„Mano įsitikinimu, apie tai bus rašomi vadovėliai ir disertacijos – kaip atlaikyti 15 proc. recesiją, sumažinti deficitą 9 proc. BVP, t. y. beveik 9 mlrd. Lt, ir nesubyrėti – išsaugoti visuomenės, politinį ir socialinį stabilumą, stabilią valiutą, stabiliai laiku mokamą pensiją ir atlyginimus. Kaip mums pavyko to pasiekti, pasaulyje stebisi daug kas“, – pareiškė A.Kubilius.
Pasak premjero, „mes atlaikėme, nes neišsigandome“.
„Atlaikė verslas, žmonės, politikai. Noriu tarti „ačiū“ visiems, net ir tiems, kurie labiausiai stengėsi trukdyti priimant reikalingus ir, kaip rodo rezultatai, pasiteisinusius sprendimus“, – ironizavo ministras pirmininkas.
Lietuvos recesija – trumpiausia Baltijos šalyse
Labiausiai Vyriausybės metinėje ataskaitoje premjeras akcentavo krizės suvaldymą: „Penkioliktoji Vyriausybė gali drąsiai pasakyti, kad sunkiausia šalies istorijoje krizė buvo suvaldyta – ant katastrofos slenksčio atsidūrę valstybės finansai buvo stabilizuoti ir į ateitį galime žvelgti optimistiškiau.“
Esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą. Mes galime ir turime laimėti globalioje konkurencijoje, pasaulinės pažangos lenktynėse.A.Kubilius akcentavo, jog Baltijos šalims krizė smogė daug smarkiau nei Europos Sąjungos (ES) senbuvėms. Tačiau Lietuvą recesija kamavo trumpiausiai, ji esą tetruko 4 metų ketvirčius, t. y. metus, o Estijoje – 7 ketvirčius, Latvijoje – 8 ketvirčius. Dėl sėkmingo sunkmečio suvaldymo konservatoriaus vadovaujamą Vyriausybę esą giria ES, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės finansų institucijos.
Taip pat ministras pirmininkas rodė pirštu į buvusias socialdemokratų Vyriausybes, valdžiusias prieš krizę. Esą jei jos būtų įsiklausiusios į ekspertų perspėjimus ir padariusios kai kuriuos griežtus žingsnius, kad būtų stabilizuoti finansai, „mūsų šaliai krizė galėjo būti ne tokia skaudi“.
„Permainų Vyriausybė nepraskolino Lietuvos, kaip nesąžiningai tvirtina opozicija. Priešingai, šita Vyriausybė traukia šalį iš finansinės prarajos, į kurią ją įstūmė neatsakinga ankstesnių Vyriausybių politika, kai buvo gyvenama tik šia diena ir būsimų kartų sąskaita“.
Mažins nedarbą
Taip pat premjeras gyrėsi pasiekimais pertvarkant energetikos sektorių: pavyko „sklandžiai ir sėkmingai“ sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę, likviduoti bendrovę LEO LT, naujos atominės jėgainės projekto startą. Nuo 2010 metų sausio atverta elektros energijos rinka, pasiektas susitarimas dėl elektros jungties su Švedija ir Latvija.
Be to, A.Kubilius minėjo prasidėjusias aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos sistemų, apskričių reformas, valstybės valdymo pertvarką, esą suintensyvėjusią kovą su korupcija. „Korupcijoje „savų“ nėra“, – pabrėžė A.Kubilius.
Ministras pirmininkas nubrėžė 2010-ųjų prioritetus. „2009 metų svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat vartojome tik žodžius „biudžetas“ ir „deficitas“, šiek tiek – „parama verslui“. Šiais metais pagrindiniai žodžiai yra ir bus „nedarbo mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“.
Esą šalia krizės valdymo ir jos pasekmių šalinimo „atėjo laikas kūrybai“. Pagrindiniai Vyriausybės prioritetai šiemet bus nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas, valstybės valdymo modernizavimas bei kova su korupcija. Taip pat esą bus vykdoma struktūrinės socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka, šalies visuomenė bus telkiama kurti pažangos viziją „Lietuva – 2030“.
„Šiandien Vyriausybėje jau pradedame svarstyti 2011-ųjų Vyriausybės veiklos strateginius prioritetus. Kaip žinoma, 2011 metais svarbiausias mūsų prioritetas bus laimėti Europos krepšinio čempionatą čia, Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą. Mes galime ir turime laimėti globalioje konkurencijoje, pasaulinės pažangos lenktynėse“, – baigė A.Kubilius.
