Tikimasi per Vilniaus viršūnių susitikimą galbūt net pasirašyti laisvosios prekybos bei politinės asociacijos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos ar bent parafuoti šias sutartis su Moldova ir Gruzija. Jei Lietuvai tai pavyktų, Vilnius galėtų džiaugtis sėkme, tačiau tą pasiekti lengva nebus.
Europos Sąjungai daug nerimo kelia Ukrainoje ir Gruzijoje vykstantys politiniai procesai. Gruziją Europos Sąjunga jau yra perspėjusi nesiimti keršto prieš buvusius politinius varžovus. Apžvalgininkai sako, kad Gruzijos sėkmė Vilniuje priklausys nuo to, kiek dabartinis valdantis elitas ir jos vadovas supras, jog demokratijos principų laikymasis yra naudingas Gruzijai.
Pernai parlamento rinkimus laimėjęs dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio politinis blokas pradėjo suiminėti prezidento Michailo Saakašvilio valdžios pareigūnus – sulaikyti buvęs gynybos ministras, aukštas kariuomenės generolas, keli vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, o prieš gerą mėnesį suimtas ir vienas artimiausių prezidento M. Saakašvilio žmonių – buvęs premjeras Vanas Merabišvilis. Šią savaitę dėl įtariamos korupcijos buvo suimti dar keturi aukšti pareigūnai, tarp kurių – ir Tbilisio vicemeras.
B. Ivanišvilis LRT televizijos naujienų tarnybai teigė, kad Europos Sąjungos nerimas dėl demokratinių procesų Gruzijoje yra pagrįstas, tačiau dėl didžiosios dalies kritikos, formuojančios neva neteisingą Vakarų šalių požiūrį į buvusių aukštų valstybės pareigūnų suėmimus, esą kalta dabartinė opozicija. Gruzijos premjeras tvirtina, jog tikisi sėkmės Vilniaus viršūnių susitikime.
„Mūsų pagrindinė problema – kohabitacija [kai prezidento ir vyriausybės vadovo pareigas eina skirtingų politinių pažiūrų politikai]. Opozicija mums labai priešinasi ir bando suklaidinti Europą – tai iki šiol pavykdavo. Klaidina jie ne tik Europą, bet ir Gruziją.
Tačiau nesvarbu, kaip būsime įvertinti per viršūnių susitikimą Vilniuje. Patikinu jus, kad po prezidento rinkimų, spalį, Gruzija imsis priemonių, padėsiančių naikinti barjerus ir spręsti klausimus, kurie trukdo geresniems ryšiams su ES“, – sako B. Ivanišvilis.
Rytų partnerystės iniciatyvos ateitis Vilniuje spręsis šį lapkritį. Viliamasi, kad per Europos „viršūnių“ susitikimą pavyks parafuoti laisvos prekybos ir politinės asociacijos sutartį su Gruzija, bet Europos Sąjungai kelia nerimą politiniai procesai šalyje. Ji jau yra paraginusi Gruziją nesiimti politinio keršto akcijų. Apžvalgininkų teigimu, Lietuvos diplomatų lūkesčiai per Vilniaus susitikimą – pasiekti, kad būtų konstatuota reikšminga pažanga derantis dėl asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių. Tiesa, kiek yra tos pažangos, neaišku: ambicijoms baigti derybas trukdo politinė padėtis.
„Tai, kas vyksta paskutiniais mėnesiais Gruzijoje ir ką galima apibūdinti ar bent jau buvusios vyriausybės atstovai apibūdina kaip politinį persekiojimą, kelia daugiausiai neaiškumų ir riziką“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
„Lietuva visada buvo Gruzijai draugiška šalis – ir iki karo, ir po jo. Mes visada jaučiame didelį jūsų šalies palaikymą. Tiesa, kai kurie lietuvių politikai, pabrėžiu – kai kurie, palaikė itin draugiškus santykius su prezidentu M. Saakašviliu ir jo partija, tad jiems sunku persiorientuoti. Bet mes suprantame ir žinome, kad Lietuva didžiausią dėmesį skiria Gruzijai, o ne atskiriems asmenims“, – sako Gruzijos premjeras B. Ivanišvilis.
Teigiama, kad pastarąjį dešimtmetį Gruzija sparčiai žengė demokratijos keliu, tačiau nedarbas ir skurdas yra pagrindinės problemos, todėl nieko per daug nenustebino, kai pernai prezidento M. Saakašvilio partija pralaimėjo parlamento rinkimus ir į valdžią atėjo B. Ivanišvilio vadovaujama kelių partijų koalicija „Gruzijos svajonė“.
