„Neauklėkime vienas kito“: dėl ko debatuose I.Šimonytė ir G.Nausėda susikirto?

Klausimą apie tai, kodėl prezidentas paskelbė žinią, kad Lenkijoje sulaikyti Rusijos opozicijos veikėjo L.Volkovo užpuolikai, nepalikdamas šito reikalo teisėsaugos atstovams, uždavė į LRT radijo studiją paskambinęs klausytojas Vilius.

Anot klausytojo, jis prezidento norįs paklausti, ar šis nemanąs, kad tokiu būdu galėjo pakenkti tyrimui, ir kad žmonės tikrai supranta, jog tai tebuvęs pasipuikavimas, kuris prezidento reitingams „davė minusą“.

G.Nausėda apie tai, kad Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, pranešė balandžio 19 d.

Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo sumušimu. Dėkoju Lenkijos Respublikai už tikrai puikų darbą. Apie tai kalbėjome su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Padėkojau už puikų bendradarbiavimą“, – tuomet žurnalistams teigė G.Nausėda.

L.Volkovas Vilniuje, šalia savo namų, automobilyje, buvo užpultas kovo 12-osios vakarą.

Teigė turįs teisę kalbėti apie viską

Atsakydamas į klausytojo klausimą LRT studijoje G.Nausėda sakė, kad esą tą pačią dieną apie sulaikytą baltarusį, organizavusį dviejų asmenų veiklą užpuolant L.Volkovą, pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. O jis pats apie užpuolikų sulaikymą žinojęs jau prieš 3-4 savaites, bet griežtai laikęsis principo neskelbti to, nes tai galėję pakenkti tyrimo ir visos operacijos eigai.

„Kai tik atsirado galimybės tai padaryti ir kai tą pačią dieną buvo paskelbta ne tik mūsų institucijų, bet ir Lenkijos pusės, beje, aukščiausiu politiniu lygiu, o ne kažkokių teisėsaugos institucijų pareigūnų, tai buvo padaryta.

Ir mėginimas nurodinėti, ką aš galiu kalbėti, ko negaliu kalbėti, tai eina į tą patį paveikslą – konservatoriai labiau norėtų, kad prezidentas nekalbėtų iš viso.

Nežinau, dėl ko visa šita istorija iškilo. Man tai atrodo visiškai normalu. Ir mėginimas nurodinėti, ką aš galiu kalbėti, ko negaliu kalbėti, tai eina į tą patį paveikslą – apskritai konservatoriai labiau norėtų, kad prezidentas nekalbėtų iš viso“, – sakė prezidentas.

Pirmieji prezidento rinkimų kandidatų debatai

+64

Matė tai kaip teisėsaugos šlovės valandą

Šioje vietoje atsakyti G.Nausėdai panoro ir I.Šimonytė: „Aš čia norėčiau įsiterpti, kad jau tie konservatoriai buvo paminėti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia – Lenkijos premjeras turėjo reaguoti į G.Nausėdos viešai paskelbtą informaciją ir jis tai darė gerokai vėliau.

Taip jau būna gyvenime, kai kažkas kažką pasako, kitiems tenka komentuoti, taip, kaip komentuoti teko Lietuvos policijai ir prokuratūrai. Vis dėlto, tokiais atvejais, kai yra sudėtinga, didelė operacija, kur žmonės sėdėjo akis išvarvinę ir dirbo tam, kad būtų pasiektas maksimaliai geras rezultatas, prokuroras priima paprastai sprendimą, kada yra visiškai saugu tą informaciją teikti.

Ir turbūt čia yra tų pareigūnų, kurie tą darbą atliko, na, jų tokia šlovės valanda, jų toks momentas, kada jie gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Man atrodo, politikams nereikėtų to daryti, bet čia mano tokia nuomonė.“

Ir turbūt čia yra tų pareigūnų, kurie tą darbą atliko, na, jų tokia šlovės valanda, jų toks momentas, kada jie gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą.

Į tai atsakydamas G.Nausėda sakė: „Ačiū už pastabą, Ingrida. Tikrai gal pratęsiu neberutuliuodamas šitos temos, nes nematau čia kažkokio konflikto šaltinio, tai lygiai tą pačią dieną, pasakydamas apie sulaikymą, padėkojau mūsų kriminalinės žvalgybos specialistams, kad jie atliko puikų darbą – ir mūsų pareigūnai, ir Lenkijos.

Dar kartą kartoju, kad tai buvo suderinta su Lenkijos puse. Lenkijos pusė neturėjo jokių priekaištų. Lenkijos pusė mane labai gerai informavo ir ne pareigūnų lygiu, o apie tai kalbėjome su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda dar prieš trejetą-ketvertą savaičių.“

G.Nausėda pakartojo manąs, kad Lietuvos pareigūnų darbas buvęs puikus, tad planuojant panašaus pobūdžio išpuolius Lietuvoje ateityje tą norintys padaryti pareigūnai dar gerai pagalvos, ar verta.

