Sovietinių skulptūrų parko Grūte įkūrėjas, Druskininkų verslininkas Viliumas Malinauskas jo sūnaus Druskininkų mero Ričardo Malinausko yra teikiamas aukščiausiam Druskininkų savivaldybės – Garbės piliečio vardo suteikimo apdovanojimui.
Teikia apdovanojimui savo tėvą
Žiniasklaidos dėmesio dėl savo prieštaringai vertinamo elgesio paskutiniu metu nestokojantis Druskininkų savivaldybės meras ir vienas iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų 49-erių metų Ričardas Malinauskas vėl stebina savo užmojais.
Meras savo vadovaujamai Druskininkų savivaldybės tarybai dėl Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo pristato savo tėvą verslininką 71-erių metų Viliumą Malinauską.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Druskininkų skyriaus vicepirmininkas Vilius Semeška tokiame Ričardo Malinausko elgesyje įžvelgia viešų ir privačių interesų konfliktą ir sako, kad šitokio ciniško etikos normų nepaisymo Druskininkuose nebūta net sovietmečiu.
Druskininkų mero Ričardo Malinausko teikimas užregistruotas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo projektu oficialioje Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje DVS ir yra prieinamas bet kuriam interneto vartotojui čia.
Be savo tėvo Viliumo Malinausko, garbingiausiam Druskininkų miesto apdovanojimui meras taip pat teikia bendražygio socialdemokrato, Druskininkų savivaldybės tarybos nario Antano Česnulio bei Druskininkuose veikiančios sanatorijos „Draugystė“ vienos iš savininkių, direktorės Violetos Kaubrienės kandidatūras.
Suteikti ar ne šiems trims piliečiams Druskininkų Garbės piliečio vardus ir iš to išplaukiančias privilegijas Druskininkų savivaldybės tarybos politikai spręs jau trečiadienį, gegužės 28-ąją vyksiančiame iškilmingame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame Druskininkų kurorto 220-osioms metinėms paminėti.
„Beveik neabejoju, kad kandidatūroms bus pritarta: Druskininkų savivaldybės taryboje Ričardo Malinausko vadovaujami socialdemokratai turi absoliučią daugumą, todėl gali priimti bet kokį sprendimą nesitardami su kitomis frakcijomis ar opozicija“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Druskininkų skyriaus vicepirmininkas Vilius Semeška.
Apdovanojimas – už išskirtinį indėlį į kurorto mokslą, meną, kultūrą
Druskininkų Garbės piliečio vardas yra teikiamas nuo 1994-ųjų. Iki šiol jis, kaip skelbia Druskininkų savivaldybė, suteiktas dešimčiai asmenų.
Beveik neabejoju, kad kandidatūroms bus pritarta: Druskininkų savivaldybės taryboje Ričardo Malinausko vadovaujami socialdemokratai turi absoliučią daugumą, todėl gali priimti bet kokį sprendimą nesitardami su kitomis frakcijomis ar opozicija, – sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Druskininkų skyriaus vicepirmininkas Vilius Semeška.
Kaip teigiama Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107 patvirtintame „Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos apraše“, kurį pasirašo meras Ričardas Malinauskas, „Druskininkų garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į Druskininkų savivaldybės mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir aktyvią visuomeninę veiklą“.
1994-aisiais toks įvertinimas pirmą kartą suteiktas Antanui Dambrauskui – už antikinės kalbos, lietuvių kultūros ir literatūros puoselėjimą, dalyvavimą pedagoginiame darbe bei nuopelnus Lietuvos Respublikos ir Druskininkų kultūriniam gyvenimui.
1995-aisiais jis suteiktas Elenai Kvaraciejienei (už gerą ir nuoširdų darbą, už nuopelnus puoselėjant Dzūkijos krašto tradicijas ir papročius, etninės kultūros propagavimą) bei Elenai Kriaučiūnaitei (už kruopštų darbą ir organizuotumą puoselėjant kurortą bei aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime).
