Bendrabučių klausimas
Įrašas pradedamas analizuojant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimą dėl apgyvendinimo bendrabučiuose.
Tarnybos pranešime spaudai rašoma, kad buvo gauta vieno šalies universiteto užklausa, kaip elgtis, kai studentų bendrabutyje apgyvendinamas translytis žmogus – paskirti į vaikinų ar į merginų korpusą.
Tarnybos ekspertės nurodė, kad pirmiausia reikėtų paklausti paties asmens, kuriai lyčiai jis ar ji save priskiria.
Anot Tarnybos lygių galimybių ekspertės Ievos Laugalytės, apgyvendinant studentus ir studentes, universitetų administracijos turėtų gerbti ir atsižvelgti į jų lytines tapatybes.
„Priėmimas į bendrabučius turėtų būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Rekomenduojame ne tik apgyvendinti žmogų pagal jo lytį, bet ir užtikrinti saugumą. Tiek konkretaus asmens, tiek ir visos universiteto bendruomenės“, – sakė ekspertė.
I.Laugalytės pastebėjimu, apklausos rodo, kad Lietuvoje translyčiai asmenys yra bene labiausiai stigmatizuojama visuomenės dalis, tad tokios situacijos švietimo įstaigoms gali būti gera proga peržiūrėti savo nediskriminavimo ir lygybės strategijas.
„Merginos su berniukais“
„Facebook“ vaizdo įraše kandidatu į Seimą save įvardijantis Ramūnas Aušrotas teigė, esą vadovaujantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadomis „berniukas, kuris mano, kad yra mergina, turi teisę gyventi kambaryje su kita mergina, o mergina, kuri įsivaizduoja, kad yra berniukas, turi teisę gyventi kambaryje su kitu berniuku“.
Jis pridūrė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvados institucijoms dar kol kas neprivalomos vykdyti, tačiau viskas gali pasikeisti, jei kitos kadencijos Seimas ratifikuotų Stambulo konvenciją.
Taip pat R.Aušrotas įraše tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu įstatymai nenumato nediskriminavimo dėl lyties tapatybės, tačiau ji numatyta Stambulo konvencijoje, taigi ją ratifikavus mūsų teisinėje sistemoje atsirastų tokia sąvoka, o tai leistų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai reikalauti iš fizinių bei juridinių asmenų, mokyklų bei universitetų nediskriminuoti asmenų šiuo pagrindu.
„Ir vykdyti panašaus pobūdžio nurodymus, kaip leisti asmenims, kurie turi kitą suvokimą savo lyties tapatybės, gyventi su kitos lyties asmeniu bendrabutyje ir panašiai“, – vaizdo įraše kalbėjo R.Aušrotas.
Stambulo konvencija įgaliojimų neišplės
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, 15min komentuodama išdėstytus teiginius paaiškino, kad jie neturi jokio pagrindo.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas niekaip nepakeistų įgaliojimų, priskirtų lygių galimybių kontrolieriui Lygių galimybių ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymuose, taip pat nepakeistų lygių galimybių kontrolieriaus priimamų sprendimų pobūdžio (privalomumo). To konvencija visiškai nereguliuoja ir tokia pareiga valstybei (keisti ar stiprinti lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimus), ratifikavus konvenciją, nekyla.
Toks kandidato į Seimo narius išsakytas teiginys nepagrįstas juo labiau, kad Stambulo konvencijos paskirtis yra visai kita – veiksmingomis priemonėmis kovoti su smurtu prieš moteris. Tam valstybė turėtų imtis priemonių smurto prevencijos mechanizmui sukurti, stiprinti nukentėjusių nuo smurto asmenų apsaugos priemones, teisės aktuose įtvirtinti bausmės už smurtą neišvengiamumą“, – rašoma komentare.
Taip pat pridedamas išaiškinimas dėl studentų apgyvendinimo bendrabučiuose:
„Nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nei lygių galimybių kontrolierius neturi įgaliojimų priimti kokius nors privalomus sprendimus, kuriuose būtų nurodyta, kokia tvarka turėtų būti taikoma apgyvendinant studentus universitetų bendrabučiuose“, – teigiama komentare.
Konvencija prieš smurtą – vis dar priešas
Susisiekus su R.Aušrotu, šis teigė, kad Stambulo konvenciją yra skaitęs, net yra atlikęs išsamią jos teisinę analizę.
„Atsakymas yra labai paprastas, Stambulo konvencijos vienas iš straipsnių, nepasakysiu kuris, numato nediskriminavimą dėl lyties tapatybės.
Šiuo metu Lietuvos įstatymai draudžia diskriminavimą keliais pagrindais – dėl lyties, šeiminio statuso, ir kitų. Tačiau nediskriminavimo dėl lyties tapatybės nėra. (...) Tai jeigu Stambulo konvencija bus ratifikuota, išsiplės nediskriminavimo pagrindų sąrašas ir Lygių galimybių kontrolierius, kuris atlieka kontrolę dėl (diskriminavimo aut. past.) visais pagrindais, kurie yra nurodyti Lietuvos teisės aktuose, įgis galimybę priimti sprendimus dar ir šiuo klausimu – dėl lyties tapatybės“, – komentavo „Facebook“ įrašo kūrėjas.