Priekaištavo dėl dėmesio kultūrai ir sportui trūkumo
Opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys žėrė kritikos dėl vadinamosios Saulėlydžio komisijos, siekiančios atlikti valstybės valdymo pertvarką. Esą iš 19-os įstaigų prie Vyriausybės pernai tik 3 „buvo paliestos“. A.Kubilius atsakė, jog valstybės biudžeto išlaidos valstybės valdymui sumažintos iki 2006 metų.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys abejojo, ar iš tiesų ekonominė krizė yra pažabota. „Iš 1,1 mlrd. Lt, skirtų viešųjų pastatų renovacijai, išmokėta apie 108 mln. Lt. Iš milijardo daugiabučių renovacijai neišleistas nė litas. Apie ką mes čia šnekam?“ – dėstė K.Daukšys.
Iš 1,1 mlrd. Lt, skirtų viešųjų pastatų renovacijai, išmokėta apie 108 mln. Lt. Iš milijardo daugiabučių renovacijai neišleistas nė litas. Apie ką mes čia šnekam?Premjeras pastebėjo, jog žiemai ir šildymo sezonui pasibaigus lietuviai praranda susidomėjimą daugiabučių renovacija: „Kai tik oras atšyla, žmonės nustoja domėtis renovacija.“ Tačiau jis žadėjo, jog reikės rasti priemonių, kaip paskatinti šį procesą.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas vėliau pridūrė, kad šiemet bus bandoma pradėti ir vienbučių namų renovaciją.
Komentuodamas daugelį kitų Seimo narių išsakytų abejonių dėl ekonomikos pasiekimų, A.Kubilius priminė, jog ir krizė pernai sukrėtė visą pasaulį.
Mišrios Seimo narių grupės narys Valdameras Valkiūnas priekaištavo, kad premjeras, pristatydamas ataskaitą, neminėjo kultūros. „Turtingi be savo kultūros, be savo lietuviško identiteto?“ – klausė jis.
A.Kubilius akcentavo savo kalboje neminėjęs daugelio sričių, kur nepradėtos esminės permainos: „Visa tai išdėstyta ataskaitoje ir šiose srityse nesiekiame jokių ypatingų permainų.“
Liberalcentristas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis panašiai priekaištavo dėl sporto: „Ataskaitoje tam skirta tik 10 eilučių! O vienintelį iš darbų, kurį parašėte, kad smarkiai sumažintas finansavimas sportui.“ A.Kubilius atkirto, jog reikia mesti rūkyti ir daugiau sportuoti patiems.
Krikščionių partijos frakcijos narys Laimontas Dinius prisipažino neklausęs Vyriausybės ataskaitos, nes tai panegirika. Tiesa, jis neatmetė, jog joje buvo ir gerų minčių.
Pripažino, jog padarytų klaidų (Papildyta 15.05 val.)
Po ataskaitos pristatymo žurnalistų paklaustas, kodėl eiliniai žmonės nejaučia, jog krizė suvaldyta, A.Kubilius aiškino apie makroekonominių skaičių ir kasdienio gyvenimo buities ryšį.
„Žmogui rūpi jo atlyginimas, jo pensija, jo vaikų mokykla, o mes žinome, kad ir jo atlyginimai, ir pensijos priklauso nuo makroekonominių skaičių. Todėl kalbėjau apie makroekonominius skaičius ir tą, kas mes matome kaip tam tikras tendencijas, kurias mato ir tarptautinės finansų ekspertų organizacijos, ir tie skaičiai mums leidžia sakyti, kad krizės pagrindinius ir didžiausius iššūkius mes suvaldėm. Tai leidžia mums tikėtis, kad jeigu pasaulyje neatsitiks dar naujų problemų – o tokių problemų mes nematom – mes sėkmingai matysime mūsų ekonomikos atsigavimą“, – tvirtino premjeras.
Tiesa, Vyriausybės vadovas pripažino, jog buvo padaryta „daug klaidų“. „Pirma ir didžiausia klaida – nesugebėjom įtikinti opoziciją, kad su tokiom aplinkybėm reikia naikinti politinės atsakomybės deficitą kaip vieną didžiausių problemų“, – sakė ministras pirmininkas.
Vyriausybės metinę ataskaitą dabar svarstys Seimo komitetai. Po kelių savaičių bus rengiama speciali diskusija, po kurios gali būti priimta parlamento rezoliucija dėl pritarimo arba nepritarimo Vyriausybės ataskaitai.
