Tyrimo autorė sociologė dr. Eglė Vileikienė pabrėžia, kad net 45 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų, gerai vertina teismų darbą. Teismais pasitiki 51 proc. respondentų. Iš visų apklaustųjų, asmeninį kontaktą su teismai turėjo 9 proc. Iš jų daugiau kaip pusė mano, kad teismai išmano savo darbą, gerbia žmonių teises, yra verti pasitikėjimo.
„Viena iš labiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje aptariamų temų pastaraisiais metais – korupcija teismuose. Apklausos rezultatai rodo, kad su teismais reikalų neturėjusių asmenų dalis mano, jog teismai ima kyšius, tuo tarpu teismuose pabuvojusių nuomonė priešinga“, – teigia naujausios apklausos „Lietuvos gyventojų požiūris į teismus“ rezultatus pristatanti dr. E.Vileikienė
Apklausos rezultatai rodo, kad su teismais reikalų neturėjusių asmenų dalis mano, jog teismai ima kyšius, tuo tarpu teismuose pabuvojusių nuomonė priešinga.
Mokslininkės duomenimis, net 45 proc. apklausos dalyvių norėtų, kad jų vaikai dirbtų teisėju – tai pasak dr. E.Vileikienės, matyt, susiję su 62 proc. apklaustųjų įsitikinimu, kad teisėjo darbas Lietuvoje yra gerbiamas.
„Paskaičius viešai skelbiamas publikacijas ir atsakomąsias reakcijas į jas, labai dažnai galima susidaryti įspūdį, kad šalies gyventojai teismais nepasitiki ir jų darbą vertina tik neigiamai. Anaiptol situacija nėra tokia bloga, kokia nuolat akcentuojama. Visuomenė teismų darbą vertina gerai – tą pagrindžia ir 57 proc. sutinkančių, kad žmonės turėtų paklusti teisėjų priimtiems sprendimams, net jei sprendimas jiems nėra palankus“, – sako dr. E.Vileikienė.
Sociologė visuomenės nuomonės pokytį sieja su viešumoje sumažėjusiu neigiamos informacijos kiekiu, teismų pastangomis užtikrinti operatyvų informacijos teikimą žiniasklaidai ir visuomenei, pačios sistemos griežtą požiūrį į aplaidžiai dirbančius teisėjus, didėjantį teisėjų pasirodymą viešojoje erdvėje.
Teisėjų tarybos pirmininkas
teigia, kad per pastaruosius kelerius metus teismuose įvyko nemažai pokyčių, susijusių su asmenų aptarnavimo gerinimu, veiklos kokybės tobulinimu, visuomenės ir teismų dialogo stiprinimu. „Tačiau ir toliau lieka daug sričių, kuriose turime dirbti ir siekti rezultato. Tyrimai rodo, kad žmonėms vis dar neaišku, kokiais principais vadovaujantis priimami teismų sprendimai, kaip vyksta teisminiai procesai, kodėl skiriasi bausmės. Teisinis švietimas ir aiškūs argumentai dėl priimtų sprendimų – vienos iš priemonių siekiant didinti visuomenės suvokimą apie teismų darbą“, – pažymi pirmininkas.
Trimis etapais rugpjūtį, rugsėjį ir spalį vykusios gyventojų reprezentatyvios apklausos metu visose Lietuvos savivaldybėse individualių interviu metu apklausti 3 036 žmonės nuo 15 iki 74 m.
