie tai nepranešama viešai?
E.Pašilis: 2015 m. gruodį dėl ekstradicijos JAV Teisingumo departamentas priėmė prašymą ir jį pripažino vykdytinu. Yra numatyta procedūra, kuriai nėra terminų, todėl ji gali būti atliekama neribotą laiką.
Ž.Radišauskas: Tik šiek tiek gal pridėsiu. Visa istorija ta, kad minėto asmens atžvilgiu buvo daugybė ikiteisminių tyrimų, vėliau viskas buvo sujungta į vieną ikiteisminį tyrimą. Tą padarius, sudaryta tyrimo grupė, į kurią įtraukti prokurorai ir pareigūnai iš skirtingų miestų. Jie suformulavo galutinius įtarimus, kreipėsi į teismą dėl suėmimo paskyrimo, prašymą išsiuntė į JAV, kur priimtas sprendimas prašymą pripažinti vykdytinu.
Visos procedūros atliktos, belieka laukti žinių iš JAV. Viliamės, kad bus teigiamas rezultatas.
– Tai galima sakyti, kad N. Venckienė gali būti sulaikyta bet kurią dieną?
E.Pašilis: Taip, tokią prielaidą galima daryti.
– Kaip paneigtumėte dalies visuomenės įsitikinimą, kad Lietuvoje pasodinti gali būti tik vištų vagys ir molotkovai, o romanovai, antonovai ir kiti milijonų vagys išsisuka?
E.Pašilis: Visgi vyksta kasdienis sunkus darbas, kuris nėra visada matomas. Prokuroro darbas ne visuomet yra viešinamas, ir jo yra labai daug. Galbūt greičiau yra pastebimos klaidos, tačiau tikrai nenorėčiau su tuo sutikti.
Ž.Radišauskas: Teisingumą Lietuvoje vykdo teismas. Šiuo atveju prokurorų funkcija ta, ar įvertinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir jei reikia, apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka.
Nenorėčiau pasakyti, kad sistema yra sugriauta, labiau suskaldyta.
Vertiname apeliacinių ir kasacinių skundų įvertinimą. Siekiame, kad veiksmingumas didėtų, kuo daugiau prokurorai paduotų kokybiškų skundų. Tam skiriame savo dėmesį.
Jeigu prokuroras manys, kad bausmė per švelni, įstatymo numatyta tvarka reaguosime.
– Kas pasikeitė prokuratūroje per pirmąjį jūsų darbo mėnesį? Ar, kaip teigė ankstesnio generalinio prokuroro D.Valio kritikai, radote prokuratūrą sugriautą, ar normaliai dirbančią?
E.Pašilis: Man ir sistemai tai yra pirmasis pažinties mėnuo. Kalbame, diskutuojame. Nenorėčiau pasakyti, kad sistema yra sugriauta, labiau suskaldyta. Reformos vien dėl reformų nėra gerai, mes visada turėtume žiūrėti, kokie tikslai slypi po ta reforma. Diskutuosime, kaip pasiekti efektyvesnį darbą. Mes esame suplanavę, kad atskiras skyrius turėtų užsiimti mokymais, nes teisinis išprusimas auga, o prokuratūra turėtų nuo to neatsilikti. Nepasakyčiau ir nenorėčiau smerkti ankstesnių vadovų.
Mano žiniomis, D. Valys atostogauja ir turėtų grįžti į darbą.
– Kol kas prezidentė paskyrė tik vieną generalinio prokuroro pavaduotoją. Daugiau nesiūlėte ar netiko? Jei nesiūlėte, kodėl?
E.Pašilis: Galėčiau užtikrinti, kad jų bus daugiau nei vienas, o tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti. Apie pavardes šnekėti nenorėčiau, tik galiu patikinti, kad bus daugiau nei vienas prokuroras.
– Dar neradote, kuo galite pasitikėti?
E.Pašilis: Apie tai yra kalbama ir diskutuojama, žiūrima, kokias sritis galėtų kuruoti pavaduotojai, ir tiesiog tai padiktuos, koks yra jų poreikis.