1997-aisiais Druskininkų garbės piliečio vardas suteiktas Vytautui Kazimierui Jonynui – už pasaulinio lygio meno ir pedagoginių idėjų skleidimą, nuopelnus Lietuvos ir Druskininkų kultūrai; 1998-aisiais – Petrui Viščiniui, už ilgametį visuomeninį darbą Lietuvos laisvės labui bei už ištikimybę Druskininkams.
2000-aisiais tapęs Druskininkų savivaldybės meru, Ričardas Malinauskas Druskininkų Garbės piliečio regalijas per šį laikotarpį įteikė penkiems ypatingais nuopelnais ir indėliu Druskininkų kurorto kultūriniam, socialiniam ir visuomeniniam gyvenimui pasižymėjusiems asmenims: 2000-aisiais – kunigui Konstantinui Gajauskui už kilnius dvasininko darbus, Druskininkų bažnyčios atnaujinimą, turtinimą, puošimą bei lietuviškos kultūros puoselėjimą; 2003-aisiais – dailininkui, menotyrininkui ir muziejininkui Adelbertui Nedzelskiui už nuopelnus saugant, tiriant ir populiarinant M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą bei lietuviškosios kultūros puoselėjimą; 2004-aisiais – šviesios atminties politikui, tuometiniam Seimo nariui, Ričardo Malinausko politiniu krikštatėviu vadinamam Justinui Karosui bei miškininkui, išradėjui ir mokslininkui Algirdui Valavičiui.
Paskutinį kartą Druskininkų Garbės piliečio vardas suteiktas 2009-aisiais, dabar jau velioniui buvusiam koncerno „Achema“ įkūrėjui ir vadovui, verslininkui Bronislovui Lubiui – už nuopelnus puoselėjant kurortą, už aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime bei kultūros propagavimą.
Tik vienu atveju – šviesios atminties B.Lubio – siūlymą savivaldybės tarybai suteikti Garbės piliečio vardą teikė pats meras Ričardas Malinauskas. Ankstesniais atvejais nominantus apdovanojimui pasiūlydavo visuomeninės organizacijos, dvasininkai, bendruomenės, profesinės sąjungos.
Teikiant sprendimo projektą politikams, būdavo pridedama išsamus aprašymas su pretendentų biografijomis, nuopelnais, teikimą pasirašiusiųjų organizacijų prašymai, rekomendacijos ir kt.
Kas pristatė nominantus – slepiama
Jau minėtu 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107 patvirtintame Garbės piliečio vardo suteikimo apraše yra aiškiai apibrėžta visa procedūra, kaip, kas gali siūlyti ir teikti nominantus, kokie reikalingi pareiškiniai dokumentai, kaip vyksta svarstymas, tvirtinimas sprendimu savivaldybės taryboje, taip pat – kas gali pretenduoti į šį titulą, kokios suteikiamos privilegijos, už ką ir kokia tvarka šis garbingas Druskininkų kurorto apdovanojimas gali būti atimamas.
„Siūlymą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo gali teikti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) nariai, ne mažiau 20 žmonių grupės, juridiniai asmenys. Siūlymas asmeniui suteikti Garbės piliečio vardą pateikiamas Druskininkų savivaldybei. Kartu su siūlymu turi būti pateikta išsami informacija apie siūlomą kandidatą: jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, gyvenimo aprašymas, darbų ir nuopelnų Druskininkų savivaldybei aprašymas bei rekomendacijos. Siūlymus kartu su pateiktais dokumentais nagrinėja Savivaldybės tarybos komitetai pagal priskirtus įgaliojimus, atsižvelgiant į tai, kokios srities atstovo kandidatūra siūloma Garbės piliečio vardui suteikti. Garbės piliečio vardas suteikiamas Savivaldybės tarybos komitetų teikimu savivaldybės tarybos sprendimu. Teisti asmenys, išskyrus politinius kalinius ir tremtinius, negali būti siūlomi kaip kandidatai Garbės piliečio vardui gauti“, – taip rašoma Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. PR-107.
