Anot A.Anušausko, per liustracijos procesą nemaža dalis kadrinių KGB darbuotojų buvo likę „už kadro“, todėl šią savaitę paviešinus visų kadrinių darbuotojų pavardes visuomenei suteikiama kur kas išsamesnė informacija.
„Kai vyko slapta bendradarbiavusių su KGB liustracija, buvo kalbama, kad neprisipažinusių pavardės bus skelbiamos, bet už kadro likdavo tie žmonės, kurie organizavo, verbavo, vykdė politinį persekiojimą, šuo atveju tai yra būtent KGB (kadriniai – BNS) darbuotojai. Prieš tai buvo paskelbtos centrinių struktūrų vadovų pavardės ir biografijos, dabar paskelbtos ir vietinių rajoninių skyrių vadovų, darbuotojų vardai pavardės, nes visuomenė iš tikrųjų tai turi žinoti. Dalis šių žmonių, žinoma, išvykę iš Lietuvos, dalis iš jų gyvena Lietuvoje, daro verslus, prisistato respektabiliais verslininkas, bet aš manau, kad žinojimas, kas ką darė savo laiku, tikrai yra būtinas“, – BNS sakė A.Anušauskas.
Vykstant Liustracijos procesui kadriniams KGB darbuotojams ir slaptiesiems agentams buvo taikomi apribojimai iki 2009 metų dirbti pradėjusiems valstybės tarnyboje ir kai kuriose privačių struktūrų pareigose.
„Tarp šitų paskelbtų pavardžių yra tų žmonių, kuriems buvo taikomi tie apribojimai, bet yra ir tų, kuriems nebuvo pritaikyti apribojimai, kadangi jie tuo metu, pavyzdžiui, buvo pensijoje. Tai šiuo atveju tai yra išsamesni duomenys apie tuos asmenis, kurie dirbo komunistinės sistemos politinio persekiojimo organizacijoje“, – aiškino A.Anušauskas.
Anot NSGK vadovo, šiuo metu yra rengiamas paskelbimui ir kruopščiai tikrinamas dar vienas sąrašas – buvusių neprisipažinusių slaptųjų KGB agentų sąrašas, kurį žadama skelbti dalimis.
„Dabar visas pavardes tame sąraše tikrina, kadangi, patys suprantate, KGB struktūra nebuvo tik šiaip sau sukurta organizacija, ji siekė tam tikrų tikslų, tame tarpe buvo ir žmonių kompromitavimas, dezinformavimas, dėl to, pavyzdžiui, ir sąraše iš karto matėsi, kad buvo ir fiktyvių agentų prirašyta. Dėl to be komentarų skelbti tos informacijos neįmanoma, bet, kiek man žinoma, nemenkai daliai jų (pavardžių – red.) jau parengti archyvais pagrįsti komentarai, ką jie iš tikrųjų padarė ar ko nepadarė ir tas sąrašas taip pat po truputį bus pradėtas skelbti. Dalimis, nes darbas užtrunka tikrinant tų dokumentų patikimumą, nes paskelbti sąrašą be komentarų būtų tiesiog žmonių klaidinimas ir dezinformavimas“, – pabrėžė Seimo komiteto vadovas.
Remiantis išlikusia buvusio KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su buvusios LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 2 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos.
Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5000 asmenų.
Iš viso sovietų okupuotoje Lietuvoje veikė penki didžiųjų miestų skyriai ir 44 miestų bei rajonų poskyriai. Jų pasiskirstymas atitiko Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą.
1954–1967 metais veikė KGB miestų ir rajonų įgaliotinio įstaigos, o 1967 metais įkurti KGB miestų skyriai ir rajonų poskyriai. Išskirtinas Vilniaus miesto padalinys, įkurtas tik 1981 metais. Iki tol ši teritorija priklausė centriniam LSSR KGB padaliniui.
Miestų skyriai ir rajonų poskyriai savo veiklą organizavo pagal kontržvalgybos ir ideologinės kontržvalgybos linijas bei konkrečius objektus (pramonės įmonės, organizacijos, transporto, karinio pramoninio komplekso objektai).