R.Aušroto manymu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siekia „įgyti baudžiamųjų galių“.
„Formaliai tada jie, kaip valstybės institucija, turės juridinę nuomonę ir galės ją pareikšti. O valstybinės institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys turi į tą nuomonę reaguoti“, – tvirtino pašnekovas.
„Aš manau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turi veikti savo nuostatų ribose ir nelįsti ten, kur neturi kompetencijos. Ji tikrai neturi kompetencijos aiškinti, kas yra nediskriminavimas dėl lyties tapatybės, nes jų nuostatai tokios kompetencijos nenumato – nėra tokio pagrindo. Tai, ką jie dabar daro, yra ideologinė savivalė“, – piktinosi R.Aušrotas.
Paklaustas, kokia institucija būtų kompetetinga vertinti galimą diskriminavimą lyties tapatybės klausimu, politikas pareiškė, kad, jo nuomone, lyties tapatybė „tėra ideologinė fikcija“.
„Yra vyrai ir yra moterys ir jie neturėtų būti diskriminuojami kaip tokie“, – tvirtino jis.
Nesutinka su diskriminacija
Nepaisant griežtų ideologinių nuostatų, R.Aušrotas pripažino, kad translyčiai asmenys neturėtų būti diskriminuojami.
„Galioja bendras asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Taip dabar galioja, kad bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties, įsitikinimų dėl lytinės tapatybės klausimų, taip pavadinčiau – tai yra įsitikinimai dėl žmogaus lytinės tapatybės.
Kiekvienas jų turi teisę gauti bendrabučio vietą ir jame gyventi. Negali būti pasakoma, jei asmuo turi tam tikrų iššūkių dėl lyties tapatumo ar su tuo susijusių sunkumų, kad jam negali būti duodama vieta bendrabutyje. Tai jau būtų lygių galimybių pažeidimas. Jei toks atvejis nutiktų, tai būtų skandalas, pažeidimas ir aš tikrai pritarčiau tokiai nuomonei.
Bet dabar išvada yra tokia, kad įpareigoti bendrabutyje apgyvendinti žmogų, kuris mano, kad yra kitos lyties, su kitos biologinės lyties asmeniu. Tai pagalvokime apie perspektyvas – kaip tam žmogui (kambariokui aut. past.) jaustis?“, – kėlė klausimus jis.
R.Aušrotas pasiūlė translyčius asmenis apgyvendinti vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose.
Gali tik patarti
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė J.Miliuvienė paaiškino: tarnybos balsas iki šiol buvo tik patariamasis ir tokiu išliks. Stambulo konvencijos ratifikavimas nieko nepakeis.
„Mes negalime kištis į vidinius universitetų reikalus. Jei kalbėtume apie diskriminaciją, bet kokiu pagrindu, tarkime, universitetas sugalvoja, kad neskirs bendrabučio studentams iš Pasvalio.
Taip, techniškai tai diskriminacija, tačiau realiai mūsų rankos surištos – negalėtume nieko padaryti, kol tas asmuo nesikreips į mus su skundu. Ir net tada, kai kreipiasi ir mes nustatome, kad yra pažeidimas, o universitetas ir toliau ignoruoja mūsų išvadas, mes negalime nieko liepti, galime tiesiog patarti tam asmeniui kreiptis į teismą“, – apibendrino J.Miliuvienė.
Teisinės sistemos nepakeis
J.Miliuvienė paneigė tvirtinimą, esą tik ratifikavus Stambulo konvenciją Lietuvos teisinėje sistemoje atsirastų nediskriminacijos dėl lyties tapatybės pagrindas.
„Jis jau dabar yra Lietuvos teisinėje sistemoje ir jau dabar yra draudžiama diskriminacija, be kita ko, lytinės tapatybės pagrindu. Tai kyla iš aukščiausios galios teisės akto Konstitucijos.
Visų pirma, Konstitucijoje, kurioje nustatyta, jog visi asmenys yra lygūs, yra įtvirtintas nebaigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas. Joje yra aiškiai išvardyti tam tikri nediskriminavimo pagrindai. Tačiau asmens teisių negalima varžyti ne tik Konstitucijoje tiesiogiai nurodytais, bet ir bet kuriais kitais pagrindais.
Tai aiškiai pasakyta oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, kurią formuoja Konstitucinis Teismas. Jei taip nebūtų, t. y. jei būtų manoma, kad asmenų lygybę reikia užtikrinti tik Konstitucijoje aiškiai nurodytais pagrindais, asmenų lygybės principas tiesiog netektų prasmės – būtų paneigta asmenų lygiateisiškumo principo esmė“, – įspėjo Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė.
15min verdiktas: melas. LGKT neturi ir nereikalauja įgaliojimų, kurie leistų nurodinėti, kaip bendrabučiuose turėtų būti apgyvendinami studentai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
