Palangos vicemeras Saulius Simė tikino žinantis apie galimą kurorto užtvindymo grėsmę: „Todėl prie jūros yra palikta labai mažai galimybių statyti naujus namus. Be to, dirbtinai „auginamos“ kopos stabdant smėlio judėjimą.“
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profesorius Rimas Žaromskis sako, kad kurorto valdžia turėtų ne tik įdėmiau planuoti miesto infrastruktūrą, bet ir pradėti galvoti apie galimas apsisaugojimo nuo pakilusio jūros vandens priemones, pavyzdžiui, pylimus.
Artimiausiu metu Vyriausybei tvirtinti bus pateikta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurioje įvardytos ir galimos priemonės siekiant apsaugoti krantus nuo gamtos stichijų. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė sako, kad Palangos atveju situacija sudėtingiausia, esą neatmestina ir betoninių atitvarų jūroje statybos galimybė.
