Tokius įtarimus projekto vadovui žeria buvę pavaldiniai. E.Babensko morale viešai suabejojo net artimiausi jo šeimos nariai – vaikai.
„Gąsdinkime ateitį“ – taip pasivadino buvusių viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ darbuotojų, praradusių viltį atgauti uždirbtus pinigus, iniciatyvinė grupė. Jaunuoliai, daug prisidėję prie projekto „Drąsinkime ateitį“ sklaidos Lietuvos mokyklose, nusprendė nebetylėti ir griebėsi šiaudo – viešumo.
„Esame buvę projekto „Drąsinkime ateitį“ darbuotojai. Nuo 2010 m. birželio nedirbame projekte. Per visus darbo metus niekuomet nebuvo mokamas visas žadėtas atlyginimas, todėl išėjus iš darbo skolos darbuotojams siekė nuo 6 iki 15 tūkst. Lt. Visuomet iš vadovo E.Babensko girdėjome tik pažadus. Visi „Drąsinkime ateitį“ projekto pinigai nueidavo į kitą E.Babensko įmonę „Lithill“, kuri dabar vadinasi „Lithill ID“. Per visus šiuos metus mums buvo keista, kaip tokie žmonės kaip E.Babenskas gali naudotis neformalaus ugdymo sistema ir idėjomis, užsidirbant pinigus“, – laiške redakcijai rašė judėjimo „Gąsdinkime ateitį“ iniciatorius Povilas Žarnauskas.
Pretenzijos viešosios įstaigos direktoriui, projekto „Drąsinkime ateitį“ vėliavnešiui E.Babenskui – rimtos ir tiesmukos. Nepaisant to, kritikos buvusiam darbdaviui negailintys laiško autoriai pabrėžia norintys atskirti du dalykus – projektą ir jo idėjinį vadą.
„Drąsinkime ateitį“ – graži visuomeninė iniciatyva, įtraukusi šimtus Lietuvos mokyklų. Projektas padarė didžiulį postūmį švietimo sistemoje. Bet yra ir kita medalio pusė, apie kurią niekada niekas nedrįso viešai prabilti“, – atvirą pokalbį su „15min“ pradėjo kelerius metus projektą koordinavusi, o dabar istorinių filmų kūrimu užsiimanti Agnė Zalanskaitė.
Šelpė savo įmonę?
A.Zalanskaitė viešojoje įstaigoje „Drąsinkime ateitį“ pradėjo dirbti beveik nuo pat jos oficialaus įkūrimo pradžios – 2006-ųjų. Entuziazmo visuomeninei veiklai netrūko, kol su darbuotojais ir projekto partneriais būdavo sąžiningai atsiskaitoma. Tačiau, kaip ir privačiame, neformalaus ugdymo sektoriuje irgi prasidėjo krizė.
„Iki 2010 metų sausio 1 dienos autorinės sutartys dar būdavo pasirašinėjamos, tačiau vėliau teko tenkintis tik pažadais“, – atsiduso A.Zalanskaitė.
„Tiesa, ir iki tol niekada negaudavome atlyginimo, dėl kurio buvome sutarę. Be to, atsiskaitymai nuolat vėluodavo. Jei tai būtų tikros finansinės bėdos, galėtume suprasti. Tačiau puikiai žinojome, kur dingdavo pinigai: jie nutekėdavo į privačią informacinėmis technologijomis užsiimančią E.Babensko įmonę „Lithill“, įsikūrusią čia pat – už sienos“, – pasakojo P.Žarnauskas.
Anuomet E.Babenskas buvo ne tik viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovas, bet ir vienintelis bendrovės „Lithill“ akcininkas ir direktorius. Įmonė bankrutavo 2010-ųjų viduryje, tačiau vietoje jos netrukus buvo įkurta nauja bendrovė „Lithill ID“, veikianti buvusios įmonės patalpose, nepasikeitė ir darbuotojai.
Žadėjo, bet netesėjo
Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pinigus.
