Baltuosiuose rūmuose taip pat kalbėta apie santykius su Rytų partnerystės šalimis ir Rusija, geopolitinius pokyčius ir regiono saugumui grėsmę keliančius procesus. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikime pabrėžta, kad JAV ir Europos saugumas yra neatsiejami, o Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV interesas.
JAV parengtoje informacijoje apie bendradarbiavima su Lietuva pabrėžiamas mūsų šalies indėlis sprendžiant viso pasauliui saugumui kritinius klausimus. Aukštai įvertinami Lietuvos pasiekimai išmaniosios gynybos srityje – mūsų šalyje aktyviai veikia NATO energetinio saugumo ir Branduolinio saugumo kompetencijos centrai, užtikrinama parama ilgalaikei NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Pripažįstamas profesionalus Lietuvos dalyvavimas saugumą ir stabilumą užtikrinančiose misijose Afganistane ir kituose pasaulio regionuose. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas energetikos, prekybos, Rytų partnerystės, pasaulinės interneto politikos, kibernetinio saugumo, švietimo ir mokslo srityse, lyderių mainų programos, kuriose dalyvavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, JAV siekis stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis padės Lietuvai siekti strateginių tikslų.
Pasak D.Grybauskaitės, pasiekusi pirmojoje Partnerystės ir Bendradarbiavimo Chartijoje numatytus tikslus Lietuva pereina į naują, platesnio strateginio bendradarbiavimo su JAV lygį. Tai reiškia naujas galimybes užtikrinant Lietuvos žmonių saugumą ir gerovę.
„Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas per pastaruosius metus kaip niekada sėkmingas ir rezultatyvus. Pasiekėme pagrindinius Chartijos tikslus. Dabar mūsų žmonių saugumui kyla naujų iššūkių, ir reikia kitų sprendimų. Todėl Lietuva ir Baltijos šalys pereina į naują strateginio bendradarbiavimo su JAV etapą“, – sakė prezidentė.
Pasak prezidentės, JAV siekis stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis padės Lietuvai siekti strateginių tikslų.
JAV palaiko Lietuvos ir Baltijos šalių energetinio savarankiškumo siekį ir įsipareigoja stiprinti energetinį Baltijos regiono saugumą. Tiesioginė parama išsakyta Lietuvos vykdomam Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, energetinėms jungtims su Vakarais, energijos išteklių tiekimo įvairovės užtkrinimui. Prezidentės teigimu, prie alternatyvių energijos šaltinių gali prisidėti ir JAV, pale ngvindama leidimų išdavimą skalūninių dujų eksportui į NATO šalis, taip pat ir Lietuvą. JAV dujos yra keturis kartus pigesnės nei Europoje.
Branduolinio saugumo užtikrinimas – taip pat bendras Lietuvos ir JAV interesas. Bendradarbiavimas šioje srityje Lietuvai svarbus siekiant, kad aukščiausi tarptautiniai saugumo reikalavimai būtų taikomi kaimynystėje planuojamoms AE. Pernai Lietuva buvo pakviesta į Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Seule. Lietuvoje taip pat veikia kartu su JAV pagalba įsteigtas Branduolinio saugumo centras.
Saugi Rytų kaimynystė taip pat bendras Lietuvos, ES ir JAV siekis. Pasak prezidentės, demokratizacijos plėtra Rytų partnerystės šalyse yra svarbi ne tik šių šalių raidai, bet ir viso pasaulio saugumui, todėl Ukrainos eurointegracija ir rezultatyvus Vilniaus viršūnių susitikimas turi geostrateginę reikšmę.
Santykių su Rytų partnerystės šalimis stiprinimas yra vienas svarbiausių šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų. Lietuvos pastangomis siekiama, kad Vilniaus viršūnių susitikime šį rudenį būtų pasirašyta ES asociacijos sutartis su Ukraina bei parafuotos asociacijos sutartys su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
Lietuvos vadovė su JAV prezidentu taip pat aptarė per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pradėtas derybas dėl Transatlantinės ES ir JAV prekybos sutarties. Didžiausias pasaulyje prekybinis susitarimas padės sukurti milijonus naujų darbo vietų, paskatins investicijas ir ekonomikos augimą.
Baltijos šalių ir JAV prezidentai aptarė ir padėtį Sirijoje, kuri kelia rimtą susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei. Šalies vadovė pabrėžė, kad cheminio ginklo naudojimas yra nepateisinamas.
