Susitikimo metu būsimiems studentams pasakodamas apie galimybes studijuoti Jungtinėje Karalystėje, profesorius pademonstravo svaro kurso kritimo kreivę ir pajuokavo, kad jeigu ir yra kas nors pozityvaus sprendime dėl „Brexit“ tai – Europos Sąjungos (ES) studentams galimybė pigiau gyventi šalyje. Prof. Andrew Collopas davė interviu 15min.lt.
– Kiek studentų iš Lietuvos ir kitų ES šalių studijuoja DMU?
– Turime apie 750 studentų iš Europos Sąjungos, apie šimtas studentų atvyko iš Lietuvos. Iš viso universitete studijuoja apie 27 tūkstančius studentų – esame didelis universitetas.
– Apklausos rodo, kad už pasilikimą ES daugiau balsavo jauni ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Ar jaučiate, kad šalis po referendumo yra susikladžiusi?
– Be jokios abejonės, "Brexit" klausimu visuomenėje išreiškiami įvairiausi požiūriai, ir jie išreiškiami dėl daugybės priežasčių, tos priežastys yra sudėtingos. Mano asmeniniu požiūriu, Vyriausybė turėtų derėtis dėl labai panašių sąlygų, kurias turime šiuo metu, nes studentai iš ES šalių yra labai svarbi mūsų bendruomenės dalis, kaip ir studentai iš kitų užsienio valstybių. Demografiškai mes esame labai tarptautinė bendruomenė ir labai tai vertiname.
Kaip šalis turime būti atviri ir tarptautiniams studentams, ir darbuotojams.
– Šio metu Jungtinėje Karalystėje pasitaiko antiimigracinių nuotaikų. Kaip jaučiasi studentai, atvykę iš kitų šalių? Ar jie jaučiasi nereikalingi?
– Aš labai tikiuosi, kad ne. Mes, kaip universitetas, daug dirbame, kad iš kitų valstybių atvykę studentai jaustųsi mūsų universiteto bendruomenės dalimi, DMU šeimos nariais. Taip pat stengiamės padėti apsiprasti Lesterio mieste, nes nėra paprasta atvykti studijuoti į kitą šalį, dažnai ir kita kalba, todėl sunkiai dirbame padėdami jiems integruotis. Iš tiesų manau, kad studijos Lesteryje padeda integruotis, nes tai labai daugiakultūris miestas. Beje, Lesteris kaip miestas balsavo už pasilikimą ES.
– Kalbėjote, kad įstojusiems į universitetą 2016 metų rugsėjį sąlygos nesikeis. Kas laukia po metų ar dviejų?
– Mano sąžiningas atsakymas būtų – nežinau. Manau, Jungtinės Karalystės Vyriausybė turėtų pakeisti sistemą kažkuo labai panašiu į tai, kas yra dabar, kad ES studentams būtų prieinama studijų paskolų sistema. Tai vienas iš elementų, kuriuos reikėtų sureguliuoti. Tiesą pasakius, yra daugybė dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti, ir tai yra vienas iš jų. Bent mano nuomone, kažkas turi būti pasiūlyta ES studentams, kad paskatintų juos studijuoti Jungtinėje Karalystėje.
– Ar universitetas turi galią, autonomiją, skatinti studentus atvykti studijuoti?
– Šis sprendimas bus vyriausybės sprendimas, bet kaip universitetas mes daug kalbėjome apie tai ir iš karto po "Brexit" pradėjome kampaniją #LoveInternational, kad atkreiptume dėmėsį į mūsų tarptautiškumą, užsienio studentus ir darbuotojus, kurių indėlį labai vertiname. Siekiame, kad mūsų nuomonė būtų išgirsta, bet galiausiai viską lems Vyriausybės sprendimai.
– Daugiau kaip 900 žmonių pasirašė peticiją, kad būtų užtikrintos žmonių, dirbančių universitete, teisės pasilikti. Kodėl buvo žengtas toks žingsnis?
– Esame įsitikinę, kad darbuotojai, kurie visiškai teisėtai atvyko dirbti į DMU, naudodamiesi judėjimo laisve, turi ir toliau likti dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ir kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo geriau – nemanau, jog tai turėtų būti derybų klausimas. Jie buvo šalyje teisėtai, čia dirba, ir mes turime sukurti mechanizmus, kurie leistų jiems likti. Kaip šalis turime būti atviri ir tarptautiniams studentams, ir darbuotojams.
– Kas laukia mokslinių tyrimų, kurie yra finansuojami ES?
