Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas L.Balsys dabar pats ketina dalyvauti prezidento rinkimuose.
L.Balsys palikdamas prezidentūrą pripažino tai darąs dėl nesutarimų su D.Grybauskaite. Ir vėliau dabartinę prezidentę L.Balsys nuolat kritikuodavo.
Žaliųjų partijos pirmininkas varžysis ne tik dėl prezidento posto, bet kartu ves partiją ir rinkimuose į Europos Parlamentą.
– Kodėl kandidatuojate į prezidentus, jeigu žinote, kad rinkimų nelaimėsite? Koks tikslas?
– Man įdomu, kaip skaitytojas žino, kad jų nelaimėsiu, net nežinome, kiek kandidatų bus oficialiai registruota po parašų rinkimo. Rinkimuose į Seimą politologai, skaitytojai sakė, kad ką čia save išsikėlė, nieko nelaimės. Deja, praktika parodė visai ką kita. Tada pajutau, kad žmonės palankiai žiūri ir linki sėkmės, į antrą turą nesunkiai patekau Karoliniškėse, o per antrą turą laimėjau. Kartais tos prognozės, kurios šabloniškai taikomos... Dabar sako, kad, jeigu D.Grybauskaitė dalyvauja, ji laimės.
Ne reitingai balsuoja. Pokalbiuose su rinkėjais matau didelį nusivylimą prezidente, politikais. Gaunu laiškų ne tik iš savo rinkėjų, jie kalba tą patį. Dabar vadovautis reitingais, portalų apklausomis, nebūtų labai logiška ir tikslinga. Rinkimų kampanija parodys, kas ko vertas, tikiuosi, kad ji bus sąžininga, visi gaus pasisakyti. Kad prezidentė nesinaudos padėtimi, nenaudos administracinių resursų reklamuodama save.
Pokalbiuose su rinkėjais matau didelį nusivylimą prezidente, politikais.
– Turėtumėt dalyvauti tik rinkimuose į prezidentus arba tik į Europos Parlamentą. Kodėl norite atsisėsti ant dviejų kėdžių?
– Laikausi nuomonės, kad kiekviena partija turi aktyviai dalyvauti visuose rinkimuose. Mūsų partijos taryba nusprendė dalyvauti ir prezidento, ir Euuropos Parlamento rinkimuose, o vėliau savivaldos rinkimuose.
Partija mane įpareigojo išsikelti kandidatūrą, aš tai ir padariau. Aš manau, kad privalau vesti partijos sąrašą į EP, tikiu, kad ten mūsų partija turi šansų, ypač stiprus pirmasis dešimtukas.
– Kodėl melavote rinkėjams, kad būsite nepriklausomas kandidatas į prezidentus? Dabar jus iškėlė partija.
– Čia nėra melas, mane iškėlė Žaliųjų partija ir aš tuo didžiuojuosi, pasirinkau kelią išsikelti save pats, nes prezidento rinkimai nėra partiniai rinkimai. Prezidento rinkimuose kandidatai, nors jie ir yra partijų nariai, eina kaip asmenybės, nes jeigu kuris nors kandidatas taptų prezidentu, turėtų sustabdyti savo narystę partijoje. Niekada neslėpiau, aš pabrėžiau, kad esu partijos atstovas
– Einate su programa „kuo stipriau dergti prezidentę“. Ar ne menka taip elgtis? Ypač žinant, kad dar visai neseniai pats formavote D.Grybauskaitės viešuosius ryšius ir pasitarnavote, kad ji sulauktų tokio populiarumo, kokį turi?
– Čia yra netiesa. Mano programoje absoliučiai nėra nieko apie prezidentę D.Grybauskaitę. Rinkėjų pirmas klausimas būna, kodėl išėjau iš komandos. Man yra nesvarbu, ar prezidentė dalyvauja, ar ne rinkimuose. Tai nesusiję su mano nuostatomis ir programa. Labai nepagarbus pasakymas „dergti“.