– Skaitytoja rašo, kad Dariaus Valio kadencijos metu nebuvo priimami nauji prokurorai, todėl buvęs vadovas įtvirtino naujus etatus – vyr. specialistų (teisininkų). Vyr. specialistų teisininkų (asmenų su teisiniu magistro diplomu) atlyginimas siekia skurdžius 350 eurų (į rankas). Tiek pat gauna tik prokuratūros valytojai ir budėtojai. Ar ketinate spręsti šią problemą ir kaip? Skaitytoja sako, kad buvusi valdžia atsakydama į teisininkų pasipiktinimus dėl jų orumą žeminančio atlyginimo nurodydavo, jog į jų vietą yra daug norinčių ir jie gali iš čia išeiti.
Ž.Radišauskas: Apie tai mes kalbame, neslepiame, diskutuojame. Pribrendo laikas, kai reiks priimti atitinkamus sprendimus. Esame už tai, kad žmonės, atliekantys teisinį darbą, būtų teisingai įforminti, jiems atlyginta.
E.Pašilis: Taip, tikrai, prokuratūrai yra reikalingas atsinaujinimas, aš kalbėjau apie tai anksčiau. Tas procesas prasidės ir bus pradėtos atrankos į prokurorus, tikrai manau, kad to teisėto lūkesčio principo stengsimės nepažeisti. Taip pat bus pradėtos atrankos į valstybės tarnautojų postus, tai bus daroma netolimoje ateityje.
– Ar bus 2016 m. atnaujintas naujų prokurorų skyrimas bei prokurorų egzamino laikymas?
E.Pašilis: Mes tikrai naujinsime prokurorų atranką ir skyrimą. Svarstysime apie bendrą su kitom institucijomis egzaminą. Kaip minėjau, yra žmonių, išsilaikiusių egzaminus į prokurorus.
– Kiek reiktų naujų prokurorų?
E.Pašilis: Vien skaičiai čia tikrai nieko nesako.
– Valerijus iš Ukmergės rašo taip: būdamas teisėju užpernai nagrinėjote bylą ir baudžiamuoju įsakymu pripažinote asmenį kaltu dėl grasinimų nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą. Psichologinį terorą mano šeima kenčia jau ketvirtus metus. Be to, nuteistajam talkina viena vietos policininkė. Policijos imuniteto skyriai netiria naujų aplinkybių, motyvuodami, kad jau viskas ištirta. Šaudyti žmones ar mėtyti vaikus į šulinį, kad būtų atkreiptas dėmesys, man nepriimtina. Prašau patarti, kur galėčiau kreiptis, kad pagaliau sulaukčiau realios pagalbos?
E.Pašilis: Jis nukentėjęs buvo? Turėtų žmonės kalbėti apie tas problemas. Tie atvejai, ir tie vaikai, kurie buvo įmesti į šulinį, – apie tai turėtų šnekėti pačios bendruomenės. Negalima patiems nukentėjusiems ir bendruomenėms tylėti. Konkrečiai negaliu atsakyti, aš asmeniškai tos bylos nepamenu, tačiau į tai turėtų būti atkreiptas dėmesys, tai turėtų būti nepalikta ir turėtų įsijungti kiti darbuotojai, policijos vadovas, jie turėtų išsiaiškinti tiesą. Jei tam yra pagrindas, galbūt galėtų būti inicijuotas kitas tyrimas.
– Advokatas Arūnas Koskus klausia, ar planuojate panaikinti statistines prokurorų veiklos korteles, kuriose fiksuojami prokurorų darbo rezultatai teisme ir prokurorams leistina 3 proc. išteisinamųjų nuosprendžių norma?
E.Pašilis: Tai yra amžina diskusija. Sausio mėnesį turėjo startuoti nauja sistema, skaičiuojanti darbo krūvį. Tai yra skaičiuojama su technologijomis ir jas reikėtų tobulinti. Kitas dalykas, – kiek objektyvią sistemą mes turime, neturėtume dirbti vien tik dėl statistikos. Mes turėtume šiuos tikslus kelti šiek tiek aukščiau statistikos. Prokurorų teisės dirbti oriai turėtų būti nepažeistos. Statistika gali būti iškreipta, o vien skaičiai yra negerai.
Ž.Radišauskas: Taip. Iš tiesų mes turime nusistatę tokį skaičių, bet prokuratūra nėra išskirtinė. Ir teismai veda tam tikrus statistinius duomenis, metų pabaigoje juos įvertina.
Ir prokuratūroje yra tam tikros sritys, kurioms reikia skirti didesnį dėmesį.
Jeigu tas skaičius nuolat didės, tai indikuos tam tikrą problemą ir rodys tam tikrą broką, nežiūrint į tai, kad teisingumą vykdo teismas.