– Šiuo metu tikimės toliau gauti finansavimą pagal programą "Horizon 2020", kuri yra finansuojamas ES, kas bus vėliau – jau derybų klausimas. Yra daugybė įvairių modelių, kurie galėtų būtų perimti, kurie jau egzistuoja kitose valstybėse. Tai svarbus klausimas, nes Jungtinėje Karalystėje mokslinių tyrimų bazė yra labai stipri ir ES finansavimas yra svarbi tos bazės dalis. Todėl turime užtikrinti, kad viena ar kita forma finansavimas tęsis arba bus sukurtos kažkokios alternatyvos esamam finansavimo modeliui.
– Škotija ir Šiaurės Airija pasisakė už pasilikimą ES. Viena iš priežasčių, kodėl Škotija nusprendė likti Jungtinės Karalystės sudėtyje, buvo ta, kad pasitraukus iš Jungtinės Karalystės jiems tektų iš naujo stoti į ES. Ar manote, kad įvyks daugiau referendumų, susijusių su Škotijos ir Šiaurės Airijos atsiskyrimu?
– Geras klausimas. Sąžiningas atsakymas – nežinau. Bet jeigu reikėtų lažintis, aš sakyčiau viskas priklausytų nuo derybų detalių tarp Jungtinės Karalystės ir ES, nes "Brexit" rezultatas gali būti labai skirtingas priklausomai nuo to, kas bus suderėta. Po derybų, manau, toliau vyks diskusijos Škotijoje ir Šiaurės Airijoje, nes šie regionai labai aiškiai pasisakė už pasilikimą ES.
Visa DMU kampanija „LoveEU“ jau įvyko Stokholme, Varšuvoje ir dabar -Vilniuje. A.Collopo teigimu Lietuva, Lenkija ir Skandinavijos šalys – yra prioritetinės šalys pritraukiant daugiau studentų iš ES. Paskutinė sostinė, kurioje vyks DMU susitikimai – Berlynas. Berlynas būdamas savotišku Europos centru, taip pat bus reikšminga stotelė siekiant paskatinti jaunimą studijuoti Jungtinėje Karalystėje.
T.Žalnora: „Tapo aišku, jog britai ir toliau nori dirbti su ES“
Apie įvykusį susitikimą su DMU atstovais 15min kalbino „Kalba.Lt“ studijų užsienyje vadybininką Tomą Žalnorą:
– Kokie jūsų įspūdžiai po susitikimo su DMU atstovais?
– Vien tik teigiami. Tapo aišku, jog britai ir toliau nori dirbti su ES, šiuo atveju, Lietuvos studentais, ir rodo iniciatyvą plėtoti bendradarbiavimą tiek su agentūromis, tiek su stojančiaisiais.
– Jūsų požiūriu, kaip stojimo tvarka gali keistis po „Brexit“?
– Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad jau pirmą dieną po "Brexit" rezultatų paskelbimo mums buvo garantuota, jog stojantys šiais metais abiturientai pasirašę sutartis gaus finansavimą įprasta tvarka ir šios sąlygos galios visus jų studijų metus.
Dėl ateinančių metų kol kas yra klaustukų. Tačiau žinant tai, kad itin didelę Anglijos universitetų studentijos dalį sudaro atvykėliai iš kitų šalių, tikimės, jog esminių pakitimų nebus.
– Kokios stojančiųjų nuotaikos vyrauja Lietuvoje?
– Žinoma, pastarieji įvykiai įnešė šiek tiek nežinomybės. Kita vertus, šiais metais nuspręsta, kad tie, kas stoja, finansavimą gaus, tad kažkokių baimių ar abejonių tikrai negirdėjome.
– Įstoti į universitetą – viena, rasti būstą nuomai bei įsidarbinti – kita. Galbūt universitetai žada tarpininkauti, padedant studentams įsikurti jų šalyje?
– Taip, universitetai puikiai supranta – jeigu žmogus atvažiuoja studijuoti, jam reikės, kur gyventi, ir ne tik. Kadangi dalis užsieniečių, ypač atvykstančių iš Rytų Europos, ieškosi darbo, universitetai yra iškomunikavę žinutę, jog suteiks galimybę studentams dirbti puse etato.
Iš universitetų pusės bus daroma viskas, kas įmanoma, kad ta sistema, tokia, kokia yra dabar, ir liktų, ir abiturientai turėtų galimybę supaprastinta tvarka integruotis šalyje.
Galiausiai, Didžioji Britanija, kartu su JAV ir Australija, yra viena tų šalių, kurios siūlo aukščiausio lygio mokslą, kuri pritraukia didelį skaičių studentų iš visų pasaulio šalių, ir, tikėtina, jog darys viską, kad šios pozicijos neprarastų.