„Veiklos schema labai paprasta: greta visuomeninio projekto yra milžiniškas finansinis interesas, sprendžiant asmeninio verslo problemas. Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pinigus. Jis juos tiesiog sugeria: sprendžiant iš finansinių ataskaitų, 60–80 proc. finansinių sandorių būdavo atliekama tarp „Drąsinkime ateitį“ ir „Lithill“. Kaip yra dabar – nežinau“, – kalbėjo A.Zalanskaitė.
Viešojoje įstaigoje „Drąsinkime ateitį“ ji nedirba nuo 2010-ųjų rugpjūčio. Kodėl apie įstaigos veiklą ir E.Babensko darbo metodus prabylama tik dabar, praėjus net pusantrų metų?
„Kai dirbi, esi lojalus, egzistuoja tam tikra pagarba vadovui, pagaliau – subordinacija: tiesiog nesikiši ne į savo reikalus. Be to, mums nuolat žadėta, kad autorines sutartis pasirašysime vos pagerėjus finansinei situacijai“, – pasakojo A.Zalanskaitė.
„Pokalbiai su E.Babensku vyko visus tuos metus. Mes galime pagrįsti, kad dirbome, įrodyti, kad buvo tartasi ir ieškoma kompromisų – visa tai išsaugota elektroniniuose laiškuose, susirašinėjimuose skaipe ir SMS žinutėse“, – aiškino P.Žarnauskas.
Pinigų atgauti nebesitiki
A.Zalanskaitei viešoji įstaiga esą skolinga daugiau nei 20 tūkst. Lt. Išsireikalauti visą sumą be oficialių dokumentų būtų neįmanoma. Atgauti bent dalį uždirbtų pinigų gražiuoju buvę darbuotojai jau nesitiki. Į teismą jie nesikreipia, nes procesas būtų labai ilgas – kainuotų per daug laiko ir energijos.
„Palikdama projektą pasitraukiau ir iš viso švietimo ar neformalaus ugdymo sektoriaus, kad kurdama kokią nors naują iniciatyvą, nebūčiau apkaltinta noru specialiai pakenkti „Drąsinkime
 |
| BFL nuotr./Edmondas Babenskas |
ateitį“ idėjai. Tenoriu įspėti visus, kurie galbūt turės kokių nors reikalų su E.Babensku: tai yra nesąžiningas, nedoras pilietis. Jam tikrai nedera būti vieno reikšmingiausių neformalaus ugdymo projekto lyderiu. Be to, noriu užduoti kelis retorinius klausimus: ar mokyklų rankomis turėtų būti sprendžiamos asmeninės žmogaus finansinės problemos? Ar mokinių ir mokytojų rankomis turėtų būti finansuojamas kažkieno IT verslas?“ – garsiai svarstė A.Zalanskaitė.
Mokyklos lieka be prizų?
Priekaištų, įvairaus plauko įtarinėjimų E.Babenskui apstu ir internete. „E.Babenskas – tai viena didelė afera. Jam priklausė UAB „Lithill“, bankrutavusi prieš pusę metų. Liko skolingi labai daug kam. „Drąsinkime ateitį“ už ES pinigus perka jau prieš trejus metus sukurtus IT projektus iš „Lithill“, po bankroto pakilusios kaip feniksas. Taip kad venkite kaip kas tik galite šio žmogaus ir jo vadovaujamų įstaigų“, – svetainėje Skundai.lt rekomenduoja anonimas.
„Jei ES pinigus plauna per „Drąsinkime ateitį“, tai kodėl lieka skolingi mokykloms prizus?“ – teiraujasi kitas diskusijos dalyvis.
Garbės nedarančių epitetų E.Babensko atžvilgiu – nors vežimu vežk. Tačiau vienas komentaras – gana netikėtas. „Anonimai, prašau, susisiekite su manimi. Aferisto Edmondo sūnus, besistengiantis padėti mamai skyrybose“, – po pagalbos šauksmu pasirašė Paulius.
