„Pirmais metais Afganistane aš paniškai bijojau mirti“, – sako jis, tarnavęs Lietuvos kariuomenės Ypatingos paskirties tarnyboje. Vėliau – avarija, koma, keturiolika operacijų, neįgaliojo vežimėlis. Šiandien Andrius visiškai pasveikęs, tačiau visa tai, kas nutiko, pakeitė ir jį patį.
Atsargos karys A.Konstantinavičius dvidešimt metų tarnavo Specialiųjų operacijų pajėgose (SOP): dešimt metų Vytauto Didžiojo jėgerių batalione ir tiek pat Ypatingos paskirties tarnyboje, dalyvavo tarptautinėse operacijose Afganistane.
Po sunkios avarijos iš kariuomenės jis pasitraukė, įkūrė asociaciją „1shot“ ir organizuoja mokymus: „Būtų gaila nepanaudoti savo per tiek metų sukauptos patirties. Tai – piliečių taktinis parengimas, savigyna. Mokymai akcentuojami į šalies gynybą. Tą darau jau nuo 2014 metų, tačiau ypatingas susidomėjimas atsirado prasidėjus karui Ukrainoje.
Iš karto mokymuose dalyvavo Šaulių sąjungos nariai, vėliau, kai Ukrainoje prasidėjo rusų invazija, ėmė eiti ir civiliai. Žmonės suprato: jei namuose turi įsigijęs ginklą, reikia išmokti juo naudotis. Nes jei turi ginklą ir nemoki juo naudotis – tada geriau turėti švilpuką tam, kad prisišauktumei pagalbą“, – sako A.Konstantinavičius.
15min pokalbis su Andriumi – apie jo gyvenimo raktažodžius, misiją Afganistane, avariją ir begalinį užsispyrimą vėl atsistoti ant kojų.
– Andriau, kokios aplinkybės lėmė, kad apskritai pasirinkai kariuomenę?
