1940 m. okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Lietuvą. Prasidėjo ilgus dešimtmečius trukusi okupacija. Sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo išžudyta ar ištrempta per 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako. Sovietai dar neketino pripažinti Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių siekio gyventi savo nepriklausomoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.
Žlugus Sovietų Sąjungai ir sovietinę kariuomenę dislokuotą Lietuvos teritorijoje į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos ir rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Išvedimas buvo pradėtas rugsėjo 8 d. ir vyko keturiais etapais. Išvedimas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją. Uždraudus į Rusijos karinius dalinius Lietuvoje įvesti naujokus, tai buvo daroma nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant, kad Rusijos karinės pajėgos nebūtų papildomos naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
Pridedame renginių programą:
Rugpjūčio 30 d. (penktadienis)
10.30–11.00 val. Romo Jurgaičio fotografijų parodos ir dokumentinės medžiagos–ekspozicijos apie Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl kariuomenės išvedimo atidarymas Seimo parlamento galerijoje. Parodą atidaro Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
11.00 val. Forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos–Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“ Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.* (su kvietimais)
13.50–14.05 val. LK vado pranešimas „Lietuvos savanoriai ir Rusijos kariuomenės išvedimas“.
Rugpjūčio 31 d. LAISVĖS DIENA (šeštadienis)
Vėliavų pakėlimas ir iškilmingos Lietuvos karių rikiuotės įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje (rugsėjo 1.), Tauragėje, Jonavoje ir Šalčininkuose (atskiru pranešimu pateiksime išsamią programą, suplanuotą šiuose miestuose).
Rugsėjo 1 d. (sekmadienis)
12.00 val. Iškilmingas vėliavų pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje.
Lietuvos Respublikos Seimo vadovybė, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vadas ir Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio šalių diplomatai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai
12.15–12.25 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestro žygiavimas nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aukštės Vilniuje.
12.30 val. Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje (skirtos Laisvės dienos 20-mečiui paminėti).
14.00 val. Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas Katedros aikštėje Vilniuje.
19.00 val. Koncertas „Beauštanti aušrelė“ Simono Daukanto aikštėje. Koncertas skirtas Laisvės dienos 20-mečiui ir Mokslo metų pradžiai. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sveikinimo kalba.
Rugsėjo 6 d., (penktadienis)
Mokslinė konferencija „Lietuvos kariuomenės indėlis išvedant SSRS kariuomenę“, skirta SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui. Organizuoja Vytauto Didžiojo karo muziejus.
