Šią kandidatūrą jis antradienį pateikė prezidentei Daliai Grybauskaitei.
T.Žilinskas šiuo metu eina Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas. Premjeras yra sakęs, kad teiks kandidatūrą tik tuomet, kai sulauks teigiamų atsakymų iš specialiųjų tarnybų.
Tuo pačiu pateiktas dekretas dėl dabartinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atleidimo iš pareigų.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS patvirtino, kad teikimas yra gautas.
„Rytoj prezidentė susitiks su ministro pirmininko pateiktu kandidatu ir priims sprendimą“, – sakė D.Ulbinaitė.
T.Žilinskas yra nepartinis, šiuo metu jis eina Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas.
Tarp „tvarkiečių“ kandidatų į vidaus reikalų ministro postą buvo parlamentaras Povilas Gylys, ūkio viceministras Gediminas Onaitis, advokatas Juozas Gaudutis ir vidaus reikalų viceministras socialdemokratas Elvinas Jankevičius, tačiau kandidatai premjerui netiko.
Išsiuntinėtas anonimo laiškas
S.Skvernelis buvo itin nepatenkintas, kad jį pakeisti siūlomas T.Žilinskas.
Pirmadienį redakcijoms buvo išsiuntinėtas anoniminis laiškas, kuriame buvo siūloma primygtinai pasidomėti T.Žilinsko kandidatūra.
Laiške buvo tvirtinama, kad T.Žilinskas buvo buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio protežė, tik jo dėka po karjeros Briuselyje, kur jis dirbo Vidaus reikalų ministerijos atašė, tapęs policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno patarėju, o vėliau esą be konkurso buvo prastumtas į Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas. Anoniminiame laiške taip pat teigiama, kad T.Žilinskas neva blokavo policijos reformas, stabdė pavestus darbus ir išsiskyrė neveiklumu.
S.Skvernelis antradienį tokias pat mintis išdėstė portalui lrytas.lt, tačiau ministro žodžius portalui delfi.lt neigė ir T.Žilinskas, ir V.Telyčėnas.
S.Skvernelis aštriai sukritikavo ir pirmąjį partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlytą kandidatą jį pakeisti – Povilą Gylį, pareiškęs, kad tai spjūvis teisėsaugai, o jei jis bus paskirtas ministru, pareigūnai protestuos. Premjeras atmetė P.Gylio kandidatūrą, nes kilo didelis rezonansas dėl jo pasisakymų apie teisėsaugą per pedofilijos skandalą. P.Gylys tuomet ne kartą viešai iškoneveikė pareigūnus.
Su S.Skverneliu nesutarė ir buvęs Vilniaus apskrities policijos vadovas Kęstutis Lančinskas, dėl kurio darbo nuolat vyko patikrinimai. Neapsikentęs komisaras paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas dar nesibaigus konkursui ir, laimėjęs atranką, išvyko į Kijevą vadovauti Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai misijai.
Kritikos nekomentavo
Pats T.Žilinskas patvirtino, jog jį į dabartines pareigas ministerijoje 2009-aisiais skyrė tuometinis ministras Raimundas Palaitis. Bet viešai jam išsakytą benueinančio ministro S.Skvernelio kritiką dėl neiniciatyvumo, taip pat esą jo artimus ryšius su buvusiu ministru R.Palaičiu T.Žilinskas atsisakė komentuoti, kol nėra prezidentės dekreto dėl jo paskyrimo į pareigas.
„Šiuo metu tikrai nekomentuosiu – jei viskas bus gerai, atsakysiu į visus rūpimus klausimus“, – BNS sakė T.Žilinskas.
Jis sakė vidaus reikalų sistemoje dirbantis nuo 1995-ųjų, o pačioje ministerijoje – nuo 2003-iųjų, kuomet ėmė eiti Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2006-2009 metais jis dirbo teisėsaugos atašė nuolatinėje atstovybėje ES, nuo 2009-ųjų dirba Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi.
Premjerui tiko patirtis
Premjeras A.Butkevičius argumentavo, kad T.Žilinskas yra tinkamas ministro pareigoms, nes yra ambicingas, turi įvairialypės patirties.
„Jis yra gana ambicingas ir patyręs vidaus reikalų sistemoje kaip dirbantis darbuotojas, taip pat jis turi nemažą tarptautinę patirtį, (...) taip pat jis yra dirbęs labai atsakingose pareigose Policijos departamente“, – žurnalistams Vyriausybėje antradienį sakė ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat sakė girdėjęs teigiamų atsiliepimų apie T.Žilinską iš vidaus reikalų sistemos darbuotojų.
Jis teigė, kad T.Žilinskui yra žinoma vykstanti vidaus reikalų sistemos reforma ir Vyriausybės prioritetai vidaus reikalų srityje.
„Aš manau, kad dabartinis kandidatas toliau vykdys Vyriausybės programą ir su jam keliamais uždaviniais sėkmingai susitvarkys“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Nereikia suvokti, kad Vidaus reikalų ministerijos pagrindinė funkcija yra tik statutinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimas arba darbo užmokesčio kėlimas, kaip yra dabar.
Pasak jo, Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje nėra jokių duomenų, dėl kurių T.Žilinskas negalėtų eiti tokių pareigų.
Premjero teigimu, renkantis kandidatą į vidaus reikalų ministrus taip pat siekta, jog pretendentas būtų nepartinis, nes „Tvarka ir teisingumas“ teisėsaugos yra įtariama prekyba poveikiu ir pinigų plovimu.
Tuo metu vidaus reikalų viceministro socialdemokrato Elvino Jankevičiaus kandidatūros buvo atsisakyta nesutikus su „tvarkiečių“ reikalavimais, kad viceministras atsisakytų savo narystės Socialdemokratų partijoje.
„Toks variantas mūsų partijai buvo nepriimtinas“, – teigė jis.
Dabartiniam vidaus reikalų ministrui S.Skverneliui viešai sukritikavus T.Žilinską kaip neiniciatyvų žmogų ir reformų stabdį, premjeras sakė apie kandidatą galvojantis „truputį kitaip“.
„Reikia suprasti, kad tai, jog vidaus reikalų sistema yra labai plati, ir nereikia suvokti, kad Vidaus reikalų ministerijos pagrindinė funkcija yra tik statutinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimas arba darbo užmokesčio kėlimas, kaip yra dabar“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Ministras pirmininkas sakė telefonu informavęs prezidentę Dalią Grybauskaitę apie teikiamą T.Žilinsko kandidatūrą.
