Trys versijos: prezidentės, jos tėvo ir jos kritikų
Paskelbusi, kad sieks antros kadencijos, prezidentė D.Grybauskaitė į klausimus apie savo sovietinę praeitį bei tėvą atsakė ne spaudos konferencijoje, o savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Valstybės vadovė pati sau uždavė klausimus ir pati į juos atsakė. Apie savo tėvą ji parašė:
– Ar tiesa, kad mano tėvas esą buvo NKVD seržantas?
– Netiesa. Pokario metais būdamas 17–18 metų dirbo gaisrininku. Tokį patvirtinimą gavau iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
Tuo tarpu prezidentės oponentai, remdamiesi Lietuvos ypatingajame archyve saugomais dokumentais, tvirtina, kad 1928 m. gimęs P.Grybauskas per vokiečių okupaciją nuo 1941 iki 1944 m. slapstėsi miškuose, o nuo 1944 m. liepos dirbo NKVD milicininku Kėdainiuose ir turėjo teisę nešioti šautuvą.
Dokumentuose nurodyta, jog jo milicininko pažymėjimas galiojo iki 1945 m. spalio 31 d. Dokumentų kopijas galite pamatyti čia: http://www.ekspertai.eu/static/uploads/grybauskas%20polikarpas%20byla78.pdf. Prezidentės giminaičiai liudija, kad vėliau P.Grybauskas dirbo vairuotoju.
15min.lt turi 2007 m. kovo 7 d. darytą interviu su P.Grybausku. Jis tuomet pateikė dar vieną versiją, ką veikė po karo. P.Grybauskas teigė pirmuosius penkerius metus po karo praleidęs tremtyje Rusijoje, kur dirbo ryšininku.
2007 m. darytas interviu su P.Grybausku
Šių eilučių autoriui 2007 metų kovo 7 dieną teko ligoninės palatoje valandėlę pasėdėti ant lovos krašto su ponu Polikarpu – pernai (2008 m., – red. past.) jau mirusiu šiandien inauguruojamos prezidentės Dalios Grybauskaitės tėvu (interviu paskelbtas 2009 m. liepos 12 d. – red. past.).
Svajojo apie kitokią valdžią
Į sostinės Santariškių klinikų pulmonologijos skyriaus palatą dėl plaučių uždegimo atsigulęs, bet sveikęs ir jau žvaliai bendravęs, žurnalisto net neklausinėjamas ponas Polikarpas balsu svajojo, kad senoji politikų karta kuo greičiau išeitų į visuomenės užribį, o valdžios postus pasidalytų kitaip mąstantis, nesugadintas jaunimas.
„Dėl tos valdžios tik ir mušasi. Greičiau kad jaunimas perimtų. Greičiau jaunimą ten suleistų, tai visai kitaip viskas būtų“, – apie įstatymų leidžiamąją valdžią – Seimą, kalbėjo P.Grybauskas. Jis pridūrė: „Jūs, jaunimas, dar kažką galit pakeisti. O tie seni greičiau visi išsibaigtų.“
Ir pats dar tiko į prezidentus
Paprašytas nesikamuoti dėl politikos, o verčiau papasakoti apie savo sveikatą, P.Grybauskas konstatavo: „Dar sergu, bet pasveiksiu.“
Ponas Polikarpas pasigyrė, kad neseniai jį ištyrė privačioje klinikoje, ir visi rezultatai, netgi širdies veiklos, buvo geri. Dėl tos valdžios tik ir mušasi. Greičiau kad jaunimas perimtų. Greičiau jaunimą ten suleistų, tai visai kitaip viskas būtų, – apie kitos kartos valdžią svajojo P.Grybauskas.
Išgirdęs repliką, kad nepaisant amžiaus gali save vadinti sveiku žmogumi, pašnekovas tarė: „Bet jau beveik aštuoniasdešimt metų...“ Ponas Polikarpas buvo metais jaunesnis už tuo metu aštuoniasdešimt pirmuosius metus ėjusį prezidentą Valdą Adamkų.
„Tai dar prezidentu galėtumėte būti!“ – solidaus amžiaus, jei sveikata neprasta, itin nesureikšminti P.Grybauskui siūlė jo lankytojas. „Faktas, kad galėčiau. Zaprasta!“, – rusiškai (liet. – „paprasta!“) atšovė politikės tėvas, ir jį patį ši mintis gerokai pralinksmino.
Nujautė apie dukters ambicijas
Tuo metu viešumoje jau buvo kalbama, kad daug kas norėtų matyti prezidente D.Grybauskaitę. „Bus. Bet per anksti... Ne laikas dar, per anksti“, – mįslingai kalbėjo P.Grybauskas.
Būsimos prezidentės tėvas leido suprasti, jog iš pačios dukters užuominų nujaučia, kokių ambicijų kupina D.Grybauskaitė: „Sakė, atvažiuos jinai, pakratys čia juos visus biškį!“
Ponas Polikarpas kalbėjo, jog džiaugiasi, kad duktė išvyko dirbti Europos Sąjungos finansinio programavimo ir biudžeto komisare į Briuselį, nes ten, jo žodžiais tariant, yra ramiau.
„Kadencija ten – dar treji metai. Bet jinai labai nori į Lietuvą grįžt, labai! Sunkiau jai čia bus, jinai pati žino, bet ji man sakė: „Aš užsienyje niekuomet nepasiliksiu dirbt“, – mintį tęsė bei apie dukters nuostatas pasakojo P.Grybauskas.
Tremtyje gyveno kitu vardu
Pokariu penkerius metus tremtyje, Krasnojarsko srityje praleidęs pensininkas ligoninėje neslėpė ant kūno esančių tatuiruočių.
 |
| Valdo Kopūsto/dienraščio L.T. nuotr./P.Grybauskas |
Paprašytas užrašus išaiškinti, P.Grybauskas kalbėjo: „Kolia – rusas turėjau būti. Tokie laikai, lietuvis negalėjau būti... Bet buvau gerai papuolęs tame Sibire. Jaunas, stiprus buvau. Ir dar specialybę turėjau – ryšininkas!
Jis kvatodamas pridūrė: „Tai mane ten laikė inžinieriumi!“
Tik po sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mirties jam buvo leista grįžti į tėvynę. Lietuvoje jo laukė ne pyragai, bet Polikarpas sutiko būsimąją D.Grybauskaitės mamą Vitaliją Korsakaitę, ir pora yrėsi gyvenimo keliu pirmyn.
„Pinigų nedaug buvo. Aš šoferiuku dirbau, o žmona pardavėja univermage (Vilniaus universalinėje parduotuvėje „Vaikų pasaulis“ – aut. past.), tai gaudavome abu po 120 rublių“, – neslėpė pašnekovas.
Paklaustas apie tuomet dar tik būsimosios prezidentės motiną, P.Grybauskas atsiduso. „Tik vėliavą iškėlė – ir mirė jinai, vargšė...“, – ponas Polikarpas sakė, kad žmoną palaidojo 1989 metais, vos Lietuvai pakilus į kovą dėl nepriklausomybės.
Amžinatilsį P.Grybausko gyvybė užgeso 2008 metais, jis atgulė Vilniaus kapinėse.
