Jis sakė girdėjęs gerų atsiliepimų ne vien iš diplomatų ir pareigūnų, bet ir iš Europos Sąjungos Tarybos sekretoriato: „Sako: jūs laukiate pirmininkavimo pabaigos, mes tai ne.“ Iš Lietuvos pirmininkavimą perima Graikija.
„Esame tikrai patenkinti mūsų pirmininkavimu, nes įvykdėme visas iškeltas užduotis, suderėjome viską, ką turėjome, netgi daugiau. Mus vertina labai pozityviai“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje, kur dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, žurnalistams sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Paklausta, ar per pusmetį būna kokių nesklandumų, iš kurių derėtų pasimokyti, šalies vadovė šyptelėjo: „Norėčiau išgirsti, kokios čia buvo klaidos. Aš nepastebėjau.“
214 mln. litų atsipirko
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksta paskutinis šį pusmetį EVT posėdis, kuriame D.Grybauskaitė pristatys pirmininkavimo rezultatus ir su ES bei kitų šalių lyderiais aptars padarytą pažangą užtikrinant ekonominį Bendrijos augimą, finansinį stabilumą ir saugesnį gyvenimą Europos žmonėms.
Tai yra bene paskutinis oficialus pirmininkavimo renginys. Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus R.Karoblio teigimu, iki realaus darbo pabaigos liko pusantros paros.
Anot jo, pirmininkavimas vyko pagal planą ir prioritetai įgyvendinti. „Ar viską pasiekėme, ką planavome? Krūvio rezultatams užtenka daugiau, nei yra. Buvome taip įsivažiavę, su tokia inercija, kad kai ko jau neužtenka. Galėjo būti dar keletas aktų. Nesitikėjome, kad tiek pavyks pasiekti, bet apetitas atsiranda bevalgant.“
Buvo patvirtinti 128 teisės aktai – normalus krūvis trijų valstybių pirmininkavimų ciklo viduryje tėra 50-55. Buvo surengta apie 40 įvairių sudėčių tarybų posėdžių ir 1350 paruošiamųjų darbo grupių, komitetų bei kitų posėdžių.
Lietuvai teko ypač didelis krūvis, kadangi kitą pusmetį vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai, prie pabaigos artėja Europos Komisijos (EK) kadencija. Graikams realaus darbo teks vos trys mėnesiai. Paskutiniai teisės aktai turės būti priimti vasario 10-ąją, kad juos dar spėtų patvirtinti šios kadencijos EP.
„Meta šešėlį, kad nepavyko pasirašyti sutarties su Ukraina, nors daug buvo investuota ir jėgų įdėta“, – pripažino diplomatas, Tačiau, jo įsitikinimu, „geriau matyti, su kuo turime reikalą, nei pasirašyti ir matyti, jog partneris nevykdo sutarties, nekreipia dėmesio“.
Ambasadorius Raimundas Karoblis apie nepasirašytą sutartį su Ukraina: „Geriau matyti, su kuo turime reikalą, nei pasirašyti ir matyti, jog partneris nevykdo sutarties, nekreipia dėmesio.“
Nors sutarties nepavyko pasirašyti, santykiai su kitomis Rytų partnerystės šalimis vystosi sklandžiai. Pavyzdžiui, bus bandoma pradėti derybas su Moldova dėl bevizio režimo.
„Ar atsipirko pirmininkavimui skirti 214 mln. litų? Manau, kad taip, – pažymėjo diplomatas. – Didelė dalis šių pinigų liko Lietuvoje. Savo prestižą sustiprinome. Kijeve dabar skanduoja “Lietuva.“
Jį labiausiai džiugino derybininkų entuziazmas ir ugnelė akyse, nors prieš gerą pusmetį jų pasirengimas bei derybiniai sugebėjimai atrodė skirtingi. „Nebuvo lengva pirmininkavimo metu: bemiegės naktys, lakstymas tarp Briuselio, Strasbūro ir Liuksemburgo“, – prisiminė R.Karoblis.
„Nebuvo jokių nesusipratimų“
Eurokomisaras Algirdas Šemeta taip pat sakė, kad Briuselio pareigūnai Lietuvos pirmininkavimą vadina sėkmingu. Anot jo, teigiamai vertinami tiek rezultatai – pasiekti svarbūs susitarimai, tiek pats darbo organizavimas.