Savo kritikoje niekada nekritikuoju asmens. Kaip asmenį D.Grybauskaitę aš labai gerbiu, aš iš jos daug ko pasimokiau, ji yra gera administratorė, bet, deja, ji nėra gera politikė, ne visi jais gali būti. Ji aukšto lygio biurokratė gerąja prasme.
Bet ji neturi politinės vizijos, mūsų pažiūros išsiskyrė. Tai ir buvo tos priežastys, kodėl aš parašiau pareiškimą ir pasakiau, kad negaliu tikėti tuo, ką prezidentė daro. Nedergiau ir nedergsiu, jei kas drįsta vartoti tokį nekorektišką žodį. Ten, kur elgiasi teisingai, aš ją palaikau, pavyzdžiui, dėl žvejų. Mano programa visiškai nesusijusi su jos asmeniu, aš einu su žaliomis idėjomis.
– Esate kalbėjęs apie D.Grybauskaitės kerštingumą.
– Yra faktų dėl kerštingumo, man žmonės sakė, kad A.Butkevičiui buvo pasakyta nekviesti L.Balsio į rinkimų sąrašą, nes kitaip bus negerai socialdemokratams. Tai buvo po rinkimų. Kai kurie kiti žmonės man pranešė, kad apie mane renkama kompromituojanti informacija, galimai iš prezidentūros.
Tokios kalbos rodo, kad politikus kartais verčia taip elgtis charakterio bruožai. Tačiau svarbu pripažinti, kad klydai.
– Ar tikitės, kad D.Grybauskaitė susitiks su jumis atviruose debatuose?
– Priklausys, kokie bus debatai, ar visi kandidatai sutiks dalyvauti. Esu pasirengęs dalyvauti debatuose su visais kandidatais. Debatų nebijau, manau, kad galiu diskutuoti visomis temomis – užsienio politika, teisė. Aš turiu 30 metų žurnalisto darbo patirtį ES srityje, manau, kad turiu nemažos patirties ir galėčiau pasidalinti įžvalgomis.
Ar ji dalyvaus debatuose, priklausys nuo jos štabo ir rinkimų strategijos. Praėjusiuose rinkimuose buvo pasirinkta strategija kuo mažiau eiti į debatus, nes ji jau tada turėjo didelių lūkesčių ir pasitikėjimo bagažą, kad jis nepradėtų byrėti kaip nors nesėkmingai pasirodžius. Tai pasiteisino.
Aš buvau vienas iš tų žmonių, kurie tikėjo kaip ir visi kiti, dėl to palikau puikiai apmokamą darbą Briuselyje. Aš galiu konstatuoti, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, ta pati strategija du kartus nepasiteisina. Tikiuosi, kad ji sutiks dalyvauti debatuose, norisi išgirsti pamąstymų apie problemas, ateitį, o ne parengtų trumpų frazių.
Tikiuosi, kad D.Grybauskaitė sutiks dalyvauti debatuose, norisi išgirsti pamąstymų apie problemas, ateitį, o ne parengtų trumpų frazių.
– Ar buvote komjaunuolis? Kokie buvo jūsų ryšiai su Komunistų partija?
– Niekada nebuvau Komunistų partijos narys, komjaunuolis – taip, kai mokaisi vidurinėje mokykloje, automatiškai tampi komjaunuolis, 90 proc. kitų mano kartos žmonių – irgi.
Prasidėjus Sąjūdžiui dirbau LRT ir nusprendėme paleisti komjaunimo organizaciją ir prisijungti prie Sąjūdžio. Tais laikais nuo priklausymo partijai priklausė karjera, bet partijai nepriklausiau.
– Kokios 5 pagrindinės jūsų nuostatos, su kuriomis einate į rinkimus. Kaip trumpai per 2 minutes pristatytumėte savo programą?
– Pasisakau už Lietuvą be nesąmonių, kurioje nebus atominės elektrinės, „Chevron“ skalūnų dujų paieškų, pasisakau už Lietuvą, kurioje piliečių balsas kažką lemtų. Dabar yra dar surinkti parašai, jų valią reikia gerbti, rengti referendumą.
