Kadras – po įvairių sudėtingų tyrimų?
Spalvinga nuotrauka, kurioje matyti kažkoks darinys iš daugybės sluoksnių, burbuliukų, gyslelių ir taškelių, neseniai pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
„Ačiū Motinai, kuri mane pagimdė. Ačiū Žemei, kuri mane maitina, – greta parašė ji. – Ačiū Saulei, kuri mane šildo. Aš gyvenu taikoje su savimi ir kitais. Gyvendama, auginu vaikus ir skleidžiu aplink save meilę.
Ateis laikas aš pavirsiu į dulkes, o vaikai tęs tai, ką pradėjau aš... savo gyvenimą. Ir niekas neturi teisės į mane kažką leisti, kalti ar keisti mano DNR. Niekas neturi teisės mane kaip nors per prievartą sveikatinti, sargdinti ar anksčiau laiko paleisti į dulkes. Tai atsitiks tik tada, kai aš pati baigsiu savo kelią šioje Žemėje.“
Nors nuotraukos, po kuria 125 žmonės paspaudė „patinka“ ar išreiškė kitokią reakciją, moteris nekomentavo, galima susidaryti įspūdį, esą vaizdu ji iliustravo frazę apie DNR keitimą.
Atvirkštinė vaizdo paieška rodo, kad šiuo vaizdu socialiniuose tinkluose dalijamasi jau ne vienerius metus, tik su kiek kitokiais komentarais.
Internautai aiškina, esą nuotraukoje matyti detaliausias žmogaus ląstelės vaizdas, kurį pavyko užfiksuoti pasitelkus radiografiją, branduolinį magnetinį rezonansą ir krioelektroninę mikroskopiją. Jų įrašai peržiūrėti šimtus ar tūkstančius kartų, jais aktyviai dalijamasi.
Kai kurie kaip šaltinį nurodo Valerie DeBourdeilles. Moteris tokiu vardu savo paskyroje „Facebook“ dar 2021 m. balandžio 12 d. tikrai paviešino šią nuotrauką. „Iki šiol išsamiausias žmogaus ląstelės vaizdas, Russello Kightley'io skaitmeninės tapybos iliustracija“, – pakomentavo ji.
Viename įraše profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ taip pat nurodyta, kad vaizdą sukūrė Australijos mokslo iliustratorius R.Kightley’is.
Nupiešė per 6 savaites
Paieška internete pagal raktažodžius anglų kalba „Russell Kightley ląstelės nuotrauka“ patvirtina, kad Australijoje gyvenantis R.Kightley’is yra tikrasis ląstelės vaizdo autorius. Ir tai nėra nuotrauka – paveikslą jis sukūrė pasitelkęs skaitmeninio meno programą „Fractal Design Painter“.
Kūrinys, pavadintas „Gyvūno ląstelė“, gimė prieš daugiau nei du dešimtmečius. Nors žmonės biologiškai taip pat yra gyvūnai, iš pavadinimo negalima suprasti, ar ląstelė yra žmogaus, kaip teigia vaizdu besidalijantys internautai.
R.Kightley’is JAV dienraščiui „USA Today“ patvirtino esąs paveikslo autorius ir nurodė, kad jis buvo sukurtas kaip mokomasis plakatas kompanijos „Biocam“ užsakymu.
„Prireikė šešių visos darbo dienos savaičių jį sukurti, naudojantis „Painter“, – jau vėliau iliustratorius rašė tinklaraštyje, komentuodamas savo darbo populiarumą. Ląstelę jis nupiešė kaip paprastą biologijos mokymo priemonę.
Tą patį paveikslą galima rasti ir R.Kightley’io tinklalapyje, interneto parduotuvėje, paskyrose „Instagram“, „X“.
Faktų tikrinimo tinklalapiai „Lead Stories“, „Check Your Fact“ jau seniai yra paneigę, kad tai yra detaliausia žmogaus ląstelės nuotrauka.
Genus keičia, bet ne vakcinomis
Cituotos „Facebook“ vartotojos minimas DNR keitimas yra per pandemiją ypač išpopuliarėjusi sąmokslo teorija. Kai kurie vakcinų nuo COVID-19 skeptikai įsitikinę, kad jomis, ypač tomis, kurios paremtos informacine RNR, galima pakeisti žmogaus genomą.
Tai nėra tiesa – vakcinos net neturi sąlyčio su DNR. Portalas 15min jau ne kartą yra dekonstravęs tokius mitus.
Taip pat skaitykite: Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19
Mokslininkai išties yra sukūrę genomo redagavimo metodą, kuris leidžia pridėti, panaikinti ar pakeisti DNR jame. Jis vadinamas genų žirklėmis. Už tai 2020 m. buvo skirta Nobelio premija chemijos srityje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Paveikslas, kuriuo dalijamasi internete, nėra detaliausia žmogaus ląstelės nuotrauka, – jis sukurtas kompiuteriu. DNR keitimas yra įmanomas, bet to siejimas su vakcinomis yra sąmokslo teorija – šios genomo nekeičia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