„Turiu šiek tiek patirties. Lietuva – jau devinta valstybė, kuri pirmininkauja per mano kadenciją, – ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė EK narys. – Ne visada taip buvo – buvo visokių nesusipratimų, neaiškumų. Sklandžiai organizuoti visų institucijų darbą nėra lengva. Lietuva sėkmingai susidorojo su užduotimi.“
A.Šemetos teigimu, jo kolegos, su kuriais teko kalbėtis, tikino, kad Lietuvos pirmininkavimas buvo sėkmingas. Visi esą pabrėžia puikų organizavimą – tiek Lietuvoje vykusių susitikimų, tiek darbo grupių ir komitetų posėdžių. Pasak jo, „nebuvo jokių nesusipratimų“.
„Tiek rezultatų, kiek buvo pasiektas per pirmininkavimo laikotarpį, seniai Taryboje nebuvo pasiekta“, – kalbėjo komisaras. Jis pripažino, kad tai susiję su objektyviais dalykais – anksčiau pirmininkavę airiai paskutinėmis dienomis susitarė dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Lietuvai teko derėtis dėl jai įgyvendinti reikalingų teisės aktų – tai pasitaiko ne kasmet. Dėl maždaug 60 dokumentų teko tartis pastarąjį pusmetį, kitaip nuo kitų metų būtų stojęs finansavimas.
Pasak preigūno, šią savaitę pasiekti svarbūs susitarimai dėl indėlių garantijų sistemos, Tabako direktyvos, bankų pertvarkymo mechanizmų tarytum vainikuoja Lietuvos pirmininkavimą.
„Šiuo atveju galima pabrėžti Lietuvos gebėjimą tarpinininkauti, išgirsti visas dalyvaujančias puses. Interesai nevienodi, rasti bendrą vardiklį sudėtinguose klausimuose sunku. Džiugu, kad Lietuvai pavyko tai padaryti“, – sakė A.Šemeta.
Tiesa, dėl bankų pertvarkymo mechanizmų dar laukia ne mažiau sunkios derybos su Europos Parlamentu (EP) – tuo turės rūpintis nuo sausio pirmininkausianti Graikija. Tačiau Lietuva sukūrė galimybę dėl to susitarti iki EP kadencijos pabaigos.
Pirmą kartą dalyvaus Andersas Foghas Rasmussenas
Pasak D.Grybauskaitės, nepaisant išorės spaudimo ir krizės pasekmių per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį buvo pasiekta Europos ateičiai ypač svarbių susitarimų.
Eurokomisaras Algirdas Šemeta: „Galima pabrėžti Lietuvos gebėjimą tarpinininkauti, išgirsti visas dalyvaujančias puses. Interesai nevienodi, rasti bendrą vardiklį sudėtinguose klausimuose sunku. Džiugu, kad Lietuvai pavyko tai padaryti.“
Su EP sutarta dėl 2014-2020 m. biudžeto, suderėti 56 iš 63 jam įgyvendinti reikalingų teisės aktų, patvirtinti prioritetiniai energetikos projektai, rastas kompromisas dėl bankų pertvarkos ir priežiūros mechanizmų, naują pagreitį įgavo Rytų partnerystės programa.
Bruselyje susirinkę Europos lyderiai aptars situaciją Ukrainoje ir pažangą derybose su kitomis Rytų partnerystės bei Vakarų Balkanų šalimis.
Po penkerių metų pertraukos Europos vadovai grįš prie Bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos klausimų. Bus svarstomos Europos saugumui kylančios naujos grėsmės, aptariamos galimybės stiprinti Europos gynybos pramonę ir karinius pajėgumus bei užtikrinti stabilumą ES kaimynystėje. Pirmą kartą diskusijoje dalyvaus NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Taip pat bus pristatyta EK Metinė augimo ataskaita ir kiekvienos šalies vertinimas bei rekomendacijos, kaip užtikrinti spartesnį ekonomikos atsigavimą. Planuojama patvirtinti finansų ministrų suderintą susitarimą dėl bankų pertvarkymo mechanizmo.