Kitas mano esminis šūkis – baikime skolintis, jeigu reikia skolintis, tik labai gerai apgalvotoms investicijoms, kurios skatins vidaus vartojimą ir gamybą. Kai klestės smulkūs ūkiai, tada ir atsigaus ekonomika.
– Kokia jūsų pozicija dėl euro įvedimo?
– Dabar kyla daug diskusijų, bet galiu pasakyti, kad mes seniai turime eurą, tik jo vardas yra litas. Lietuvos valiuta tvirtai surišta su euru, mes seniai neturime monetarinės savo politikos. Dabar diskutuoti, ar įsivesti ar ne, yra nesąžininga.
Mastrichto kriterijus mes atitinkame, bet dar vienas kriterijus yra žmonių nuomonė. Jeigu Lietuvoje įvyktų plati diskusija ir žmonės pasisakytų, kad jiems reikia lito... Lietuva dabar neturi balso Europos centriniame banke, kurio sprendimai mums privalomi.
Reikia nuspręsti, ar mums reikia įsivesti eurą, ir turėti tą balsą. Man atrodo, kad būtų logiška įsivesti eurą ir būti lygiateisiais dalyviais, kai ECB valdyba priiminės sprendimus. Kad nereiktų vykdyti nutarimų, kurių su mumis niekas nederina.
– Kokiais būdais bandytumėte kelti Lietuvos autoritetą tarptautinėje bendruomenėje bei pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą?
Nekritikuojant dabartinės prezidentės, dabartinė situacija yra apgailėtina, santykių su kaimynais neturime, Lietuva neturi savo vietos tarptautinėje arenoje, nepaisant sėkmingo pirmininkavimo ES.
– Nekritikuojant dabartinės prezidentės, dabartinė situacija yra apgailėtina, santykių su kaimynais neturime, Lietuva neturi savo vietos tarptautinėje arenoje, nepaisant sėkmingo pirmininkavimo ES. Tačiau tai nėra užsienio politika, savo kieme koordinavome bendrą darbą.
Užsienio politikos pasiekimas būtų toks, jeigu Lietuva būtų sugebėjusi per pirmininkavimą pasiekti, kad finansavimas Ignalinos AE būtų garantuotas ir po 2020 metų. Pasirodo, Ministrų taryboje gruodį nuspręsta pinigų nebeskirti, tai didžiulis Lietuvos pralaimėjimas, apie tai nekalbėjo nei ministrai, nei prezidentė.
Kad neturime santykių su Lenkija yra blogai, ji – svarbiausias strateginis partneris Europoje visomis prasmėmis. Šie santykiai be galo svarbūs, dėl tos priežasties Rusija, kuri mus laiko nedraugiškomis šalimis, labai daug metų stengiasi, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebūtų geri.
Mūsų ryšiai su Vakarų Europa eina per Lenkiją, jungtys su Europa, dujų, elektros jungtys yra gyvybiškai svarbios. Rusija nesuinteresuota mūsų gerais santykiais su Lenkija. Mes matome prezidentės nedraugiškus santykius su Lenkija, lentelės, dvikalbystės, baudos, visa tai pakelta į aukščiausią politinį lygmenį, tai naudinga tik Rusijai. Jeigu mūsų santykiai bus geri, Lenkija gali mus užtarti ES. Reikia sėsti ir diskutuoti, kaip pagerinti tuos santykius.
Prezidentūra šiuo metu yra paslaptingiausia ir uždariausia institucija, niekas nežino, kas ten vyksta.
– Jei taptumėte Lietuvos prezidentu, kuriuos ministrus keistumėte?
– Aš laikausi pozicijos, kad ministrus keičia ne prezidentas, dabar tik toks įvaizdis sudarytas. Lietuva yra parlamentinė, ne prezidentinė Respublika.
