Į istoriją šios kadencijos Seimo nariai įeis per naktį reformavę mokesčių sistemą, išardę vieną ir sukūrę kitą atominės elektrinės statytoją, numarinę gelbėtojų „šoumenų“ partiją bei kaip niekada dažnai trypę Kelių eismo taisykles, įstatymus ir net savo priesaiką.
Kad šios kadencijos Seimas bus įvairiaspalvis, tapo akivaizdu likus keliems mėnesiams iki rinkimų, kai planus juose dalyvauti atskleidė televizijos laidų ir renginių vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas. Surinkęs būrelį kolegų iš pramogų pasaulio, įskaitant savo žmoną Ingą Valinskienę, jis įTautos prisikėlimo partiją (TPP) atvedė į Seimą. Ir ne tik atvedė.
Politikos išsišokėliai gavo Seimo pirmininko kėdę, į kurią tik po dviejų balsavimų atsisėdo pats A.Valinskas, ir aplinkos bei kultūros ministrų portfelius.
Tiesa, šou greitai baigėsi – parlamento vadovas buvo nuverstas (jį pakeitė konservatorė Irena Degutienė), o grupė TPP narių, ėmus kibirkščiuoti ambicijoms, atskilo ir įsiliejo į Krikščionių partiją. Pats A.Valinskas su bendraminčiais pernai prisijungė prie Liberalų ir centro sąjungos.
Mokesčius keitė naktimis
Vos pradėjęs dirbti Seimas sulaukė nemažai ekspertų kritikos ir gyventojų prakeiksmų dėl naktinės mokesčių reformos. Paskutinėmis 2008-ųjų dienomis ir naktimis buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms ir alkoholiui, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma PVM lengvatų.
Chaotiškais ekspertai vadino pokyčius socialinės apsaugos sistemoje – užsitęsusį motinystės pašalpų ir pensinio amžiaus keitimą, tačiau gyrė pakeistą biuletenių išdavimo ir apmokėjimo, bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką.
Nepraėjus nė metams nuo Seimo kadencijos pradžios – 2009-ųjų rugsėjį sutarta išardyti bendrovę „LEO LT“, kurią ankstesnė premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir privati kompanija „NDX Energija“, priklausanti „Vilniaus prekybos“ grupei, buvo sukūrusios naujai atominei elektrinei statyti. Baigdamas darbą parlamentas palaimino kitą Visagino jėgainės projektą, kuriame kartu su Lietuva turėtų dalyvauti Latvija ir Estija, o strateginio investuotojo vaidmuo skirtas Japonijos korporacijai „Hitachi“.
Melas baisiau nei kyšiai
Šios kadencijos Seimo nariai itin daug bėdų turi su teisėsauga, bet mandato neteko bene mažiausią nuodėmę padaręs parlamentaras.
Lino Karaliaus, kuris į Seimą atėjo su „prisikėlėliais“, o vėliau perėjo į Krikščionių partiją, parlamentaro karjera baigėsi jau poros metų, surengus apkaltą. Seimo nario kėdę jam kainavo poilsinė išvyka į Tailandą Seimo rudens sesijos metu 2010 metų sausį. L.Karalių dangstęs jo kolega Aleksandras Sacharukas po balsavimo išsaugojo mandatą, nors abu juos Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką.
Kolegos apsaugojo ir „tvarkietį“ Evaldą Lementauską. Pernai balandį generalinis prokuroras Darius Valys paprašė Seimo sutikimo panaikinti politiko teisinę neliečiamybę. To reikėjo norint teisme nagrinėti bylą, kurioje jis buvo kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vidą Urbonavičių. E.Lementauskas kaltintas tuo, jog būdamas Vilniaus vicemeru jis opozicijos palankumą bandė nupirkti net už pusę milijono litų.
68 parlamentarai pasiūlė patenkinti D.Valio prašymą, bet to nepakako, – reikėjo ne mažiau nei 71 balso „už“. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo priverstas nutraukti Seimo nariui iškeltą baudžiamąją bylą.
„Seimas tampa stogu žmonėms, kurie įtariami padarius nusikalstamą veiką“, – taip balsavimą apibendrino Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius.
Kelių ereliai
Generaliniai prokurorai šios kadencijos Seimo rekordiškai dažnai prašė leidimo panaikinti parlamentarų teisinę neliečiamybę – net keturiolika kartų. Dažniausios jų nuodėmės – greičio viršijimas ir neatsargus vairavimas, bet būta įtarimų įsivėlus į korupcijos tinklus ar neskaidrius finansinius reikalus, net paprasto chuliganizmo.
