„Ateis laikas, kai turėsime Jungtines Europos Valstijas“, – savo kabinete Europos Parlamento rūmuose Strasbūre interviu savaitraščiui „15min“ prognozavo Lietuvos eurokomisaras.
Penktadienį jis trumpam grįžta į Vilnių pasižiūrėti, ko verta naujoji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, bei aptarti su ja naujų aktualijų. ES finansų ministrai ketvirtadienį patvirtino susitarimą sukurti bendrą bankų priežiūros instituciją, kuri galės uždaryti blogus bankus visose euro zonos šalyse.
– ES narių lyderiai jau ne pirmą kartą tariasi, kaip išgelbėti eurą. ES šalys jau palaimino revoliucinį planą dėl didesnės bankų kontrolės, kuris gali paversti bloką federacija. Kam to reikia?
– Krizė akivaizdžiai parodė, kad eurui gyvuoti per amžius faktiškai yra vienas kelias – gilesnė integracija. Paaiškėjo, kad pinigų sąjunga be glaudesnių ryšių, didesnės integracijos finansuose ir ekonomikoje, net stipresnių politinių ryšių gali būti pažeidžiama.
A.Šemeta: „Nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą. Tai savanoriška integracija.“
Globalėjant pasauliui, Europos vaidmuo gali išlikti stiprus, jei ji bus vieninga. Matant, kaip vystosi kitos didžiosios šalys, akivaizdu, kad po keleto metų net didžiausios Europos valstybės taps santykinai mažos globaliame kontekste. Gilesnė integracija ir leidžia išlaikyti svarų žodį sprendžiant viso pasaulio klausimus.
Kritikai kalba, kad spaudimas rinkose sumažėjo. Bet, EK vertinimu, krizė dar nesibaigė. Rinkos duoda savotišką kreditą Europai, pasitikėdamos politiniais pareiškimais dėl gilesnės integracijos. Be realių veiksmų tas pasitikėjimo kreditas gali greitai išnykti ir vėl atsidursime, kur buvome.
– Kiek realus šio projekto įgyvendinimas?
– Susitarimas dėl bankų sąjungos nereikalauja keisti sutarčių. Buvo išreikšta visų šalių vadovų politinė valia siekti šio tikslo. Ginčijamasi dėl daugelio klausimų, bet kad būtina bankų sąjunga, niekas neprieštarauja.
ES šalių finansų ministrai jau pritarė centralizuotai bankų priežiūrai, o Europos Komisijos pateiktame projekte numatomi kiti žingsniai dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, didesnio indėlių draudimo sistemos koordinavimo. Kai visi šie elementai bus įgyvendinti, turėsime realią bankų sąjungą.
Tai leis nutraukti bambagyslę tarp padėties viešųjų finansų ir bankų sektoriuose ES narėse. Dabar, jei viešųjų finansų padėtis pablogėja, o bankai yra suteikę daug paskolų ir turi daug tos šalies obligacijų, jų finansinė padėtis blogėja, reikia daugiau pinigų jų problemoms spręsti, kartu blogėja viešųjų finansų padėtis. Pagrindinis šio proceso tikslas – atskirti galimas bankų problemas nuo viešųjų finansų.
– Kokia ES jums atrodo gyvybingesnė – dabartinė ar dar glaudžiau integruota ne vien finansų srityje?
– Europos ateitis yra gilesnė integracija. Ateis laikas – šiandien dar sunku pasakyti, kada, – kai turėsime kažką panašaus į Jungtines Europos Valstijas.
A.Šemeta: „Valstybės išleido milžiniškus pinigus, kad išgelbėtų bankų sistemą. ES tai sudarė 4,6 trilijono eurų – sunkiai suvokiamą skaičių.“
Mūsų pasiūlymuose kai kurie žingsniai reikalauja sutarčių keitimo – ir nemenko. Bet nereikia gąsdintis – nekalbame apie Sovietų Sąjungos analogą. Tai yra visai skirtingas modelis, savanoriška integracija, dalies suvereniteto perleidimas, bet kartu kalbama apie institucijų, kurioms suverenitetas perduotas, politinę demokratinę atskaitomybę. Giliau integruotoje Europoje suverenių valstybių interesai bus kruopščiai saugomi.
– Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti nuo 2015 metų. Ar verta skubėti? Estijai vien dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM) kainuos apie 1,3 mlrd. eurų.
