Parengtas projektas numato atkurti nuo 2011-ųjų iki 2015-ųjų galiojusią praktiką, kai, pateikę reikiamus dokumentus, pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti iki 1940 metų birželio 15 dienos pilietybę turėję ir iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios išvykę asmenys bei jų palikuonys, rašo „Lietuvos žinios“.
Keli Seimo komitetai nuo pavasario aiškinosi, kodėl Migracijos departamentas atmeta Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bei jų palikuonių prašymus atkurti turėtą Lietuvos pilietybę.
Nors Seimo nariai buvo tikri, kad procesą stabdo biurokratinės kliūtys, prieštaraujančių teisininkų balsams nuraminti jie suskubo rengti įstatymo pataisą. Jos iniciatorius – Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukariu žydai persekiojimo nepatyrė.