B. Ivanišvilis, susikrovęs turtus Rusijoje, buvo vadinamas Kremliaus projektu. Daugelis apžvalgininkų teigė, kad dabar šioje šalyje papūtė prorusiški vėjai. Tačiau Gruzijos premjeras LRT televizijos naujienų tarnybai pabrėžė, kad su Rusija jų šalį sieja tik prekybiniai santykiai.
„Su Rusija palaikysime draugiškus santykius, bet ne tokius, kad ši šalis dominuotų ir nuspręstų Gruzijos politiką ir strategiją“, – tvirtina Gruzijos premjeras.
Tiesa, skaitant Vakarų žiniasklaidą tarsi susidaro įspūdis, kad Gruzija slenka autoritarizmo link. Esą tą rodo dabartinių valdančiųjų veiksmai prieš buvusios vyriausybės pareigūnus. Kita vertus, pavyzdžiui, „Freedom House“ kilstelėjo šalies demokratijos reitingą, nes valdžios perdavimas po rinkimų įvyko sklandžiai. O pats B. Ivanišvilis ne taip seniai amerikiečių dienraščiui „The Washington Post“, parašiusiam, kad „Gruzijos demokratija pavojuje“, atsikirto, jog laikraštis gauna klaidingą informaciją, kurią pumpuoja M. Saakašvilio šalininkai. Kai kas čia mato konkuruojančias išorės jėgas ar Rusijos įtaką, kai kas teigia, kad tai yra vidaus politinės kovos ir jos nusveria užsienio politikos strateginius prioritetus.
„Patikinu, kad Gruzijoje nėra jokių politinių lenktynių ir individualaus teisingumo, taip buvo tik valdant buvusiai valdžiai. Aš jums atversiu visas duris ir jūs galėsite stebėti viską, kas vyksta. Visi procesai Gruzijoje – skaidrūs. Šalyje atkuriami demokratiniai procesai ir teisingumas. O anksčiau buvo autoritarinė sistema, kuri vedė į diktatūrą. Dabar viskas iš esmės pasikeitė“, – tikina B. Ivanišvilis.
Tačiau ar netaps diktatoriumi pats B. Ivanišvilis? Tokią dovaną, tiesa, to net nenorėdamas premjerui įteikė jo politinis priešininkas prezidentas M. Saakašvilis. Jo siūlymu buvo inicijuotos Konstitucijos pataisos, kurios daugiau galių suteikia premjerui, o ne prezidentui. Šias pataisas M. Saakašvilis inicijavo dar prieš pernykščius parlamento rinkimus, kuomet apklausos rodė, jog jo partija laimės rinkimus ir M. Saakašvilis, be abejonės, tikėjosi tapti premjeru.
Kadangi M. Saakašviliui tai antroji prezidentavimo kadencija ir jis rinkimuose nebegali dalyvauti, buvo kalbų, kad šiomis Konstitucijos pataisomis Gruzijos prezidentas bando išlaikyti įtaką. Tą viešai pareiškė ir buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė.
„Tais atvejais, kada politikai keičia konstitucinę santvarką, institucijų galias, galvodami apie savo ateities karjerą, tai irgi parodo ne visiškai įsitvirtinusią demokratinę valdymo sistemą“, – tvirtina R. Vilpišauskas.
„Premjeras dabar turi dar daugiau galių nei prezidentas. Premjeras dabar gali paskirti vyriausybę, keisti bet kurį ministrą ar visus iš karto, net neprašydamas parlamento pritarimo. Taip pat premjeras gali priimti bet kokį įstatymą, ir jei parlamentas atsisakytų jį patvirtinti, įstatymas vis tiek įsigaliotų. Pasaulyje daugiau nėra nė vienos tokios šalies, kur vyriausybės vadovas gali tvirtinti įstatymą be parlamento pritarimo. Štai tokia yra konstitucija, kurią M. Saakašvilis patvirtino sau“, – sako B. Ivanišvilis.
Šios pataisos įsigalios po prezidento rinkimų spalį. B. Ivanašvilis sako, kad parlamentas liepą dirbs, jog būtų priimti įstatymo pakeitimai, iš jo atimantys tokias galias, o Gruzija pagaliau taptų demokratiška ir vakarietiška parlamentine respublika.
Apžvalgininkai įsitikinę – Gruzijos sėkmė Vilniuje priklausys nuo to, kiek dabartinis valdantis elitas ir jos vadovas supras, jog demokratijos principų laikymasis yra naudingas Gruzijai.