Prezidentas neturi konstitucinės galios pakeisti koaliciją, jeigu ji yra susiformavusi. Prezidento vaidmuo, kai grąžinami įgaliojimai, jeigu Vyriausybei darbas nesiseka, aš apsiimčiau tokį darbą dirbti, kalbėti su visais, išsiaiškinti, ko visi nori, ir paskui pasiūlyti sprendimą.
Belgijoje karalius politinės krizės atveju atlieka tarpininko vaidmenį. Kai belgai negalėjo suformuoti Vyriausybės, karalius kviesdavosi frakcijų lyderius, siūlydavo premjerus, ministrus. Tai galėtų pas mus atlikti prezidentas. Jei nėra problemų, ne prezidento reikalas kištis, nurodant, kas gali būti koalicijoje, kas ne.
– Jei laimėtumėte rinkimus, ką imtumėte į savo patarėjus?
– Būtų labai neatsakinga dabar pradėti pavardes vardinti. Jei laimėčiau, labai viešai kviesčiau žinomiausius ekspertus, šviesiausius kultūrininkus, jungtis į patarėjų gretas, etatinių ar ne. Patiktų idėja, jeigu atsirastų prie Prezidentūros plačios visuomenininkų tarybos, kurie galėtų diskutuoti apie problemas.
Prezidentūra šiuo metu yra paslaptingiausia ir uždariausia valstybės institucija, niekas nežino, kas ten vyksta. Mano tikslas, kad Prezidentūra taptų atvira vieta, ir politiniai sprendimai atsirastų kuo plačiau tariantis su visuomene. Ir neturėtume tada spontaniškų nepasitenkinimų, kurie kyla visuomenėje.
– Kodėl įkūrėte atskirą partiją, jei jau yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Kuo skiriasi jūsų idėjos, programos? Gal geriau palaikytumėte Bronio Ropės kandidatūrą? Ar negalvojote apie bendrą visų žaliųjų kandidatą? Gal jūsų kita partija tiesiog neparėmė?
– Ne, Lietuvoje yra viena Lietuvos žaliųjų partija, kuriai aš vadovauju. Ji įkurta 2011 metais, ji yra vienintelė Žaliųjų partija, kuri yra Europos Žaliųjų partijos šeimos narė. Visos kitos, kurios prie savo pavadinimo šį žodį pridėjo, man nesuprantama, kodėl jie taip daro. Man nesuprantama, kur tie jų žalieji yra.
Mūsų nuostatos daugeliu klausimu kardinaliai skiriasi, aš nemanau, kad valstiečių partija, ginanti stambiojo žemės ūkio kapitalo interesus. Mūsų partijos nuostatos kitos, mes atstovaujame ekologinei žemdirbystei.
B.Ropė yra gerbiamas politikas, aš jam linkiu sėkmės, debatuose galėsime pakalbėti apie žaliąsias idėjas. Aš suinteresuotas, kad kuo daugiau partijų perimtų žaliųjų idėjas.
– Kas finansavo jūsų rinkimus į Seimą ir kas finansuos jūsų prezidentinę rinkimų kampaniją? Išvardinkite savo rėmėjus.
– Į parlamentą viską deklaravau, finansavau save pats. Prezidentinėje kampanijoje neketinu išleisti šimtų tūkstančių ar milijonų, nes neturiu, įnešiau pats užstatą, Lietuvos žaliųjų partija padės.
– 2011 m. jums vadovaujant Žaliosios politikos institutui vienas iš tos organizacijos rėmėjų buvo „Achemos grupė“. Ar jums neatrodo keista, kad jie rėmė jūsų vadovaujamą organizacija?
– Neatrodė keista, tai nebuvo „Achemos grupė“, tai asmeniškai amžinatilsį B.Lubys darė. Jis rėmė praktiškai visas partijas ir daug organizacijų. Daugiausia jis rėmė konservatorius. B.Lubys labai domėjosi žaliosiomis investicijomis. Mes džiaugėmės, kad galėjome jiems patarti, pažiūrėti, kiek jie versle žiūri saugos reikalavimų, ši grupė laikosi aukštų standartų. Parama mums buvo normali ir neprieštaraujanti mūsų veiklai.