Aiškinamajame mero teikiamo sprendimo projekto preambulėje rašoma, kad A.Česnulio, V.Kaubrienės ir V.Malinausko kandidatūros garbės piliečio vardo suteikimo teikiamos Druskininkų savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetų teikimu.
„Kas Jūsų komitetui pateikė svarstyti šias kandidatūras?“ – 15min.lt antradienį paklausė vieno iš Druskininkų savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narių, opozicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos Druskininkų skyriaus pirmininko Karolio Kaklio.
„Jungtinis dviejų komitetų posėdis vyko gegužės 22 dieną, 13 valandą. Savivaldybės administracijos darbuotoja mums pateikė mero Ričardo Malinausko sudarytos Komisijos priimtą nutarimą, kuriuo ji iš devynių pasiūlytų nominantų atrinko tris, t.y. minėtus Jūsų asmenis, ir mes komitetuose pritarėme teikti jų kandidatūras tvirtinti tarybos posėdyje ateinantį ketvirtadienį“, – atsakė politikas.
„O kas nominantus siūlė Komisijai? Kuris iš politikų, visuomenės atstovų ar juridinių asmenų pateikė kiekvieną iš minėtų kandidatūrų mero Ričardo Malinausko sudarytai Komisijai svarstyti dėl tinkamumo nominuoti šiuos asmenis? Ar jūs, tarybos nariai, prieš priimdami savo sprendimą, buvote supažindinti su pretendentų pareiškiniais dokumentais, kaip tai yra numatyta savivaldybės tarybos patvirtintu Druskininkų Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos aprašu?“ – patiksliname klausimą K.Kakliui.
„Ne, mums tokių dokumentų ir tokios informacijos nebuvo pateikta. Aš nežinau, kas pasiūlė – visuomenininkai, tarybos nariai ar dar kas? Meras teiks tarybai, tai gal meras ir čia teikė? Kai paklausėme, savivaldybės atstovė pasakė, kad galėjo teikti visi, kas norėjo, bet kas konkrečiai teikė – nepasakė“, – nuskambėjo atsakymas.
„Šio sprendimo tikslas – minint kurorto 220-ąją sukaktį, pagerbti Druskininkus garsinančius, puoselėjančius, prie miesto ir jo apylinkių plėtros prisidedančius asmenis. Informacija apie galimybę teikti pretendentus Druskininkų garbės piliečio vardui gauti buvo skelbiama vietinėje spaudoje, pasiūlyti devyni pretendentai. Druskininkų savivaldybės mero 2014 m. balandžio 10 d. potvarkiu Nr. M3-14 buvo sudaryta komisija, kuri svarstė visus pateiktus siūlymus, ir teikė Švietimo, kultūros ir sporto bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetams svarstyti tris pretendentus. Su visuomene buvo konsultuojamasi sprendimo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje“, – aiškina Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai Ingrida Griniūtė.
Nuopelnai – privatūs verslai?
Va taip – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Nei kas teikė, nei kas siūlė, nei už kokius nuopelnus atrinko?
Kaip teigiama aiškinamajame 2014 m. gegužės 22 dienos sprendimo projekto Nr. PER – 107 rašte, Antanui Česnuliui Garbės piliečio vardą siūloma suteikti už ilgametį lietuvių liaudies meno puoselėjimą, Skulptūrų ir poilsio parko įkūrimą bei Druskininkų kurorto garsinimą.
15min.lt papildo, kad privačioje sodyboje Naujasodės kaime įrengtas medžio skulptūrų ir poilsio parkas – ne tik Druskininkų kurorto garsinimas, bet ir vienas iš Antano Česnulio pajamų šaltinių. Druskininkų savivaldybės tarybos nario socialdemokrato sodybos lankymas, kaip oficialiai skelbiama interneto svetainėje „Turizmas po Lietuvą“, suaugusiems kainuoja 8 Lt, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 5 Lt.