Vos pradėję dirbti parlamentarai leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Darbo partijos lyderius V.Uspaskichą ir Vytautą Gapšį, teisiamus dėl juodosios buhalterijos, o dėl nederamo elgesio viešumoje – Roką Žilinską, kuris į Seimą atėjo su TPP, bet dabar glaudžiasi pas konservatorius.
Dėl sukeltų avarijų, greičio viršijimo net dukart teko naikinti A.Valinsko bendražygio Vinco Babiliaus teisinę neliečiamybę, dėl greičio viršijimo buvo nubausti ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas bei liberalas Algis Kašėta.
Gegužės pabaigoje Seimas panaikino Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko konservatoriaus Vito Matuzo teisinę neliečiamybę. Jis įtariamas sukčiavęs, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir klastojęs dokumentus organizuojant viešųjų pirkimų konkursus bei siekiant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos.
Užgeso trys socialdemokratai
Net trissyk per pastaruosius ketverius metus parlamentarams teko posėdžių salėje stoti tylos minute pagerbti Anapilin iškeliavusius kolegas.
2010-ųjų vasarą netikėtai mirė Socialdemokratų frakcijos narys 69-erių Algis Rimas. Tos pačios frakcijos nario Justino Karoso gyvybė užgeso šių metų birželio pradžioje. 75-erių politiką pakirto sunki liga.
60-metis socialdemokratas Juozas Palionis pernai rudenį žuvo per avariją Prienų rajone.
Daugiau kritikos nei pagyrų
 |
| VU TSPMI nuotr./Alvidas Lukošaitis |
Alvidas Lukošaitis, Seimo Parlamentinių tyrimų departamento direktorius
„Šiame Seime buvo akivaizdi juodoji pramoginio žanro skylė, kurią sukūrė dalis tautos atstovų, nepasirengusių darbui.
Išskirtinė problema buvo neliečiamybės klausimai. Tai rodo, kad į politiką ateina tinkamai nepasiruošę žmonės. Pagrindinis politiko pasiruošimo valdyti požymis – atsakomybė. Esi atsakingas ne prieš Kuršėnus, Garliavą, Liepkalnio gatvę, o prieš Tautą. Tokio supratimo mažėja.
Įstatymų leidyboje buvo atokvėpis. Nespaudė jokios narystės ir integracijos, ypatingai svarbūs rūpesčiai. Ir labai gerai – taip ir turi būti.
Parlamento funkcija susitupėjusioje demokratijoje yra, o mūsų atveju turėtų būti parlamentinė kontrolė. Buvo akcentuojama, kad parlamentine kontrole reikia užsiimti iš peties.
Parlamentas nėra išskirtinis – ir vėl maža partinės drausmės, disciplinos, veliamasi į gatvės lygio politiką, turiu omenyje Garliavos istoriją. Į politikos areną ateina veikėjai, pažymėti asmeninio likimo nuskriaustųjų ženklu. Tai nėra gerai.
Nusistovėjo konstruktyvus, racionalus, pabrėžtinai darbingas prezidentės santykis su parlamentu. Tokio santykio išraiška – stropus įsiklausymas į prezidentės pozicijas. Šitas santykis duoda tam tikrą racionalų grūdą.
Nuo pirmo posėdžio pamatėme tam tikrą valdančiosios daugumos ir Vyriausybės santykį. Pavyko išsaugoti darbinį ryšį, atsakomybę, grįžtamojo ryšio galimybę, sutelktas valdančiųjų gretas. Vyriausybės išlikimas visą kadenciją yra neeilinis nuotykis, ypač šiais laikais. Pagrindinė to priežastis – krizė.
Pagal kitus rodiklius – sprendimus, struktūrinius pokyčius – parlamentas kokybės brandos prasme žengė žingsnį ar du atgal. Nieko naujo po saule. Negražūs įpročiai, ypatinga skuba, perkrautos darbotvarkės, teisės aktų kaitaliojimas, nelabai protu suvokiami dalykai – mokestinius klausimus įsuka bet kas, tuomet priimamas sprendimas ir nepatogi našta užgula Vyriausybės pečius. Tik dabar nustatyta, kad tokių pakeitimų negalima inicijuoti be Vyriausybės žinios.
