„Dabartinę valdančiąją daugumą reikia versti, šalinti iš valdžios, ir kuo galima greičiau. Mes tikrai tą darysime ir Seime turimomis priemonėmis, ir kviesdami piliečius, visuomenines organizacijas per akcijas, per nepaklusnumą, per mitingus paremti. Tikslas vienintelis – kuo galima greičiau poną Kubilių šalinti iš pareigų ir šitą valdančiąją daugumą patraukti“, – ketvirtadienį po opozicinių frakcijų lyderių susitikimo žurnalistams sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Jis sutiko, kad šiuo metu opozicijai parlamente neužtenka pajėgų nuversti Vyriausybę, todėl, „tvarkiečio“ teigimu, „Seimui būtina padėti“.
„Lietuvos piliečiai turi išeiti į gatves ir pasakyti: „Gana“. Ir tada situacija ir Seime turi galimybes iš esmės pasikeisti“, – tvirtino jis.
Didžiausios opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos Algirdas Butkevičius teigė, kad yra keli Vyriausybės vertimo būdai – vienas iš jų rengti interpeliacijas blogai dirbantiems ministrams. Kaip realiausius taikinius jis nurodė aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir ūkio ministrą Dainių Kreivį.
„Interpeliacijos, manau, turi būti reiškiamos surinkus išsamią informaciją, pirmiausia, kokia yra padėtis įsisavinant Europos Sąjungos lėšas“, – sakė A.Butkevičius.
Jis neslėpė interpeliacijų ministrams skelbimą laikąs efektyvesniu veikimo būdu nei siūlymai nuversti visą Vyriausybę.
„Tie žodžiai, kad reikia valdžią versti, būtų labai gerai, jeigu tai pavyktų įgyvendinti“, – kalbėjo socialdemokratas.
Anot jo, reikalaujant atskirų ministrų atstatydinimo esą palaikymo galima sulaukti ir iš kai kurių valdančiųjų.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prisipažino kol kas nematąs galimybių opozicijai perimti valdžią.
„Susirinkus tam tikram žmonių skaičiui mes būtume kompetentingi ir turėtume žmonių, kas galėtų sukurti valdančiąją daugumą. Bet šiam momentui mes to skaičiaus neturime“, – sakė jis.
Anot V.Gapšio, šiandien opozicija parlamente turi 67 atstovus. „Manau, rudens sesijoje jų padaugės“, – sakė politikas.
Opozicinės frakcijos ir trys Mišrios grupės nariai kitą savaitę planuoja pasirašyti bendrą opozicijos susitarimą dėl bendradarbiavimo. Prie jo prisidėti ketina Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Krikščionių partijos frakcijos bei iš liberalcentristų pasitraukęs Žilvinas Šilgalis, Agnė Zuokienė ir socialliberalas Valerijus Simulikas.
Ketvirtadienį sutarta, kad ir toliau opozicijos lyderis bus renkamas rotacijos būdu. Realiausiu kandidatu į šį postą laikomas A.Butkevičius.
Didžiausios valdančiosios koalicijos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, komentuodamas opozicinių jėgų vienijimąsi, tvirtino, kad tai bet kokiu atveju geriau nei jų skaidymasis. Jų kalbas apie valdžios vertimą konservatorius vertino santūriai.
„Opozicijos tikslas dažniausiai ir būna versti valdžią, čia nieko naujo nepasakyta. O tokie garsūs pareiškimai dėl vertimo paprastai paūmėja prieš kokius nors rinkimus. Vėlgi čia matau dėsningumą“, – sakė jis.
Jis ragino atsargiai dar kalbėti apie jėgų pasiskirstymą parlamente, nes esą rudens sesijoje gali įvykti pokyčių.
„Neatmetame galimybės, kad po tam tikro laiko galime turėti dar kelių Seimo narių paramą“, – teigė J.Razma.
Šiuo metu galioja Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją.
Lietuvos valstiečių liaudininkų atstovė Rima Baškienė trečiadienį BNS sakė, kad sprendimą, ar dalyvauti opozicijos susitarime, priims partija, tačiau, jos asmenine nuomone, toks dalyvavimas būtų neetiškas. Mat Valstiečių liaudininkų sąjunga yra pasirašiusi paramos susitarimą su valdančiaisiais.
Valdančioji koalicija ir opozicija Seime turi beveik po lygiai atstovų.