Violetai Kaubrienei, kaip oficialiai skelbiama, Druskininkų savivaldybės apdovanojimas skiriamas už tradicinio sanatorinio gydymo puoselėjimą ir naujų sveikatinimo paslaugų plėtrą, aktyvų dalyvavimą kurorto kultūriniame gyvenime bei ilgametį kultūros mecenavimą.
Pirmosios visoje Lietuvoje privačios sanatorijos „Draugystė“ (iš Sveikatos ministerijos leidimas privatizuoti valstybinę sanatoriją V.Kaubrienei ir jos verslo partneriais tapusiems kolegoms medikams buvo gautas dar 1993 metais) viena iš savininkių ir UAB „Draugystės sanatorija“ direktorė V.Kaubrienė šiandien labiau žinoma kaip aktyvi ir sėkminga verslininkė nei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Kaip galima rasti viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose, medikės V.Kaubrienės vadovaujama UAB „Draugystės sanatorija“ be „Draugystės“ sanatorijos pastato (2005-2006 metais jo ir bendrovei priklausančio viešbučio „Vingis“ rekonstrukcijai skirta 3,05 mln. Litų ES paramos lėšų), Druskininkuose valdo privačius grožio ir apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus – grožio centrą „Afroditė“, vilas „Kolonada“ ir „Nykštukas“ (pastarosioms 2011-ais metais skirta per 2 mln. litų ES paramos lėšų rekonstrukcijos darbams vykdyti) bei viešbutį „Violeta“.
Tą patį, kuriame viešnagė tuometiniam Ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui 2005 metais vos nekainavo posto, kai paaiškėjo, kad ministras su dar aštuoniais bendradarbiais darbo metu laiką leido prabangiuose „Violetos“ apartamentuose ir už vienos dienos vizitą iš Ūkio ministerijos sąskaitos sumokėjo 14 tūkst. litų. Oficialiai renginys buvo pavadintas seminaru „Strateginis planavimas“.
Įvertino alternatyviąja Nobelio premija
Trečiasis Druskininkų Garbės piliečio vardo nominantas, kurorto mero Ričardo Malinausko tėvas, UAB „Hesona“ savininkas ir direktorius Viliumas Malinauskas įvertinamas, kaip oficialiai skelbiama, už sveikatos, kultūros, sporto sričių mecenavimą, sovietinių skulptūrų muziejaus „Grūto parkas“ įkūrimą ir Druskininkų kurorto garsinimą.
Ar nepriklausomoje Lietuvoje sovietmečio okupacijos ideologinė ekspozicija bei lenininių „gegužinių“ organizavimas, su pionieriškais kaklaraiščiais ir sovietų okupacinės armijos uniformomis pasidabinusių „dalyvių“ linksmybėmis – jau pakankamai „ypatingi nuopelnai ir pastangos bei išskirtinis indėlis į Druskininkų savivaldybės mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir aktyvią visuomeninę veiklą“?
„Apnuoginta sovietinė ideologija... Lenino, Stalino paminklai, lagerių fragmentai ir kiti unikalūs autentiški eksponatai 20 ha plote“, – skelbia Grūto parko reklaminė eilutė oficialioje šios ekspozicijos interneto svetainėje.
Mintis privačioje teritorijoje įkurdinti visoje Lietuvoje surinktas sovietmečio ideologiją ir jos veikėjus aukštinusias skulptūras Viliumui Malinauskui visuomenėje pelnė prieštaringai vertinamo verslininko šlovę. Vieni jį gyrė už tokį sumanymą, kiti – kaltino garbinant okupaciją ir jos stabukus.
2001-aisiais metais atidaryta ekspozicija neliko nepastebėta ir pasaulyje. Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalijantis Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“ bei jas remiančios Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija, Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija ir Harvardo kompiuterijos draugija Viliumui Malinauskui skyrė vadinamąją „IgNobels“ premiją.
Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ – pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.
