Balsuodami dėl E.Vareikio neliečiamybės naikinimo susilaikė vien Seimo vyrai: „tvarkietis" Kęstutis Bartkevičius, „darbiečiai" Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras, Raimundas Markauskas ir Ričardas Sargūnas, „Drąsos kelio" atstovas Povilas Gylys, Lenkų rinkimų akcijos atstovai Zbignevas Jedinskij ir Juzefas Kvetkovskij bei socialdemokratas Benediktas Juodka.
Pastarasis 15min.lt paklaustas, kodėl nutarė susilaikyti iš pradžių teigė nesuprantantis, kodėl turėtų viešai aiškinti savo sprendimą.
„Ką dabar aš kiekvieną savo sprendimą turėčiau komentuoti?“ – stebėjosi socialdemokratas B.Juodka.
Vėliau jis paaiškino negalėjęs balsuoti už neliečiamybės naikinimą dėl to, kad abu Egidijus ir Rozvita Vareikiai yra buvę B.Juodkos studentai.
„Abu jie mano studentai. Juos labai gerai pažįstu. Jie biochemiją baigę. Man buvo neetiška prieš mano studentus, kurie lyg tarpusavyje susitaikė, balsuoti. Grynai dėl to susilaikiau, nors formaliai žiūrint Seimo sprendimas teisingas“, – paaiškino B.Juodka.
Savo ruožtu „darbietis“ Petras Čimbaras aiškino, kad jo nuomone, susilaikyti reikėjo dėl to, kad teisėsauga neturėtų kištis į šeimos santykius, o E.Vareikis jau yra nubaustas viešumu.
„Labai sunku žmogui neliečiamybę atiminėti, kai Seimas sprendžia šeimos problemą. Jau ir taip žmogus yra nubaustas viešumu. Jis jau ir taip stipriai nubaustas ir man jo pagailo kaip žmogaus“, – teigė P.Čimbaras.
Jis sutiko, kad smurtui šeimoje nėra pateisinimo, tačiau teigė, kad verčiau bausti tuos, kurie žmonas talžo stipriai ir nuolatos, o ne E.Vareikį.
„Kai šeimos problemą pradeda spręsti prokurorai, visuomenė, tai čia yra niekam nemalonu, kai visuomenė žino tokius dalykus apie šeimą, kurių neturėtų žinoti. Klausykite, jie susitaikė, o kasdien yra šimtai, tūkstančiai moterų mušama, bet visi tyli. Jo problema yra ta, kad jis parlamentaras“, – aiškino savo sprendimo logiką „darbietis“.
Čia galėjo būti Rusijos saugumo provokacija prieš konservatorius, - teigė Z.Jedinskij.
Dar toliau ieškodamas argumentų savo sprendimui žengė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Zbignev Jedinskij. Jis pareiškė, kad dėl E.Vareikio smurto gali būti kaltos Rusijos specialiosios tarnybos.
„Seimo nario neliečiamybės naikinimas visada turi politinį atspalvį. Visada konservatoriai žiūri, ar Rusijos saugumo ranka neprisidėjo. Čia galėjo būti Rusijos saugumo provokacija prieš konservatorius“, – aiškino jis.
Paklaustas, kokiu būdu E.Vareikio istorijoje galėjo veikti Rusijos tarnybos, politikas pareiškė, kad politikas galėjo būti jų nugirdytas.
Be to, Z.Jedinskij teigimu, jį įtikino konservatoriaus Roko Žilinsko pasisakymas dėl to, kad kiekvienoje parlamentaro neliečiamybės naikinimo istorijoje yra tam tikras politikos atspalvis.
„Matote, yra valstybių, kur praktikuojama ir tokia tvarka, kad kol asmuo yra Seimo narys, tol neturi būti jis traukiamas atsakomybėn, o tai daroma tik pasibaigus kadencijai. Tai svarstytina", - kalbėjo Seimo narys. Tiesa, kol kas idėjos, kad Seimo nariai negalėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kol turi parlamentaro mandatą, politikas neketina fiksuoti kaip siūlymo keisti įstatymus.
Z.Jedinskij pažymėjo, kad E.Vareikiui naikindamas neliečiamybę Seimas turėjo bent jau neleisti jo suimti.
Primename, kad Seimas panaikino prieš žmoną smurtavusio Seimo nario Egidijaus Vareikio teisinę neliečiamybę. Už tai, kad neliečiamybė būtų naikinama balsavo 84 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, bet dešimt parlamentarų balsuodami susilaikė.
Pats E.Vareikis balsavo už tai, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, o palaikymą E.Vareikiui Seimo salėje garsiai išreiškęs konservatorius Rokas Žilinskas balsavime nedalyvavo.
Prokurorai įtaria, jog būdamas neblaivus Seimo narys dukart žmonai sudavė per veidą ir vieną kartą spyrė. Generalinis prokuroras Darius Valys su prašymu panaikinti namuose smurtavusio E.Vareikio neliečiamybę kreipėsi praėjusią savaitę.
Pirminiais policijos duomenimis, neblaivus E.Vareikis savo namuose Vilniaus rajono Bendorių kaime, Bendorėlių alėjoje, gegužės 4 dieną smurtavo prieš žmoną.
Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Numatoma, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