– Visada sakiau ir toliau laikausi nuomonės, kad Lietuvai euras naudingas ir kad reikėtų siekti jį įsivesti kaip galima greičiau. Mūsų monetarinė, pinigų politikos sistema tokia, kad de facto turime euro pakaitalą – litą, cirkuliuojantį vidaus rinkoje, bet negalime pasinaudoti visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas euro zonoje. Taip pat išlieka valiutos kurso rizika, nes, kol nesi euro zonoje, lieka tikimybė, kad kursas gali būti peržiūrėtas, o investuotojai tai atitinkamai vertina.
Estija jau turi eurą, Latvija atkakliai siekia jį įsivesti jau 2014 metais. Įmokas, paskolas, teikiamas garantijas reikia vertinti per tą prizmę, kad tai nėra negrąžinami pinigai. Pagal dabar buvusį mechanizmą, pinigai skolinami valstybėms, kurios yra sunkesnėje padėtyje. Šalys net uždirba iš palūkanų už suteiktas paskolas.
Kita vertus, negali būti tikras, kad pačiam nereikės pagalbos. Puiku, kad Lietuva bent makroekonomiškai atrodo stabiliai, yra tarp nedaugelio ES valstybių, kurioms EK dabar nemato makroekonominių grėsmių. Bet nežinia, ar po kelių, keliolikos metų neatsidursi bėdoje. Euro zona sukuria mechanizmus, kurie leistų padėti tokioms šalims.
– Europos Parlamentas trečiadienį pritarė jūsų iniciatyvai – finansinių sandorių mokesčiui, kuris būtų taikomas, jei bent viena šalis būtų įsikūrusi ES teritorijoje. Ar jis netaps dar vienu mokesčiu, iškraipančiu ekonomikos subjektų elgseną, bet atnešančiu mažai finansinės naudos biudžetui?
– Krizę lėmė neatsakingi bankų veiksmai. Valstybės išleido milžiniškus pinigus, kad išgelbėtų bankų sistemą. Skaičiuojama, kad ES tai sudarė 4,6 trilijono eurų – sunkiai suvokiamą skaičių. Tai yra ne iš oro atsiradę, o mokesčių mokėtojų pinigai. Yra teisėtas siekis, kad finansų sektorius grąžintų į viešuosius finansus bent dalį tų pinigų.
Šis rinkos instrumentas bankus skatins nepiktnaudžiauti rizikingomis finansinėmis transakcijomis. Pirmiausiai turiu omeny vadinamąją aukšto dažnio prekybą, kai kompiuterių algoritmai prekiauja tarpusavyje ir sudaromi tūkstančiai sandorių per sekundę, o bet kokia klaida, padėties neįvertinimas gali iškart sukelti problemų viename ar kitame banke. Pasiūlytas nedidelis mokestis turėtų atgrasinti nuo tokių operacijų.
Drauge mokestis verstų bankus finansuoti realią ekonomiką. Smulkus, vidutinis ir net stambus verslas susiduria su finansavimo problemomis, nes sunku gauti paskolų.
Svarbus teisingumo faktorius – beveik visos ES narės karpo išlaidas, didina mokesčius. Per pastaruosius porą metų priimta daugybė sprendimų dėl išlaidų sumažinimo ir mokesčių padidinimo. Gyventojai natūraliai kelia klausimą, kodėl bankai neįneša savo indėlio į šį skausmingą procesą.
– 1997–1999 m. dirbote finansų ministru. Ar grįžtumėte į šias pareigas dabartinėje Vyriausybėje?
– Nesvarstau tokių klausimų, nes turiu aibes rūpesčių tiek savo srityje, tiek sprendžiant visus ES klausimus. Vyriausybė yra suformuota, belieka tik palinkėti jai sėkmės ir pasiekti, ką yra užsibrėžusi.
Įspūdinga karjera
50 metų Algirdas Gediminas Šemeta nuo 2009 m. tapo Europos komisijos nariu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą. 2010 m. pradžioje jam patikėtos mokesčių, muitų sąjungos, audito bei kovos su sukčiavimu komisaro pareigos.
2008–2009 m. A.Kubiliaus Vyriausybėje jis ėjo finansų ministro pareigas.
2001–2008 m. dirbo Statistikos departamento generaliniu direktoriumi.
1999–2001 m. buvo Vyriausybės sekretorius.
1999 m. pusmetį dirbo statybų kompanijos „Nalšia“ viceprezidentu.
1997–1999 m. ėjo finansų ministro pareigas.
1992–1997 m. vadovavo Vertybinių popierių komisijai.
