Spalio viduryje D.Gavorskienė gavo kone dviejų šimtų lapų storumo bylą – Šiaulių vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį. Jame surinkti ir surikiuoti skundai ir raštai, kuriuos sukurpė moterį su keturiais vaikais lankiusios socialinės darbuotojos.
Dėl kiekvieno lapo šios darbuotojos beldėsi į moters namus, užuot palikusios ją ramybėje.
Būtent ramybė yra kone didžiausias šios šeimos vaistas. Moteriai – nuo skyrybų žaizdų, vaikams – nuo juos skaudinusio tėvo.
Vienas teisininkas moteriai už dyką surašė atsakymą į šį ieškinį. Pakomentavo, jog ginti tokią moterį nuo valstybės kiekvienam advokatui būtų garbė.
Persekiojimas prasidėjo prieš ketverius metus
„Pati pasiprašiau pagalbos, nes jau darėsi sunku. Prasidėjo skyrybos su vyru. Jis dingo su visais vaikų asmeniniais daiktais ir už vaikų pinigus pirktu mikroautobusu“, – pasakoja stebėtinai stipriai besilaikanti moteris.
Iš kur stiprybė? Ją artimiau pažįstantys teigia, kad tik meilė vaikams ją palaiko. Daugelis kitų žmonių jos vietoje būtų seniai išprotėję.
Medikai moteriai iš tiesų nustatė depresiją, tačiau tai ne priežastis iš jos atimti vaikus. Tai priežastis jai padėti.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, galima drąsiai sakyti, neapgynė vaikų teisių, nes po skyrybų viską metęs ir palikęs vyras liko su puse šeimos buto.
Moteriai liko ne tik vaikai, bet ir šildymo sąskaita už pusę buto, kuris teisiškai jai nepriklauso. Apie alimentus nėra nė kalbos.
Kai moteris sako, jog sunkumai prasidėjo tik prieš ketverius metus, ji turi omenyje – kai prasidėjo Vaiko teisių sergėtojų ir socialinių darbuotojų „pagalba“. Iki tol taip pat užteko vargų su smurtaujančiu vyru.
Vyriausiam sūnui – greitai aštuoniolika. Jis serga ichtioze. Reta genetine liga, nuo kurios visa oda pasidengia žvynais, džiūva, niežti. Jam nuolat reikia brangiai kainuojančių tepalų, kurie palengvina gyvenimą.
Penkiolikmetei – vidutinis kurtumas. Beje, ši negalia po tėvo išėjimo iš sunkios pasikeitė į vidutinę. „Neabejoju, kad jai padėjo tai, jog namuose atsirado daugiau ramybės. Ši jos negalia – psichologinės kilmės“, – sako moteris.
Trečiam vaikui – trylika. Tačiau su jo liga amžius dažniausiai neskaičiuojamas. Jie paprastai gyvena daug trumpiau. Medikai stebėjosi, kad vaikas išgyveno.
Berniukui sunki cerebrinio paralyžiaus forma. Jis nevaikšto ir turi būti nuolat prižiūrimas, o naktį vartomas. Moteris teigia, kad pastaraisiais metais jam pagerėjo. Nebėra priepuolių. Tačiau vaiko teisių sargai viską gali sugadinti.
Ketvirtas vaikas – dar nėra pusantrų – jau kito vyro. Šį vyrą moteris sako labai mylėjusi, tačiau atstūmė. Vaikai pareiškė, kad naujo skriaudiko namuose jiems nereikia.
Makabriška šypsenėlė
Negalima sakyti, kad moterį lankančios socialinės darbuotojos jai visai nepadėjo, tačiau anksčiau ar vėliau santykiai su jomis pašlydavo.
Valdiškos darbuotojos pasielgdavo valdiškai – surašydavo raštus, kokia bloga yra D.Gavorskienė.
Panašius raštus kažkodėl pradėjo rašyti ir buvusi jos gydytoja. Prieš aštuonis mėnesius moteris perėjo pas kitą. Pastaroji yra priešingos nuomonės ir palaiko ją.
Moteriai norintys pagelbėti asmenys ir įvairios organizacijos vienas po kito pradėjo atsisakinėti padėti.