Lenkijos žiniasklaida jau išsiaiškino vieno iš užpuolikų tapatybę, tai MMA kovotojas ir Varšuvos futbolo klubo „Legia“ sirgalius, priklausantis chuliganiškai sirgalių grupuotei, Maksimilianas K., prisistatantis slapyvardžiu „Kruszynka“. Tai pranešė „Gazeta Wyborcza“.

LGBT klausimu sutarimo nerado

Dar vienas klausytojo klausimas irgi sukėlė kandidatų šiokį tokį apsižodžiavimą. Raštu pateiktas Rėjaus klausimas buvo apie tai, kodėl G.Nausėda neįsisegė LGBT ženklelio, nors praėjusių rinkimų metu tai žadėjo dėl solidarumo padaryti. Ir esą premjerė tai padarė, o galbūt prezidentas to nepadarė, nes tai kenkia jo reitingams.

G.Nausėda į tai atsakė nemanąs, kad tai „reitingų klausimas“: „Aš laikiausi šiuo klausimu nuoseklios politikos, ji nepasikeitė, man nereikėjo jos kaitalioti. Aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą, partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti. Ir na tenka tik apgailestauti, kad užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė. Nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo, to jau, matyt, ir nebepadarys.

Aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą, partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti.

O ateityje, aš galvoju, vis tiek mūsų visuomenė artės prie tam tikrų sprendimų ir padarysime tai nepažeisdami Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų.

Aš manau, kad dabartinėmis sąlygomis tai (įteisinimą – red. past.) geriausia būtų padaryti per Civilinio kodekso pakeitimus, įprasminant tam tikrus dalykus, kurie, nesuvokiama, žmonės negali tuo naudotis – sužinoti apie sveikatą, paveldėjimo tvarkytis.“

G.Nausėda paminėjo, kad konservatorius Paulius Saudargas registravo tokį projektą, bet jis palaikymo nesulaukęs, esą tikintis, kad pavyks priimti Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau tai padaryta nebuvo, „nei vienas, nei kitas kelias nebuvo pasirinktas ir dabar turime tokią plūduriuojančią situaciją“.

Atsakydama I.Šimonytė pabrėžė, kad tai „nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise“.

„Tai jeigu mes norime pasakyti, kad du vienas kitą mylintys žmonės, tegul jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, tai, mano nuomone, yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu. Ir kai prasideda diskusija, kad mes galime sureguliuoti, bet maždaug taip sureguliuokime kaip akcininkų santykius uždarojoje akcinėje bendrovėje, tai tikrai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis ir tai yra visai atskiras požiūris. Nėra alternatyvos sureguliavimo per CK trečiąją knygą, kuri, beje, numato partnerystę ir kur galėtų tie klausimai išspręsti“, – teigė I.Šimonytė.

Tai jeigu mes norime pasakyti, kad du vienas kitą mylintys žmonės, tegul jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, tai, mano nuomone, yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu.

Dar kartą atsakyti panoro ir G.Nausėda: „Lygiai taip pat nesąžininga ir nepadoru tampyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienos ar kitos grupės interesų.

Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes tikrai norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime LR Konstituciją, kad niekas neturėtų jokios erdvės traktuoti, ar čia šeima, santuoka kiek tų pagrindų šeimai yra. Palikime šitą klausimą, neauklėkime vienas kito, pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra susitaikyti su kitokia nuomone ir nebandyti pertempti į savo pusę.

Į tai I.Šimonytė atsakė, kad „tai visada galima padaryti, kada yra aiški kito nuomonė“, nes ji gerbianti kitą nuomonę, tačiau esą „Konstitucijos keisti šiuo atveju visiškai nereikia, nes Konstitucija aiškiai pasako, kas yra santuoka, bet niekas nekalba apie santuoką, kurios įteisinimui tikrai reikėtų keisti Konstituciją“.

Tuomet I.Nausėda paragino I.Šimonytę gerbti savo bendrapartiečio (P.Saudargo) ir ne tik jo poziciją, „kurie vis dėlto laikosi kitos nuomonės ir jūs nemėginate tikriausiai jų savo partijoje pastatyti į vietą“. I.Šimonytė atsakė: „Kaip matote, visi su rankomis vaikšto“. „Ačiū Dievui“, – atsakė G.Nausėda.

Prezidentas bei premjerė taip pat nesutarė, ar pakankamai daroma rūpinantis priedangos pastatais. G.Nausėda dėl to turėjo kritikos Vidaus reikalų ministerijai, bet I.Šimonytė teigė, kad kritika nėra visiškai pagrįsta, nes šioje srityje daug priklauso nuo savivaldybių požiūrio.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Juose ne G.Nausėdos ir I.Šimonytės dar kandidatuoja Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas ir Remigijus Žemaitaitis.