Praėjusios savaitės pabaigoje parlamento vadovė I.Degutienė, negailėdama pagyrų ir pagraudenimų, pristatė ją parlamentarams, netrukus kandidatūrai vieningai pritarė Žmogaus teisių bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Dėl šio sprendimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija užsimena turinti kitokią nuomonę, žado iš nuostabos atgauti negali dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių.
Seimo pirmininkės atstovas spaudai Juozas Ruzgys LŽ tikino, kad aplinkybė, jog E.Žiobienė pažįsta I.Degutienės dukrą Silviją Balčiūnienę, neturėjo įtakos kandidatės į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas pasirinkimui.
E.Žiobienė aktyviai dalyvavo darbo grupės, taisiusios kontroversišką Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, veikloje. Šios grupės iniciatyva įstatyme nebeliko formuluočių, kuriomis mėginta uždrausti propaguoti homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad Seimo pirmininkė svarstė ne vieną kandidatūrą, o sprendimui pasirinkti E.Žiobienę daugiau įtakos galėjo turėti pokalbiai su teisininkais. Tarp jų – su MRU Teisės fakulteto dekanu, buvusiu Konstitucinio Teismo (KT) teisėju Egidijumi Jarašiūnu. Neoficialia jos globėja vadinama ir KT teisėja, taip pat MRU profesoriaujanti Tamara Birmontienė.
Iš tiesų vadovaudama Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) E.Žiobienė gynė žmogaus teises – tik su dabartinių valdančiųjų konservatorių, dar Seimo rinkimų programoje įsipareigojusių diegti ir ginti tradicines šeimos vertybes, pozicija šis gynimas, švelniai tariant, prasilenkė.
E.Žiobienė aktyviai dalyvavo darbo grupės, taisiusios kontroversišką Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, veikloje. Šios grupės iniciatyva įstatyme nebeliko formuluočių, kuriomis mėginta uždrausti propaguoti homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius.
Dar griežčiau E.Žiobienės vadovaujamas LŽTC pasisakė Lietuvoje kilus skandalui dėl „Gender Loops“ projekto. Dėl jo buvo pradėtas tyrimas, tačiau E.Žiobienės vadovaujamas LŽTC išreiškė kitą nuomonę: „Manome, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų supažindinimas su dvasine meile tarp tos pačios lyties atstovų pasitelkus vaikų psichinį išsivystymo lygį atitinkančius metodus negali neigiamai atsiliepti jų pasaulėžiūrai ar psichikai.“
„Lietuvos žinių“ paklausta, ar tokios nuostatos nesutrukdys jai eiti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų, ypač vis nerimstant pedofilijos skandalui, E.Žiobienė pyktelėjo: „Yra problema, kad Lietuvoje neskiriama, kas yra homoseksualai, kas – pedofilai. Manau, darbe mano nuostatos tikrai netrukdys.“
Kokiomis nuostatomis vadovaudamasi ji ketina ginti vaikų teises, galima susidaryti įspūdį iš dabartinės E.Žiobienės veiklos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje (ŽLEK) pirmininkės poste. Praėjusią savaitę ŽLEK svarstė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties skundą dėl „Lietuvos žinių“ žurnalistės Rūtos Skatikaitės rašinio – apie greitosios medicinos pagalbos šaltyje paliktą avarijoje nukentėjusį šešiametį berniuką. Jis esą buvo tik nesunkiai sužalotas, tad medikai nematė reikalo vežti jį į ligoninę.
E.Žiobienės vadovaujama ŽLEK priėmė stulbinamą sprendimą – žurnalistė pažeidė etiką, nes... savo tekste rėmėsi ne ta įvykio liudytoja, kurią nurodė skundo autoriai.
Apie tai, ką išgyveno į avariją patekęs mažylis, spaudžiant 12 laipsnių speigui pusvalandį drebėjęs prie sudaužytų automobilių, ir kad būtent jo išgyvenimai sujaudino įvykį aprašiusius žurnalistus, ŽLEK ir vaikų teises besiruošiančios ginti jos vadovės E.Žiobienės išvadose – nė užuominos.