Vienas iš pavyzdžių – moteriai sumaniusi padėti dainininkė Liveta Kazlauskienė prieš trejus metus paskambino tuometinei Šiaulių vicemerei Danguolei Martinkienei.
Ši nuramino – patikino, kad šeima bus tinkamai pasirūpinta. Nuvyko pas ją su dovanų maišeliu ir televizijos kameromis. Motina pamanė, kad politikė tiesiog nori pasireklamuoti, todėl tokios paramos atsisakė.
Moteris neabejoja, kad dauguma geradarių pirmiausia kreipiasi į miesto savivaldybę – teiraujasi, kokia tai šeima, ar jai reikia padėti: „Jie greičiausiai pasako, kad aš viskuo pertekusi ir jokios pagalbos man nereikia. Neva aš atsisakau pagalbos. Man tik pinigus duok. Suprantu, kad tokios kalbos atbaido gerus žmones.“
Neva aš atsisakau pagalbos. Man tik pinigus duok. Suprantu, kad tokios kalbos atbaido gerus žmones.
D.Gavorskienė nesigina – pinigai jai reikalingi. Jos visos mėnesio pajamos už visus vaikus sudaro apie 1000 eurų. Panašiai tiek vienam jos vaikui būtų skiriama, jei jį globotų valstybė. Plius – pastatų išlaikymai, algos.
Reali galima pagalba jos vaikams – Vokietijos aukščiausio pilotažo klinikose, kainuojanti dešimtis tūkstančių eurų ir be jokių garantijų.
„Kad žinotų Socialinių paslaugų centro ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kiek mano vaikai yra įsitempę dėl jų vizitų. O kuo jie padėjo? Sudarė sąlygas nuvežti ant lovos gulintį sūnų į specialų centrą, kuriame bus juo pasirūpinta.
Neva aš tuo metu pailsėsiu. Tačiau tai nemažai kainuoja. Ne tik paslauga, bet ir visos kitos priemonės“, – kalbėjo keturių vaikų mama.
Moteris mano, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius daro viską, kad ją išvarytų iš proto, o ji tuo metu paslėps visą savo darbo broką: „Tikriausiai ,kai jie dirba su asocialiomis šeimomis, tokių problemų neturi. Pagrasino, kad atims vaikus – ramu.“
Laiškas prezidentei
Moteris parašė laišką Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Laiškas prasideda pagalbos šauksmu:
Tarnybos nepadėjo sunkiu laikotarpiu, kai vyko skyrybos su vyru, nepadėjo apginti neįgalių vaikų turtinių interesų.
„Nebežinau, kur kreiptis, kur ieškoti pagalbos ir užtarimo dėl Šiaulių miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos veiksmų prieš mane ir mano 4 vaikus, iš kurių trys yra sergantys genetinėmis ligomis.“
Laiške pabrėžiama, kad darbuotojos ir tarnybos nepadėjo sunkiu laikotarpiu, kai vyko skyrybos su vyru, nepadėjo apginti neįgalių vaikų turtinių interesų.
„Nuteisė be teismo. Kitaip negaliu to įvardinti. Kai spalio 17 d. gavau iš teismo storiausią laišką, įsitikinau, kad mano spėjimai, kodėl man nebuvo padedama, pasitvirtino – senokai buvo ruošiamasi iš manęs vaikus atimti ir atiduoti į vaikų namus. Bet kodėl? Juk aš nei geriu, nei rūkau, visomis jėgomis rūpinuosi savo vaikais“, – laiške klausė moteris.
Ne tokios pagalbos reikia
Teisės specialistų nuomone, Vaiko teisių apsaugos skyrius iš tiesų neapgynė moters, o ypač vaikų teisių į gyvenamąjį plotą. Blogiausiu atveju po buto dalį turėjo gauti kiekvienas šeimos narys, tačiau ir tai būtų teisinga tik tuomet, jei vaikų tėvas padėtų rūpintis vaikais.
Biurokratinė mašina užsivedė ir lyg sniego gniūžtė rieda nuo kalno? Jos tikslas – ne išgelbėti šeimą, vaikus, palaužtą moterį, o pateisinti savo buvimą.