Pavyzdžiui, 2011-aisiais metais „IgNobels“ premija buvo skirta Vilniaus merui Artūrui Zuokui – už sumanymą tvirta ranka tramdyti automobilių statymo taisyklių pažeidėjus. Meras pademonstravo, kad jų automobiliai bus traiškomi kariniu šarvuočiu.
2013-aisiais „IgNobels“ taikos premija buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, – ir Baltarusijos policijai, „areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą“.
Kaip rodo 15min.lt turimi dokumentai, tuometinė Kultūros ministerija verslininkui V.Malinauskui oficialiai atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei priklausiusį turtą – skulptūras, perleido neatlygintinai, su sąlyga, kad tai taps pažintine-mokomąja-edukacine ekspozicija, liudijančia tragišką ir žiaurų okupuotos valstybės laikotarpį.
Šiandien toks „pažinimas“ pono Viliumo įvertintas labai konkrečia suma: bilietas į Grūto parko valdas kainuoja 20 litų.
Garsina ir sklypų skandalais
Tiesa, paskutiniaisiais metais Viliumas Malinauskas savo sūnaus Ričardo vadovaujamą kurorto vardą daugiau garsina ne renginių mecenavimu, o skandalais, siejamais su jam išimties tvarka iš valstybės skirtais žemės sklypais: vienu – pačiame Druskininkų centre, kitu – Grūto kaime, kur įrengta Garbės piliečio vardą ponui Viliumui atnešusi sovietinės ideologijos stabukų ekspozicija.
15min.lt dar 2013 m. vasarį paviešino faktą, jog Druskininkų centre, Turistų gatvėje esantį mero R.Malinausko gyvenamąjį namą ir šalia esantį 25 arų valstybinį žemės sklypą juosia metalinė tvora, bet tyrimas vyksta iki šiol. Tvora stovi, o valstybės turtas – aptvertame mero kieme.
Šį sklypą kurorto centre Garbės vardo nominantas Viliumas Malinauskas gavo iš savo sūnaus Ričardo vadovaujamos Druskininkų savivaldybės – išimties tvarka, už savo tėvo, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Vėliau iš valstybės gautas sklypas buvo padovanotas sūnui – Druskininkų savivaldybės merui R.Malinauskui.
2013 m. rugpjūtį 15min.lt aprašė ir kitą skandalingą istoriją dėl dar vieno Viliumo Malinausko žemės sklypo, kurį jis neatlygintinai iš valstybės gavo už savo tėvo nuopelnus, įsigijimo, naudojimosi bei įteisinimo peripetijas.
Kaip informavo Registrų centras, nuosavybės teisės į šį žemės plotą atsirado dar 1993 metais, Varėnos rajono valdybai 1993 metų balandžio 22 d. išleidus potvarkį dėl neatlygintino 0,25 ha valstybinės žemės sklypo skyrimo gyvenamojo namo statybai Viliumui Malinauskui.
Dabar jau neginčijamai ištirta ir pareigūnų nustatyta, kad šis sklypas niekaip negalėjo būti skirtas Viliumui Malinauskui, kuris neturėjo jokių teisių gauti neatlygintinai žemės iš valstybės gyvenamojo namo statybai.
Šiuo metu šią istoriją tiria ne tik Nacionalinės žemės tarnyba, bet ir Kauno apygardos prokurorai bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai.
Pasak ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba kuruojančio prokuroro Jaunučio Vailionio, įrodymai ir duomenys renkami ne tik apie žemėtvarkininkų ir kitų valstybės institucijų, įteisinusių neteisėtai gautą sklypą, pareigūnų piktnaudžiavimą, bet ir apie žinomai suklastoto dokumento, kurio pagrindu buvo įteisintas neteisėtas žemės sklypo įregistravimas, panaudojimas. Kaip žinia, tokį dokumentą – negaliojantį Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimą, Druskininkų nacionalinės žemės tarnybos skyriaus specialistei Vitalijai Balčienei pateikė patsai Druskininkų Garbės piliečio vardo nominantas Viliumas Malinauskas.
