Anot verslininkų, dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.), farmacijos ir sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse, alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.) rinkose. Šioms sritims atstovaujančios interesų grupės įvardijamos ir kaip įtakingiausios.
Visuomenės interesai lieka nuošalyje
8 iš 10 verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus.
8 iš 10 verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus. Panašus skaičius (83 proc.) mano, jog Lietuvoje sprendimų priėmimas nėra visiems vienodai atviras.
6 iš 10 verslininkų teigia, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.).
Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Daryti įtaką dažniausia siekiama pasinaudojant pažintimis (59 proc.), siūlant finansinį atlygį (53 proc.), aukojant arba kitaip remiant politines partijas (53 proc.).
Kaip rečiausiai naudojamus įtakos darymo būdus verslininkai įvardijo
dalyvavimą darbo grupėse (22 proc.) ir oficialiuose susitikimuose (19 proc.) bei oficialų pastabų teisės aktų projektams teikimą (18 proc.).
Prasčiausia padėtis savivaldybėse
Du trečdaliai verslininkų teigia, jog politikai ir valstybės tarnautojai interesus dažniausiai painioja savivaldybių administracijose.
„Šiuo metu sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja sprendimų priėmime, beveik neįmanoma. Siūlome sieti lobizmą ne su formalia lobistų registracija, o su siekiu daryti įtaką. Be to, viešinti visomis formomis valdžios atstovams pateiktus pasiūlymus. Atėjo laikas pripažinti, kad įtakos darymas nėra blogybė savaime – svarbu, kad tai būtų daroma atskaitingai“, – teigė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Du trečdaliai verslininkų teigia, jog politikai ir valstybės tarnautojai interesus dažniausiai painioja savivaldybių administracijose (66 proc.), savivaldybių įmonėse (65 proc.), savivaldybių tarybose (64 proc.), ministerijose (61 proc.) ir Seime (61 proc.).
6 iš 10-ies verslininkų yra girdėję, kai valdžios atstovai, baigę tarnybą, gavo pareigas privačiame sektoriuje kaip atlygį už priimtus sprendimus.
Pasak verslininkų, apie daromą įtaką sprendimų priėmimui atskaitingiausiai viešai informuoja atstovaujantieji telekomunikacijų sričiai (22 proc.), mažiausiai – azartinių lošimų ir farmacijos (52 proc.), energetikos (48 proc.), tabako ir alkoholio sektoriams (47 proc.).
Politikams siūlo nebijoti skaidrumo
Informaciją apie susitikimus su interesų grupių atstovais siūloma viešinti ir politikams, tačiau iki šiol į tai buvo žiūrima pro pirštus.
Šio tyrimo pagrindu TILS pateikė pasiūlymus, kaip keisti situaciją. Siūloma įstatymais aiškiau apibrėžti lobizmo ir lobistinės veiklos sąvokas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijos taip pat turėtų apimti ne tik siaurai įstatyme apibrėžtos lobistinės veiklos priežiūrą, bet ir stebėjimą, ar teisės aktams bei sprendimų priėmimui nėra daroma neteisėta arba neatskaitinga įtaka.
Lobistų registravimosi tvarka turėtų užtikrinti detalią ir laiku pateikiamą informaciją apie jų veiklą, jos apimtį, susijusias išlaidas. Be to, būtina užtikrinti, kad registruojami būtų visomis formomis ar būdais teikti pasiūlymai, komentarai ir pastabos.
Informaciją apie susitikimus su interesų grupių atstovais siūloma viešinti ir politikams, tačiau iki šiol į tai buvo žiūrima pro pirštus. Viešai pateikiamos tik merų ir aukščiausių šalies vadovų darbotvarkės, tačiau ir jose tik oficialūs renginiai ir susitikimai. Jose nerasite susitikimų su lobistais ar įtaką norinčių daryti organizacijų nariais.
Ledus pralaužė Aušra Maldeikienė
Demokratinėse pasaulio valstybėse lobistinė veikla yra normali gerbtina veikla, kai už atlygį padedama reguliuoti galimus įvairių rinkos dalyvių konfliktus, – teigė A.Maldeikienė.
Į Vilniaus savivaldybės tarybą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė ėmė pirmoji viešai deklaruoti savo susitikimus su interesų grupių atstovais.
„Žinau, kad visokios interesų grupės Lietuvoje itin dažnai suvokiamos kaip blogis, ta ar kita forma mistifikuojant vienas ir iškeliant kitas. Vis dėlto demokratinėse pasaulio valstybėse lobistinė veikla yra normali gerbtina veikla, kai už atlygį padedama reguliuoti galimus įvairių rinkos dalyvių konfliktus. Tiesa, reikalaujama, kad lobistai viešai deklaruotų savo užsakovus, jų interesus, tam tikslui išleistas lėšas“, – savo tinklaraštyje rašo A.Maldeikienė.
Pasak jos, lobizmas teigiamas ir skatintinas reiškinys, nes taip taupomos įstatymų leidybos lėšos, visuomenė diskutuoja apie projekto naudą, o politikas, kuris remiasi lobistų pateikta informacija, gali rimčiau suvokti savo pasirinkimo ir balsavimo pasekmes.
„Savo darbe Vilniaus taryboje lobistus vertinsiu teigiamai ir esu pasiruošusi su visais jais susitikti ir išklausyti jų pozicijas tais klausimais, kurie bus svarstomi. Tiesa, remdamasi gerąja praktika ir pagal tam tikrus TILS standartus, apie visus tokius susitikimus (ar juos inicijuosiu pati, ar suinteresuota grupė) tą pačią dieną paskelbsiu savo bloge“, – rašo ekonomistė.
Pirmasis A.Maldeikienės susitikimas įvyko su viena iš Aktyvių mamų judėjimo lyderių Rasa Žemaite. Jame aptarta viešųjų pirkimų tvarka sudarant sutartis su maisto tiekėjais Vilniaus ikimokyklinukams.