– Lietuvoje kovojote su atomine jėgaine, o kita tokia statoma 50 km nuo Vilniaus ir jums nė motais. Kodėl?
– Man labai motais ir Lietuvos žaliųjų partija stengiasi labai garsiai rėkti ir kovoti kartu su Rusijos ir Baltarusijos opozicija. Aš kėliau klausimus, kodėl į Lietuvą nebuvo įleista Baltarusijos aktyvistė Tatjana Novikova, paskui teismas pripažino, kad sprendimas neįleisti buvo neteisėtas.
Aš pasisakau prieš viso regiono atomines elektrines. Astravo AE statymas yra didelė problema, to neturi būti, Lietuva turi reikalauti, kad ji nebūtų statoma. Deja, prezidentė nėra pasakiusi to, kaip ir Vyriausybės. Įsiklausykite, ką sakė prezidentė – ji tik norėtų, kad ji būtų saugi.
– Kaimynų esate vadinamas Linu Rosatomovič, dauguma komentatorių išvadino jus Rusijos šnipu, parsidavėliu, „Gazprom“ agentu. Ką pats apie tai manote?
– Kadangi esu viešas asmuo, gali vadinti kaip kas nori. Bet pareiškiu: jei kas turite kokių nors faktų, skaičių, dokumentų, apie mano ar partijos sąsajas, slėpdami darote nusikaltimą. Jeigu turite įrodymų, kreipkitės į VSD, jei to neturite, nekalbėkite nesąmonių.
– Žaliųjų partijos Europoje tradiciškai yra kairiosios ir ginančios seksualinių mažumų, abortų laisvės ir panašius interesus. Kokia jūsų partijos pozicija tuo klausimu?
Socialinėje politikoje taip, mes esame labiau kairėje, socialinis teisingumas vienas iš kertinių mūsų reikalavimų. Pasisakome už visų žmonių žmogaus teisių gerbimą, ar tai tautinės mažumos, ar seksualinės. Mes nenorime aiškinti, kas yra šeima, kaip ją traktuoti, kam su kuo miegoti, kad šeimos nebūtų skirstomos į geras ir blogas.
– Kokia jūsų nuomonė apie Rusijos planus steigti Lietuvoje Kremliaus finansuojamus „Putinjugendo“ rengimo centrus?
– Kaip tai įmanoma padaryti be Vyriausybės ir Seimo pritarimo? Lietuvoje švietimas tautinėmis kalbomis gerai išplėtotas, yra įvairių mokyklų. Sistema veikia. Reikia pažiūrėti,l ką jie ketina steigti, bet pas mus negalima nieko steigti, jeigu tai prieštarauja mūsų įstatymams.
– Z.Balčytis jau kuria reklaminius klipus, A.Paulauskas žada kovoti už teisingumą. O kaip jūs reklamuositės prieš prezidento rinkimus?
– Aš ketinu kuo daugiau bendrauti su žmonėmis. Man patinka su jais bendrauti gatvėje, troleibuse. Man labai patinka pakalbėti su žmonėmis, lankysiuosi susitikimuose su rinkėjais, mielai dalyvausiu laidose, portalų diskusijose. Milijoninių klipų negaminau ir negaminsiu, brošiūrų irgi ne, kaip žaliųjų atstovas turiu taupyti popierių.
– Ką antrajame ture remtumėte, jei pats į jį nepatektumėte?
– Labai sunku spėlioti. Bet labai tikiuosi, kad aš būsiu antrajame ture, ir kad kažkas parems mane.
– Kokį rezultatą prezidento rinkimuose vadintumėte sėkmingu?
– Jei kandidatuoji, sėkmingas rezultatas – laimėti. Dalyvauti rinkimuose – didelis iššūkis, tai galimybė plačiau pabendrauti su rinkėjais ir diskutuoti apie tai, kas yra iš tiesų svarbu.
Tiesioginė konferencija baigta.