Tai reiškia, kad reikia skirti dėmesį darbo kokybei gerinti. Negalima pasakyti, kad šis skaičius vienareikšmiškai blogas, turime ir kitus vertinimo svertus ir rodiklius. Nematau nieko blogo, apie tai galime šnekėti, diskutuoti ir nukreipti pajėgas į problemines sritis.
Tam tikra darbo krūvių skaičiavimo tvarka turi būti, mes tuo net neabejojame. Dabar egzistuojanti metodika orientuota į rezultatą.
– Klausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas: jūsų pirmtako D.Valio vadovavimo metu ikiteisminis tyrimas imtas vykdyti ne vadovaujantis baudžiamojo proceso kodeksu, o generalinio prokuroro priimtomis rekomendacijomis, kurios nieko bendro neturi su pačiu tyrimu, tai grynas „darbo imitavimas". Kalbu, pavyzdžiui, apie tokias rekomendacijas, pagal kurias prokurorui svarbiausia laiku pateikti ataskaitą apie tyrimo eigą, o tyrimo esmė visai neįdomi. Prokurorai gavę surašyta ataskaitą net nesiteikia bylos „pavartyti“, viso tyrimo metu dauguma prokurorų pačių bylų net nemato. Ar tai normalu?
Ž.Radišauskas: Kiekvienas daro savo darbą. Tyrėjai parašo trumpą atliktų veiksmų ataskaitą, pateikia prokurorui. Prokurorai patys atsako, nes būtent nuo jų sprendimų priklauso tolimesnė eiga. Nenoriu tikėti, kad jie remiasi tik surašyta ataskaita.
Prokuratūrai reikalingas atsinaujinimas, bet jis neturėtų būti dirbtinis.
Nuogąstavimų visokių gali būti, tačiau kai pradedi aiškintis konkrečias aplinkybes, konkrečių atvejų pateikti negalime. Linkę manyti, kad sisteminės problemos šitoje situacijoje nėra ir kiekvienas dirba savo darbą.
E.Pašilis: Visų pirma, mes norėtume ir paties prokuroro aktyvumo svarstant, ką galima įnešti gero rašant tas rekomendacijos. Jos neturėtų būti pernelyg plačios, visada yra labai slidi riba, kad įstatymo aiškinimas bus išplėstas, tai yra negerai. Prokurorai turi generuoti idėjas, kad darbas vyktų sklandžiai.
– Skaitytoja skundžiasi, kad prokuratūrose yra labai ilgai dirbančiųjų (30–40 metų) – kitaip tariant, sovietinių prokurorų. Ar tai tiesa? Ar matote tame problemų?
E.Pašilis: Prokuratūrai reikalingas atsinaujinimas, bet jis neturėtų būti dirbtinis. Jis vyksta ir natūraliai, nes žmogus negali dirbti ilgiau, nei numato įstatymas. Svarbiausia, kad žmogus atliktų savo funkcijas, o kiekvienas žmogus turi savo lūkestį, kad turimas žinias galėtų naudoti savo darbe. Kad ir pagyvenę, kai kurie pareigūnai turi patirties ir žinių.
Primename, kad Ukmergės apylinkės teismo teisėju iki karjeros šuolio dirbęs Evaldas Pašilis buvo trečiasis prezidentės teiktas kandidatas į generalinio prokuroro postą.
Jo kandidatūra Seime sulaukė 106 parlamentarų palaikymo.
Skiriamas į generalinio prokuroro pareigas E.Pašilis žadėjo su politikais bendrauti tik taip, kaip numatoma įstatymuose, ir tikino labiausiai nenorintis, kad kas nors jį vadintų „telefoniniu“ prokuroru.
E.Pašilis tuomet sakė besistengsiantis, kad visos bylos būtų vienodai atsakingai vertinamos ir tiriamos. Be to, generalinis prokuroras žadėjo imtis permainų prokuratūroje, kad prokurorai nebesidangstytų nepriklausomumu ir dirbtų efektyviau.
Vos pradėjus dirbti E.Pašiliui Generalinę prokuratūrą paliko laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs Darius Raulušaitis.
Tik vasarį prezidentė paskyrė pirmąjį E.Pašilio pavaduotoją. Juo tapo 18 metų prokuroru dirbantis Žydrūnas Radišauskas.
Pastaruoju metu jis ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Prieš tai pareigūnas dirbo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroru.
