Priminsime, kad antradienį apie 10.30 val. vykstant pratyboms ore greta Šiaulių, maždaug už 6 km į pietvakarius nuo Lietuvos karinių oro pajėgų bazės, susidūrė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantis Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ ir Lietuvos KOP lengvasis atakos lėktuvas „L-39ZA Albatross“.
aco.nato.int nuotr./Prancūzų „Mirage 2000“ |
Nors ir pažeistas, prancūzų lėktuvas sugebėjo grįžti į bazę. Jis sėkmingai nusileido.
Tuo tarpu Lietuvos orlaivis tapo nevaldomas. Jis nukrito pelkėtoje vietovėje greta Rėkyvos ežero ir sudužo. Lėktuvą pilotavę 26 metų vyr. leitenantas Povilas Stučka ir 36 metų majoras Marius Matulaitis sėkmingai katapultavosi.
Jau po incidento Lietuvos KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis žiniasklaidai sakė, kad pilotai katapultavosi virš debesų, nematydami, kas yra apačioje.
Vyr. leitenanto P.Stučkos parašiutas nusileido ežero pakrantėje, tuo tarpu majoras M.Matulaitis nėrė į Rėkyvos ežerą. Trečiadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad pilotą iš vandens ištraukė kateriu iki jo priplaukę „Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ darbuotojai.
Abu lakūnai buvo perduoti medikams. Nustačius, kad jie nepatyrė sužalojimų, vyr. leitenantas su majoru grįžo į tarnybos vietą. Trečiadienį jie turėjo bendrauti su incidento tyrėjais.
Informacijos apie pilotus neteikia
Kariuomenės atstovai, motyvuodami privatumu, nelinkę plačiau kalbėti apie sudužusio lėktuvo pilotus bei jų patirtį, paslaptyje laikomi ir jų kontaktai.
„Apie pilotus informacijos negalime teikti“, – trečiadienį trumpai informavo Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis.
Apie ore susidūrusius orlaivius netrukus po incidento paskelbė ne tik Lietuvos žiniasklaida. Žinią apie ore susidūrusius du NATO lėktuvus paskelbė ir visos didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir tokie gigantai kaip BBC ar CNN. Atskirą pranešimą dėl įvykio išplatino ir NATO.
Žinia sulaukė viso pasaulio interneto komentatorių dėmesio.
„Jei lietuvių lakūnai lėktuvus pilotuoja taip pat kaip automobilius vairuoja lietuvių vairuotojai, kuriuos aš kiekvieną dieną matau Londono gatvėse, tuomet aš nesistebiu“, – televizijos „Sky“ interneto svetainėje įvykį komentavo vienas skaitytojas.
Tačiau, panašu, jog šis interneto komentatorius yra neteisus.
„Pilotai yra gana patyrę. Po susidūrimo pilotai padarė viską, kad orlaivį nukreiptų į negyvenamą vietovę, kad nebūtų sukelta žala civiliams gyventojas, ir tada katapultavosi“, – antradienį viešai pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.
Patirtį ir meistriškumą ne kartą galėjo įvertinti tūkstančiai
15min.lt turimi duomenys leidžia teigti, kad kariuomenės vadas, kalbėdamas apie pilotų patirtį, sako tiesą. Bent jau vieną iš avariją patyrusio lėktuvo lakūnų – majorą Marių Matulaitį – galima vadinti vienu iš labiausiai patyrusių Lietuvos karinių oro pajėgų pilotų. Jam nuolat buvo patikimos ypač atsakingos užduotys.
Pilotai yra gana patyrę. Po susidūrimo pilotai padarė viską, kad orlaivį nukreiptų į negyvenamą vietovę, ir tada katapultavosi.Majoro M.Matulaičio meistriškumą įvertinti galėjo ir tūkstančiai Lietuvos piliečių. Lakūnas nuolat būdavo kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose, kuriuose, stebint miniai žmonių, jis orlaiviu „L-39ZA Albatross“ raižydavo dangų.
Pernai liepos 17 d. Žalgirio pergalės parke, esančiame prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, ties Cinkiškiais, buvo minimas Žalgirio mūšio jubiliejus. 15min.lt tąkart rašė: „Įspūdingiausias šventės akcentas buvo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų skrydžio pristatymas. Lengvasis mokomasis atakos lėktuvas L-39ZA, pilotuojamas majoro Mariaus Matulaičio, virš Žalgirio pergalės parko demonstravo nepakartojamus viražus ir kaustyte prie dangaus prikaustė šventės dalyvių žvilgsnius.“
Aukštojo pilotažo viražus majoras demonstravo ne venoje šventėje ir ne vienus metus. Jo pasirodymais skirtingais metais grožėjosi „Omnitel 1000 km lenktynių“ svečiai ir dalyviai, Nepriklausomybės dienos renginių Kaune dalyviai, Radviliškyje vykusios šventės svečiai, kitų švenčių stebėtojai.
Šiek tiek paieškojus, internete galima rasti ir filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuoti M.Matulaičio pasirodymai orlaiviu L-39ZA. Vieną iš tokių vaizdo įrašų galite peržiūrėti teksto apačioje.
Skraidino prezidentą
Majoras M.Matulaitis taip pat pilotavo vieną iš trijų orlaivių L-39, kurie 2003 m. pradžioje dalyvavo tuometinio prezidento Rolando Pakso (prezidentas yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas) inauguracijoje. Išsirikiavę orlaiviai tąkart virš Vilniaus centro praskrido 300 metrų aukštyje, taip pagerbdami ką tik inauguruotą naująjį šalies vadovą.
Tuo metu vyr. leitenanto laipsnį turėjęs M.Matulaitis vadovavo antrajam orlaiviui.
Po metų, 2004 m. kovo 31 d., prezidentas R.Paksas asmeniškai apsilankė Šiaulių oro uoste, kuriame dislokuoti kariniai orlaiviai. Apžiūrėjęs ką tik į Lietuvą atskridusius NATO naikintuvus F-16, prezidentas į orą pakilo Lietuvos KOP orlaiviu L-39.
Skrydis truko apie 40 minučių. Buvo atlikti įvairūs viražai, mirties kilpa. Antrojo piloto vietoje sėdėjęs prezidentas, pats turintis piloto licenciją, jau nusileidęs prisipažino, kad ore kuriam laikui jam buvo leista perimti orlaivio valdymą.
Akivaizdu, jog tokiam skrydžiui, kad jis būtų saugus, KOP vadovybė turėjo būti parinkusi daug patirties turintį orlaivio pilotą. Tokiu pilotu tapo tuo metu vis dar vyr. leitenantas Marius Matulaitis.
Tai pačiais 2004 m. M.Matulaitis buvo apdovanotas NATO medaliu.
Tad kas įvyko ore, kad milžinišką skraidymo patirtį turinčio piloto lėktuvas sudužo? Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra.
Kariuomenės atstovai atsisako kalbėti apie galimas avarijos priežastis.
„Vyksta tyrimas. Daugiau nieko negalime pasakyti“, – teigia kariškiai. Tikimasi, kad daugiau apie avariją bus sužinota ištyrus abiejų orlaivių juodųjų dėžių įrašus.