Įsimylėjo pavaldinę
„15min“ susisiekus su E.Babensko žmona iš tikrųjų paaiškėjo, kad sutuoktiniai skiriasi. „O kokius kelius reikia nueiti, kad su Edmondu išsiskirtum... Nelygios mano ir sukto, meluojančio žmogaus jėgos. Todėl ir jaunimą taip lengvai apvyniojo aplink pirštą“, – sakė Aurelija Babenskienė.
Moteris patikino, kad E.Babenskas, oriai kalbantis televizijos ir radijo laidose, ir tas, kurį ji pažįsta, yra du skirtingi žmonės: „Ugdyti jaunimą visos Lietuvos mastu, kai toks kontrastas... Jis nėra toks moralus, kaip dedasi. Juk pats nė karto nebuvo tėvų susirinkimuose mokykloje, nedalyvaudavo vaikų renginiuose, nesirūpino jais, bet užsimojo globoti visos Lietuvos moksleivius. Labai gaila, kad tokią gerą „Drąsinkime ateitį“ idėją perėmė žmogus, kuriam ne pats projektas rūpi, bet kaip pinigus iš jos padaryti ir išpešti sau naudos.“
O kokius kelius reikia nueiti, kad su Edmondu išsiskirtum... Nelygios mano ir sukto, meluojančio žmogaus jėgos. Todėl ir jaunimą taip lengvai apvyniojo aplink pirštą.
A.Babenskienė atkreipė dėmesį, kad už Babenskų šeimos pinigus pirktose erdviose patalpose Ankštojoje gatvėje veikia trys organizacijos: įstaigos „Drąsinkime ateitį“ kolektyvas, bendrovė „Lithill ID“. Tuo pačiu adresu įregistruotas ir Labdaros ir paramos fondas „Paramos iniciatyvos“.
„Labai puikus trikampis – fondas, viešoji įstaiga ir „uabas“. Ir viskas ten sukasi. Tik kaip, niekaip negalime sužinoti. Juolab kad buhalterė Eleonora Leksikova yra ir Edmondo artima draugė – puikus tandemas“, – pastebėjo A.Babenskienė.
Apie vyro jausmus į dukras tinkančiai pavaldinei ji sužinojo prieš kelerius metus. „Mergina vos keleta metų vyresnė už mūsų sūnų. Štai jums ir pilietinis ugdymas, pavyzdys jaunajai kartai“, – karčiai nusišypsojo A.Babenskienė.
Grasino palikti be nieko
Skyrybų byloje E.Babenską pripažintas kaltu, propagavęs santuokinę neištikimybę. Tačiau turto dalybos tikriausiai baigsis E.Babensko naudai.
„Nenorėčiau detalizuoti. Tik galiu pasakyti, kad skyrybos nėra lengvos ir paprastos. O viskas galėjo būti kitaip“, – prisiminė moteris ir mintimis grįžo į 2007-uosius, kai, šeimos santykiams nutrūkus, paprašė E.Babensko parengti povedybinę sutartį ir aptarti, kas būtų, jei šeima skirtųsi.
A.Babenskienė buvo pasiryžusi nepretenduoti į įmonių akcijas, 263 kv. m butą miesto centre ir kitą turtą. „Paprašiau tik tam tikros pinigų sumos butui S.Konarskio gatvėje suremontuoti ir baigti mokėti už jį paskolos likutį. Be to, į sutartį pageidavau įtraukti punktą, kad gydymo išlaidos vaikų ligos atveju ar studijos, jei įstotų į mokamą vietą, būtų finansuojamos per pusę. Šios sąlygos jis griežtai atsisakė. Jaučiausi įžeista kaip motina, todėl pasakiau – tebūnie viskas pagal įstatymus“, – pasakojo A.Babenskienė.