Tai kas vyksta? Biurokratinė mašina užsivedė ir lyg sniego gniūžtė rieda nuo kalno? Jos tikslas – ne išgelbėti šeimą, vaikus, palaužtą moterį, o pateisinti savo buvimą ir po raštų kalnu paslėpti paprasčiausią darbo broką? Kur brokas? Nemokėjimas nuraminti sugniuždytą žmogų?
„Padedančių“ tarnybų nuomone, moteris nepriima jai teikiamos pagalbos ir netinkamai rūpinasi. „O kuris iš mūsų, būdamas sveiko proto, pasitikėtume tais, kurie kažkodėl kurpia šimtais nebūtus dalykus apie jus“, – klausia moteris.
Ji kaltina, kad neįsileido mokytojų, kurie ateina pas dukra į namus. „Vaikas sužinojo, kad pusė namų priklauso tėvui, kuris ją skriaudė. Mergaitei pradėjo trūkti oro, ištiko isterijos priepuolis. Ji blogai jautėsi kelis mėnesius. Aš ir mano vaikai jau bijome ką ir įsileisti“, – atkerta mama.
Štai prieš dvi dienas atėjo socialinė darbuotoja ir atnešė anketą, kurioje klausiama, kaip ji vertinanti socialinių darbuotojų darbą. Ant anketos nupiešta šypsenėlė.
„Jie prieš porą savaičių man atnešė ieškinį, grasina per teismą atimti mano vaikus ir duoda tokią anketą. Ar tai normalu? Gal ir ją teismui pateiks?“, – nerimastingai klausia moteris.
Vaikų neatims, o „atskirs“
Socialinių paslaugų centro direktorė Vida Šalnienė tvirtina, kad šeimai buvo siūloma visokeriopa pagalba, tačiau moteris dažnai darbuotojų nebeįsileidžia. „Mane įsileido“, – pripažino direktorė.
V.Šalnienė teigia, kad D.Gavorskienės šeima – viena problematiškiausių. „Neugdomi vaikai, neįsileidžia savanorių, jaunimo. Pasakoja jinai vieną, o dar kitą“, – tvirtina direktorė.
D.Žakaris patikslino, kad iš moters motinystės teisės niekas nesiekia atimti. Siekiama atskirti vaikus nuo mamos.
Socialdemokrato Seimo nario Edvardo Žakario sūnus Donatas Žakaris yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas. Juo dirba nuo 2010-ųjų, kuomet ir užvirė visa ši istorija.
Klausimai vedėjui: kaip vaikų teisės susidarė nuomonę ir poziciją dėl Daivos Gavorskienės šeimos, kuo bandė padėti, kuo gali padėti, koks tų vaikų likimas?
„Šeimai yra skirti socialiniai darbuotojai, teikiama psichosocialinė pagalba. Tačiau ji jokios pagalbos nepriima. Taip išeina, kad Šiauliuose nėra specialistų, kurie jai galėtų padėti“.
Gal šiai šeimai visai nereikia tokios pagalbos, kokią siūlo skyrius? „Mes neteikiam psichologinės pagalbos. Skundėsi, kad išlaikymas mokamas nereguliariai. Sakėme, kad ji gali kreiptis į teismą. Antstolis padarys taip, kad buvusio vyro įsiskolinimas jai būtų nuskaičiuotas nuo vyro buto vertės.“
D.Gavorskienė teigia apie tai kalbėjusi su teisininkais, tačiau šie pasakė, jog tokie žingsniai duotų vaisių tik vienu atveju – jei vyro įsiskolinimas viršytų pusės buto vertę. Ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas ir tai laiko pagalbos atmetimu?
D.Žakaris patikslino, kad iš moters motinystės teisės niekas nesiekia atimti. Siekiama atskirti vaikus nuo mamos. Taip daroma ne dėl motinos kaltės, o dėl naudos vaikams.
Kiek vaiko išlaikymui skiriama globos namuose ar kitose panašiose įstaigose? „700 eurų. Jei vaikas turi negalią, prie šios sumos skiriama jau iš „Sodros“. Mūsų tikslas, kad vaikai augtų biologinėje šeimoje. Pateikėme visas rekomendacijas. Jei jas vykdys – gal atsiimsime ieškinį“, – teigė D.Žakaris.
