„Laukinė fauna yra labai sunkiai reguliuojama, turime susikaupti, viską padaryti, kas yra nurodyta, turime išnaudoti kiekvieną priemonę, kad būtų galima užkirsti kelią šiai ligai. Manau, kad šiandieną, kada mums yra taikomis kiaulienos eksporto apribojimai, visi turi prisiimti atsakomybę, kadangi nebuvo išpildyti mūsų pageidavimai, kokių mes turėjome. Ypač fiziniai barjerai – tvora – kadangi mes žinome, kad pasienio rajonuose didelis šernų judėjimas. Ir jei nebus fizinių barjerų, mes nuolat turėsime problemų“, – LRT radijui pirmadienį sakė Jonas Milius.
Lietuvos iniciatyva afrikinio kiaulių maro klausimas sprendžiamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje, kur dalyvauja ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas ir veterinariją kuruojantis ES sveikatos komisaras Tonio Borgas.
Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, susitikęs su Rusijos kolega Nikolajumi Fiodorovu, teigė, kad Maskva teigiamai įvertino Lietuvos pastangas užkirsti kelią ligos plitimui, tačiau kiaulienos eksporto draudimo klausimas paliktas spręsti ES lygiu.
Europos Komisija mano, kad Lietuvai nebūtina tvora su Baltarusija, nes tokia priemonė būtų neefektyvi. J.Milius pastatyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys.
Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora yra brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.
Lietuvoje nušautuose šernuose radus maro užkratą, vasario pradžioje Rusija uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos ES. EK tai pavadino neproporcinga priemone bei paragino Rusiją pradėti konstruktyvias derybas.
