Vilniaus miesto teritorija dešiniajame Neries krante, kur sovietmečiu virė gyvenimas – veikė Koncertų ir sporto rūmai, „Žalgirio“ stadionas, atviras bei uždaras baseinai, dabar apmirusi. Nors uždaras baseinas senokai nugriautas ir vietoj jo šalia Karaliaus Mindaugo tilto išdygo gyvenamieji namai, kitoje teritorijos dalyje gausu pastatų-vaiduoklių.
Vaiduokliškai atrodo seniai neveikiantys Koncertų ir sporto rūmai, ne geriausius laikus išgyvena ir „Žalgirio“ stadionas. Tačiau blogiausiai atrodo buvęs atviras „Žalgirio“ plaukimo baseinas. Plaukikai jame senokai nebeturi ką veikti, plaukimo takai apleisti, bokšteliai ir kita įranga – apgriuvusi.
Atrodytų, miesto centre esančiomis apleistomis erdvėmis rūpintis turėtų Vilniaus savivaldybė. Tačiau Registrų centro duomenimis, Vilniaus „Žalgirio“ atviras plaukimo baseinas nuosavybės teise priklauso UAB „Vordana“. Todėl Vilniaus savivaldybė net ir norėdama negalėtų paspartinti šios teritorijos sutvarkymo. „Savivaldybė neturi jokių teisių į šį statinį“, – tokį atsakymą atsiuntė Vilniaus savivaldybė, pasiteiravus, kada ir kaip galima būtų šią teritoriją sutvarkyti.
Tas sklypas mums priklauso 12–13 metų, mes būtume seniai pajudinę, – sakė A.Mišeikis.
UAB „Vordana“, valdančios ir kavinių kompleksą „Belmontas“, savininkas Anupras Mišeikis neslėpė – teritorijos tvarkymą sustabdė nesutarimai su kaimynais. „Mes nieko negalime daryti, nes Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) nesutiko atskirti žemės sklypus. Mūsų sklypas bendras, reikia žemę padalinti, bet to parašo nesulaukėme dvejus metus“, – skundėsi A.Mišeikis.
ŪBIG valdė Koncertų ir sporto rūmus bei „Žalgirio“ stadioną, tačiau nutraukus Ūkio banko veiklą šis jam užstatytas sklypas atiteko Šiaulių bankui. Ar tai padės procesą paspartinti, nežinia, nors A.Mišeikis puse lūpų užsimena apie galimus pokyčius jo bendrovei priklausančiame 70 arų sklype.
 |
| Buvęs atviras baseinas. |
Pagal detalųjį planą, šioje vietoje gali būti gyvenamosios arba komercinės paskirties statiniai. Ką tiksliai statytų, A.Mišeikis nepatikslino, tačiau tvirtino jau seniai būtų teritoriją sutvarkęs, jeigu tai priklausytų tik nuo jo. „Tas sklypas mums priklauso 12–13 metų, mes būtume seniai pajudinę“, – apgailestavo verslininkas.
Tiesa, į teismus dėl galimybės padalinti sklypus kreiptasi nebuvo, esą kaimynai vis maitino pažadais.
Vilniečiams daug metų akis badanti apleista teritorija iki šiol neužkliuvo tik Žirmūnų seniūnijos ir Vilniaus savivaldybės darbuotojams. Pastarieji ten apsilankė tik sklypo istorija susidomėjus žurnalistams, tačiau patekti į tvoromis aptvertą sklypą nesugebėjo. Sutiktas bendrovės, kuriai priklauso teritoriją, atstovas pareiškė, kad be savininko leidimo nieko negali įleisti, tačiau užtikrino, kad teritorija gerai tvarkoma.
Savivaldybės specialistai ketina raštu kreiptis į savininką, susitarti dėl apsilankymo ir patys įsitikinti, ar viskas yra taip, kaip sakė bendrovės atstovas. Jeigu bus rasta pažeidimų, savininkams gali grėsti įspėjimas arba bauda.