Kažkas blogai su sistema
Šeimą aštuonis mėnesius prižiūrinti „Varpo šeimos klinikos“ seselė Edita Andrešiūnienė teigia, kad per tokį laiką, dažnai bendraudama su mama ir visais jos vaikais, spėjo įsigilinti į situaciją ir pažinti šią šeimą.
Tai ne ta motina, iš kurios reikėtų atimti vaikus. Atskirti jie nebus laimingesni. Jei bus atskirti vaikai, tai bus penki sugadinti gyvenimai.
„Mano ir šeimos gydytojos nuomonė sutampa – tai ne ta motina, iš kurios reikėtų atimti vaikus. Atskirti jie nebus laimingesni. Jei bus atskirti vaikai, tai bus penki sugadinti gyvenimai“, – tvirtino medikė.
E.Andrešiūnienė siūlė įsivaizduoti tolimesnį scenarijų. Vyresnėlis, kuris netrukus taps pilnamečiu, neabejotinai bėgs iš vaikų globos namų. Dukra, kurios didžiausias vaistas yra ramybė, visai jos neteks.
Prie lovos prikaustytam vaikeliui, anot gydytojas, jau niekas niekada nepadės: „Jis jau niekada nevaikščios ir nekalbės. Tame centre, į kurį jis buvo vežiojamas ir kurį primygtinai siūlo Vaikų teisių apsaugos skyrius, niekas jam realiai nepadės.“
Medikės nuomone, jau minėtame centre iš tiesų yra teikiamos nepigios paslaugos: „Moterys namuose pataupo palučių ar sauskelnių, dažniau prieina prie savo vaiko. Slaugymo įstaigoje įvairios priemonės eina konvejeriu ir už jas reikia susimokėti. Žinodama, kiek vaikų ten slaugoma ir kiek ten yra darbuotojų, netikiu, kad jų dėmesys prilygsta motinos dėmesiui“, – rėžė medikė.
Nežinau. Visi prisiskaito Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, socialinių darbuotojų rekomendacijų ir numoja į ją ranka.
Jos nuomone, jei ir reikėjo paimti cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką, tai reikėjo padaryti prieš keliolika metų. Gal tuomet būtų buvę kažkiek naudos. Dabar – niekas nepadės ir niekas nepasikeis: „Jis niekada nevaikščios ir pats nevalgys. Be to, pas jį lankosi terapeutė. Ko daugiau reikia? Namai netvarkingi? Maisto nėra? Melas ir nesąmonė.“
Medikė nežino, kokia valdiška įstaiga gali šiai moteriai padėti? „Nežinau. Visi prisiskaito Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, socialinių darbuotojų rekomendacijų ir numoja į ją ranka.“
Panašią nuomonę išsakė ir dainininkė Liveta Kazlauskienė: „Man labai gaila šios moters, kuriai teko tokia sunki dalia. Labai skaudu girdėti telefone nuolat raudančią motiną. Tokią moterį reikia visokeriopai palaikyti.
Kai skambinau, savivaldybėje pažadėjo padėti. Jei jie gali tik atimti vaikus iš šios motinos, tuomet kažkas yra negerai su visa sistema. Manęs tai nestebina, nes turiu daug įvairios patirties.
Manau, kad patiems socialiniams darbuotojams reikia pagalbos. Jų per maži atlyginimai, kad jie oriai dirbtų savo darbą. Jie negauna pakankamo išsilavinimo, kad galėtų priartėti ir tinkamai padėti vargo užspaustam žmogui.“
D.Gavorskienei reikalinga įvairi pagalba: teisinė, moralinė, finansinė. Jei norite padėti finansiškai – veikia labdaros paramos fondo „VAIKŲ SVEIKATA“ banko sąskaita LT967300010129286621 Swedbank.
Jei galite padėti teisiškai, morališkai ar esate pajėgus suorganizuoti D.Gavorskienės vaikams reikalingą gydymą Lietuvoje ar užsienyje, skambinkite jai telefonu 8-676-07433
