„Tikiuosi, objektyviai ir nešališkai bus ištirta, ar yra valstybės paslaptis. Jeigu randamas kažkoks įtartinos medžiagas paketas, jis siunčiamas į cheminį tyrimą, nepaisant to, kad vaistininko ranka užrašyta, kad yra „kokainas“. Ne tas užrašas lemia, o cheminis tyrimas. Lygiai taip pat su valstybės paslaptimi – ne žyma lemia valstybės paslapties turinį, o tai, ar duomenys ir informacija, kuri yra joje, priskiriama prie kurio nors detaliojo plano punktų, kuris yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Ne forma lemia informacijos priskyrimą valstybės paslapčiai, o turinys. Ikiteisminis tyrimas savo sprendimais vadovavosi skubotai“, – pirmadienį BNS sakė G.Danėlius.
Jis mano, kad nebuvo pagrindo pradėti šio ikiteisminio tyrimo, jau nekalbant baigti.
Ne forma lemia informacijos priskyrimą valstybės paslapčiai, o turinys
Pasak advokato, kai yra įtarimas dėl valstybės paslapties atskleidimo, pirmiausia atliekama procedūra pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. To patikrinimo metu nustatoma, ar tikrai buvo valstybės paslaptis, kurios dalys teksto, pažymos, ar laikmenos sudaro valstybės paslaptį, tada ieškoma kalto asmens.
„Šiuo atveju to nieko nebuvo padaryta. Pats prokuroras žino ir viešai sako, kad pranešimas, kuris buvo BNS, nėra valstybės paslaptis. (...) akivaizdu, kad neturėjo būti surašytas kaltinamasis aktas dėl valstybės paslapties atskleidimo. Kita vertus, jeigu tai nėra valstybės paslaptis, eitų kalba daugiausiai, kad čia tarnybos paslaptis, o tai baudžiamasis nusižengimas ar nesunkus nusikaltimas. Tiriant baudžiamuosius nusižengimus negalima taikyti tokių procesinių prievartos priemonių, kokios buvo taikomos šiame tyrime – negalima klausytis telefoninių pokalbių. Gali būti taip, kad prokuroras bando pateisinti visų procesinių prievartos priemonių gausą ir siunčia bylą į teismą“, – mano D.Ulbinaitės advokatas.
Kaltinimų sulaukusi valstybės vadovės patarėja sakė, jog „labai gerai, kad pagaliau ši prielaidomis grįsta situacija bus nagrinėjama teisme. Tikiuosi, kad bus priimti greiti ir objektyvūs sprendimai.“
Taip ji komentavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko pranešimą, kad jai pateikti įtarimai dėl valstybės paslapties išdavimo bei piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis ir kad byla perduota teismui.
Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo.
Tyrimas vykdytas nuo pernai spalio, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.
Anot prokuratūros, pirmasis pranešimas apie įtarimą įteiktas lapkričio 25 dieną, o galutinis – kovo 25 dieną.
„Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta pilna apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Anot jo, tyrimo metu apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų bei atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.
Nutarimas baigti tyrimą priimtas kovo pabaigoje. Dar beveik tris mėnesius po to vyko proceso dalyvių susipažinimas su byla bei pateiktų skundų nagrinėjimas, iš kurių paskutinis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas šių metų birželio 9 dieną.
Bylą turėtų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Šiame ikiteisminiame tyrime pernai BNS redaktorės namuose buvo atliktos kratos, ji buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį. Vilniaus apygardos teismas gruodį nusprendė, kad šie sprendimai buvo nepagrįsti.
Praėjusią savaitę prokuroras BNS naujienų agentūrą informavo, kad tyrimo metu buvo klausomi ir įrašinėjami 17 BNS darbuotojų pokalbiai.
