Neseniai paskelbta, kad darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2 172,6 lito (1 687,1 lito „į rankas“), t. y. palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 316,8 lito (1 792,4 lito „į rankas“) ir, palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,1 procento, o privačiame sektoriuje – 2 073,8 lito (1 607 litus „į rankas“), t. y. buvo 1,8 procento mažesnis nei pirmąjį ketvirtį.
Antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 4,1 procento. Labiausiai jis sumažėjo statybos (11,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (7,5 proc.), apdirbamosios gamybos (6,9 proc.) ir prekybos (6,2 proc.) įmonėse.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 2,9 procento, privačiame sektoriuje – 6,1 procento, o valstybės sektoriuje padidėjo 1,3 procento.
Realusis darbo užmokestis antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo – 6,4, valstybės sektoriuje – 2,7, o privačiame sektoriuje – 9,3 procento.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas šiemet bus didžiausias ir sieks apie 10–12, kitąmet – 5–7 procentus.
Neįmanoma uždirbti daugiau
Mažiau nei lietuviai Europos Sąjungoje (ES) uždirba tik rumunai ir bulgarai, atskleidė Europos darbdavių federacijos atliktas tyrimas. Beje, ši tendencija nepakito per visą narystės ES laikotarpį. Net ir tuomet, kai buvome vieni iš Baltijos „tigrų“, tad ką jau kalbėti apie dabartinius laikus.
Štai šalies klestėjimo metu buvo skelbta, kad vidutinio atlyginimo Europos šalyse tyrimo duomenys liudija, kad Lietuva iš 48 Europos valstybių užima tik 39 vietą. Nors mūsų ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių ES.
Daugiau už mus vidutiniškai uždirba visi ES priklausantys mūsų kaimynai: latviai (37 vieta), lenkai (34 vieta) ir estai (35 vieta).
Vidutinis atlyginimas mažesnis nei Lietuvoje tik Makedonijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Albanijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje ir Moldovoje.
Vidutinis atlyginimas Europoje didžiausias Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine ir Liuksemburge. Danijoje vidutinis valandinis atlyginimas 2007 m. vasario 1 d. buvo 65 kartus didesnis nei lentelės apačioje atsidūrusioje Moldovoje.
Skurstančių dirbančiųjų sluoksnis
Tačiau šie duomenys – tik dramos prologas. Neseniai Darbo ir socialinių tyrimų institutas apskaičiavo, kad absoliutus skurdo lygis šiemet – jau 1 092 litai. Prieš kelerius metus Lietuvoje skurdo lygis buvo 450, praėjusių metų pradžioje – 975 litai. Teoriškai skurdas siejamas su minimaliu asmeninių poreikių patenkinimo lygiu.
Jei žmogus iš savo pajamų nebeišgali patenkinti minimalių poreikių, jis laikomas skurdžiumi. Asmuo, kurio pajamos – 2 200 litų per mėnesį, laikomas vidurinės klasės atstovu. Žinoma, mūsų supratimu. Jei žmogaus pajamos siekia 3 500 litų, jis iš vidurinės klasės pakyla į aukštesnį sluoksnį.
Bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 2008 m. socialinės paramos Lietuvoje reikėjo 43 proc. gyventojų.
Lietuvoje šie du sluoksniai nėra labai gausūs. Beveik pusę mūsų šalies gyventojų sudaro tarpinis sluoksnis tarp skurdžių ir vidurinės klasės. Vakaruose išsilavinimas, kad ir kokį darbą žmogus dirbtų, automatiškai permeta jį į vidurinę klasę, sudarančią daugiau kaip du trečdalius visuomenės. Kita dalis – tai dideli turtuoliai ir skurdžiai. Tačiau daugelis išsilavinusių žmonių Lietuvoje taip pat balansuoja ties skurdo riba. Dar reikia prisiminti, kad yra daugybė žmonių, kuriems pasiekti absoliutų skurdo lygį atrodo didelė ir šviesi svajonė.
Pusė – socialiai remtini
Per pastaruosius metus vidurinė klasė, užuot stiprėjusi, dar labiau sunyko. Proporcingai didėjo socialinė nelygybė: 2005–2007 m., ekonomikos augimo laikotarpiu, skurdo lygis Lietuvoje padidėjo nuo 18 iki 21,7 procento. Kaime skurdo lygis siekė 25,1 procento.
Šiuo metu trys ketvirtadaliai vaikų auga šeimose, kurios nepatenka į vidurinę klasę. Nes išsiveržti iš tėvų paveldėto gyvenimo būdo yra sunku, be to, sunkiai dirbantys tėvai vaikams skiria mažai dėmesio – ir mitybos, ir sveikatos, ir kultūros prasme. Prasiveržimas į aukštesnį socialinį sluoksnį anaiptol nereiškia vien padidėjusių pajamų – tai tam tikra gyvenimo būdo kokybė, tam tikri mąstymo ir elgesio standartai, tačiau apie tai pakalbėsime vėliau.
Vaikams – skurdo užkratas
Labiausiai skursta namų ūkiai su vaikais (31,5 proc.) ir vaikus auginantys vieniši asmenys (28,8 proc.). Mažiausias skurdo lygis – porose be vaikų (15,3 proc.). Taip natūraliai atsitinka, kai šeimos pajamas reikia padalyti ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bent vienam ar dviem vaikams.
Bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 2008 m. socialinės paramos Lietuvoje reikėjo 43 proc. gyventojų. Tokia pagalba buvo reikalinga daugumai (55 proc.) vyresnio amžiaus (65–74 metų) žmonių, ją gauti norėjo ir 30 proc. 15–24 metų apklaustųjų, tarp kurių buvo įmonių vadovų ir savininkų, tarnautojų bei specialistų.
2007 m. įvairią socialinę paramą gavo 35 proc. Lietuvos gyventojų. 14 proc. jų gavo vaikus auginančiai šeimai skiriamas išmokas, 10 proc. naudojosi transporto lengvatomis, po 6 proc. gavo kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį bei socialines pašalpas. Šiemet savivaldybių socialinės paramos skyriai užversti prašymais, tad pasibaigus šiems metams turėsime naują statistiką.
Tačiau, sugretinus šiuos statistikos duomenis, akivaizdžiausia išvada ta, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje, jei jo mažėjimo tendencija tęsis, o ji neabejotinai tęsis, netrukus gali susilyginti su absoliučiu skurdo lygiu.
