Meta įtarimų šešėlį
Į 15min redakciją kreipėsi V.Krėvės pr. 104 A gyventojai. Jų daugiabučio sklypas ribojasi su teritorija, kurioje vykdomos statybos. Kauniečiai baiminasi, jog šalia jų balkonų, trys metrai nuo jų, ruošiami pagrindai automobilių stovėjimo vietoms. Čia, pasak jų, turėjo išdygti veja.
„Nuo mūsų teritorijos, kiek žinome, du metrus į jų sklypą turi driektis veja. O dabar iškasė metro gylio griovį ir verčia į jį statybines bei buitines atliekas. Vejai tokių tvirtų pagrindų juk nereikia. Manome, jog darys automobilių aikštelę tiesiog mums po langais. Atsiras pas juos apvažiavimas aplink naująjį namą“, – teigė susirūpinęs V.Krėvės pr. 104 A gyventojas Algirdas.
Kartu su statybiniu laužu (šiferis, plytos, betonas), jo teigimu, į griovį verčiami ir įvairūs plastikiniai daiktai, net elnių kailis.
Iš kur jie veža tas statybines atliekas, jei įsimaišo net elnių kailių?
„Iš kur jie veža tas atliekas, jei įsimaišo net kailių? Iškvietėme statybų inspekciją, tai greitai pradėjo viską slėpti – užpylė smėliu“, – tikino vyriškis.
Sunerimę gyventojai ir dėl išpjautų medžių – ar buvo tam gautas leidimas. Bando jie atrasti sąsają ir tarp statybų bei žiurkių armijos, praėjusį rudenį pirmą kartą užplūdusios jų namą.
„Buvo anksčiau čia durpynas. Gal tos statybos ir išjudino kokius žiurkių urvus. Samdėme įmonę, kad pastatytų aplink daugiabutį dvidešimt žiurkių gaudyklių. O tai buvo jos įsiveisusios į namo sieną, išgraužė kaimynams šiltinimo dangą. Turėjome reikalų“, – teigė Algirdas.
Iš kur veža laužą – nežino
Daugiabučių namų kvartalo, kuris išsidėstęs 83 arų teritorijoje, projektą vysto UAB „Skandea“. Jos direktorius Žygimantas Vilkas tikina, jog statybos vykdomos vadovaujantis visomis taisyklėmis ir išduotais leidimais.
„Jokio kriminalo čia nėra. Tai – normali statybinė praktika Kaune. Visur pagrindai klojami iš statybinio laužo – senų nugriautų pastatų. Iš kur vežamos mūsų statybinės atliekos? Net nežinau. Esame pasamdę rangovus, jie tuo rūpinasi. Yra įmonės, kurios perveža statybinį laužą. Daug jų dirba prie šio projekto“, – teigė Ž.Vilkas.
Negana to, jis tvirtina, jog taip įmonė daro gerą darbą – panaudoja antrines žaliavas. Į sąvartyną jų juk neveši. O kelio pagrindas, pasak projekto vystytojų vadovo, turi būti sudarytas iš kietos medžiagos. Tokios atliekos tam puikiausiai tinka.
„Šis projektas išsiskiria skundų kiekiu. Prirašė jų statybų inspekcijai, aplinkos apsaugai. Reikėtų sulaukti faktinės medžiagos. Nes pažeidimų, kuriuos jie įsivaizduoja esančius, nėra. Baudų iki šiol nesame mokėję. Negavome ir jokio įspėjimo, nors tikrino daug institucijų“, – teigė pašnekovas.
Jis net ėmė kaltinti pačius gyventojus. Neva jie ir sumeta šiukšles į griovį. Ne kartą rasta padangų, kitų buitinių atliekų. Bet dėl to skandalas nebuvo keltas.
Bus ažūrinės trinkelės su veja
Paklaustas, o kam ruošiamas toks kietas pagrindas, Ž.Vilkas patikino, jog automobilių statymo vietų nebus.
„Visų pirma, gyventojai patys yra per daug apsitvėrę, pasisavinę dalį svetimos teritorijos. Tvorą pasitraukėme. Parkingo jokio ten nėra ir jis nenumatytas. Ten bus išklotos specialios ažūrinės trinkelės su veja. Kad galėtų mama su vežimėliu pravažiuot. Iš piršto laužti kaltinimai“, – teigė jis.
Pasak Ž.Vilko, pagal detalųjį planą ten yra numatyta veja, tad ji ir bus.
Ažūrinės trinkelės yra brangesnės, bet turi privalumą: jose augančios vejos nereikia šienauti. Nenorime būsimiems klientams užkrauti papildomų mokesčių.
„Ažūrinės trinkelės yra brangesnės, bet turi privalumą: jose augančios vejos nereikia šienauti. Galima pravažiuoti – nebūna kupstų. Nesiveisia erkės. Pigiau būtų palikti pievą, bet ją reikės šienauti. Nenorime būsimiems klientams užkrauti papildomų mokesčių“, – paaiškino Ž.Vilkas.
Klausimas dėl žiurkių pašnekovui sukėlė juoką.
„O kaip ta žiurkė anksčiau pagal sklypo ribą orientuodavosi ir neidavo toliau? Visiška nesąmonė. Juk toje vietoje buvo pelkė, šabakštynas, narkomanų lindynė. Erkių ir parazitų lizdas. Pradėję statybas surinkome du kibirus švirkštų. Nekalbu jau apie „bambalius“. Maniau, sutvarkėme teritoriją. Gyventojai nori gyventi mieste kaip vienkiemyje“, – ironizavo Ž.Vilkas.
Dėl noro pašalinti medžius, jo teigimu, buvo kreiptasi į savivaldybę. Ši atsiuntė specialistą, kuris inventorizavo visus želdinius. Pažymėti buvo šeši saugotini medžiai. Kiti pripažinti menkaverčiais.
„Gavome leidimą nupjauti su sąlyga, kad kai pabaigsim statybas, pasodinsime šešis klevus“, – patikino „Skandea“ direktorius.
Pernai pradėtą vystyti projektą žadama užbaigti kitų metų pabaigoje.
Tai nėra normalu
15min žurnalistams nuvykus į vietą, gyventojų minėtame griovyje tarp statybinio laužo buvo galima atrasti ir knygų, kibirų, kilimų, čiužinių metalinių konstrukcijų, vamzdžių. Netgi kalėdinės eglutės dalį. Vietomis statybinis laužas buvo apipiltas smėliu, tad nebesimatė, kas po juo.
Paklaustas, ar galima į pastatų ar kelio pagrindus pilti tokius daiktus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Drąsutis Štuopis patikino, jog taip būti neturėtų.
„Tai tikrai nėra normalu“, – tvirtai rėžė jis.
Tą patį patvirtino ir šiam departamentui priklausančios Kauno agentūros vyriausioji specialistė Valdonė Liaugaudienė.
„Žinoma, kad negalima į žemę pilti plastiko. Tik statybinį susmulkintą laužą, gruntą. Aplinkos teršimas nepavojingomis atliekamos užtraukia įmonei baudą nuo 86 iki 173 eurų. Taip pat paskaičiuojama gamtai padaryta žala“, – patikino V.Liaugaudienė.
Agentūra, pasak jos, iš gyventojų sulaukė skundo. Šis persiųstas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kol ši neatsiųs savo sprendimo, jokių išvadų nedarys ir Kauno agentūra.
