Ministrė ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad įvardijama projekto vertė keitėsi kelis kartus.
„Ėjo apie 200 mln. litų kaip galutinę šito projekto vertę. Kai apie tai diskutavome išvažiuojamajame posėdyje Vilniaus savivaldybėje, buvo minimos sumos, kurios siekė apie 0,5 mlrd. litų. Tai iškyla labai paprastas klausimas – kiek valstybė dar gali ir turi investuoti į tą projektą“, – ketvirtadienį po Vyriausybės išvažiuojamojo pasitarimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) žurnalistams sakė finansų ministrė.
„Tokiems projektams privalo būti atlikta kaštų ir naudos analizė. Klausimas, kas yra didesni kaštai – ar didesni kaštai yra įdėti dar 400 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų, galbūt pigiau yra nugriauti ir statyti kažkokį kitą pigesnį projektą. Projektas mutavo nuo originalios idėjos, projekto sąmata mutavo kartais“, – sakė I.Šimonytė.
Jos nuomone, galima galvoti ir apie koncesijos sutartį, tačiau reikia ieškoti ir kitų galimybių. „Galbūt tai gali būti mažesnis projektas, galbūt ambicijos gali būti mažesnės, galbūt privataus sektoriaus dalyvavimas gali būti didesnis. Vyriausybė buvo sutarusi, kad apie bet kokį valstybės biudžeto prisidėjimą mes kalbėsime tiktai tada, kada turėsime normalų įvertinimą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Dienraštis „Vilniaus diena“ ketvirtadienį pranešė, kad Nacionalinio stadiono galimybių studijai parengti iš Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo planuojama skirti iki 200 tūkst. litų.
„Ji (studija – BNS) turi atsižvelgti į tai, kad aplinkybės nuo 2007 metų stipriai pasikeitė“, – kalbėjo I.Šimonytė. Konkursą konsultantų paieškoms Vilniaus valdžia planuoja skelbti vasario pabaigoje. Nugalėtojas galėtų paaiškėti gegužę.
Stadiono statybos jau ilgus metus beveik nejuda iš vietos. Daugiau nei prieš dešimtmetį pastatytų futbolo stadiono pamatų vietoje jos pradėtos 2007–ųjų vasarą, vėliau rudenį dėl finansavimo stygiaus jos buvo sustabdytos ir vėl atnaujintos pernai vasarį. Vyriausybei skyrus 100 mln. litų, jos vėl atnaujintos, o pinigus išleidus, 2008–ųjų pabaigoje sustojo.
