„Pensinis amžius nuosekliai ilgėja kasmet ir kol kas poveikis išlaidoms nėra toks labai reikšmingas. Šis sutaupymas per vienerius metus nelabai ką sako, turint galvoje, kad bet kuriuo atveju „Sodros" deficitas kitais metais bus didesnis nei 1,5 mlrd. litų", – BNS sakė I.Šimonytė.
Anot jos, vėlesniais metais „Sodros" deficitas turėtų nuosekliai mažėti ir po kurio laiko gali susiklostyti padėtis, kai didėjant fondo pajamoms atrodys, kad gal galima nieko nedaryti.
„Tarp 2020-2030 metų visai tai atrodys pakankamai nuosaikiai, jeigu pensijos bus indeksuojamas pagal infliacijos ir darbo užmokesčio augimo krepšelį. Tačiau 2030 metais viešieji finansai pajus senėjimo pasekmes, tada tie klausimai pasidarys esminiai", – tvirtino ministrė.
Jos teigimu, ilgėjant gyvenimo trukmei, visoje Vakarų Europoje jaučiamas didesnis spaudimas socialinio draudimo fondams ir dėl tos priežasties, kad mažėja naujai mokančių įmokas darbuotojų skaičius, todėl pensinio amžiaus ilginimas yra neišvengiamas.
„Ateina vis mažiau naujos kartos mokėtojų, o teisės gauti pensiją kaupiasi. Kad ir kaip žiūrėtum, dėl įvairių objektyvių priežasčių, technologijų ir medicinos žmonės išlieka darbingi ilgiau. Darbingumas dažniausiai nedingsta, sulaukus 62,5 metų, – sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, tolimoje ateityje išėjimo į pensiją amžius gali būti skaičiuojamas, nenustatant konkrečių metų, pensiją, o sudarius formulę, kurioje atitinkamas metų skaičius būtų atimamas iš vidutinės prognozuojamos gyvenimo trukmės šalyje.
„Kitaip tariant, pensinis amžius bus skaičiuojamas atgaliniu būdu", – teigė I.Šimonytė.
Iki šiol moterų senatvės pensijos amžius Lietuvoje siekė 60 metų, vyrų – 62 metus, tačiau nuo šių metų jis pradėtas ilginti, kasmet pridedant po 4 mėnesius moterims ir po 2 mėnesius vyrams, kol 2026 metais bus pasiektas vienodas 65 metų amžius.
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensijos amžius jau siekia 65 metus. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įvertinus demografinę padėtį, kai socialinio draudimo įmokų mokėtojų mažėja, o išmokų gavėjų daugėja, jį imtasi pamažu vėlinti.
Taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiama užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą bei visos socialinio draudimo sistemos balansą.
Prognozuojama, kad jei nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo 2036 metais „Sodros" pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2060 metais – beveik 3 proc. BVP.