„Paliksiu po tiltu, – esą tokius žodžius ji tąkart išgirdo iš sutuoktinio lūpų. – Skirsiesi penkiolika metų.“ Kreiptis į teismą dėl oficialių skyrybų moteris ryžosi tik po kelerių metų.
„Skyrybų procesui pradėti mokamas žyminis mokestis, kainuoja ir teisinės paslaugos. Taigi, skyryboms pradėti reikėjo sukaupti ne tik drąsos, bet ir pinigų. Tik paskatinus ir finansiškai parėmus draugams, pradėjau jau dvejus metus vykstantį skyrybų procesą. Labai palaikau tuos vaikus iš „Drąsinkime ateitį“. Nesistebiu, kad jie kovą pradėjo tik dabar. Edmondas turi charizmą ir įtaigos dovaną, todėl vaikai tikėjo jo pažadais. Kiek žinau, jis liko skolingas ir bendrovei RVK, kuri irgi patikėjusi juo nesudarė patalpų Ankštojoje gatvėje papildomų remonto darbų paslaugų sutarties ir liko apgauta. Man prireikė daugybės metų, kad perkąsčiau šį žmogų – ilgai mane už nosies vedžiojo“, – neslėpė A.Babenskienė.
Eglė Džiaugienė, Europos socialinio fondo agentūros komunikacijos vadovė
„Norime informuoti, kad agentūrą pasiekia informacija apie administruojamus projektus ne tik bendraujant su projektų vykdytojais, bet taip pat ir pateikiama per žiniasklaidos priemones. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, susiję su darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykiais organizacijoje (pvz., darbdavio skolomis darbuotojams ir pan.) bei administruojančio personalo reputacija, agentūroje yra vertinami tiek, kiek tai gali turėti įtakos galutiniams projekto tikslams ar rezultatams.
Šiuo atveju projektas („Neformalaus ugdymo iniciatyvų sistemos „Drąsinkime ateitį“, skirtos asmenybės bendrųjų gebėjimų ugdymui, diegimas bendrojo lavinimo mokyklose“) yra įgyvendinamas sklandžiai (projekto vertė – 995 tūkst. Lt – red. past.). O duomenų apie tai, kad projekto įgyvendinimo metu būtų sudarytos sutartys su jūsų nurodytomis įmonėmis („Lithill“ ar „Lithill ID“ – red. past.), agentūra neturi“.
Gintaras Steponavičiaus, švietimo ir mokslo ministras
Pirmiausia noriu pažymėti, kad „Drąsinkime ateitį“ – puikus projektas, išjudinęs ir paskatinęs
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Steponavičius |
Lietuvos mokyklas ir moksleivius įsitraukti į visuomeninę veiklą, raginantis jaunimą tobulėti, būti pilietiškais ir aktyviais bendruomenės nariais. Lankydamasis miestų, miestelių ar atokesnių regionų mokyklose galėjau įsitikinti, kaip šis projektas „prigijo“ – moksleiviams patinka drąsios ir kūrybingos idėjos, jie mielai įsitraukia į jiems įdomias veiklas ir jas praturtina savo sumanymais.
Tačiau net ir pats sėkmingiausia projektas turi būti vykdomas skaidriai ir nekelti abejonių dėl finansinės veiklos sąžiningumo. Manau, kad į abejones keliančius klausimus bus atsakyta po Europos socialinio fondo agentūros patikrinimo. Šiai agentūrai yra pavesta atlikti įgyvendinamų projektų priežiūrą.
Apie idėją
Švietimo ir mokslo ministerija, kartu su asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje” 2005 metų spalio mėnesį bendrojo lavinimo mokyklose pradėjo vykdyti projektą „Drąsinkime ateitį“. Projekto tikslas – sėkmingais absolventų pavyzdžiais ir autoritetu padrąsinti mokyklų bendruomenes siekti kilnių asmeninių ar visuomeninių tikslų, pozityvių rezultatų pasirinktose veiklos srityse, taip pat ugdyti moksleivių verslumą, lyderystę bei profesinę orientaciją.
