NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.
Tačiau per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“, o politikai teigia toliau besiderantys su kitomis šalimis dėl tolesnio modelio įgyvendinimo.
„Nuogąstavome pačioje pradžioje, kad tai netaptų tokiu tik politinio dalyko rezutatu, ar atvyksta, ar neatvyksta pas mus sąjungininkai treniruotis“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Norėjome, kad tai būtų rutinizuota per karinį planavimą, per visą karinę biurokratiją, (...) kaip kad vyksta, pavyzdžiui, su oro policijos misija: na, nereikia prezidentui vykti po sostines ratas po rato ir prašyti, kad pas mus atvyktų naikintivai vykdyti patruliavimo funkcijos“, – pridūrė jis.
NATO oro policijos misija be pertraukų Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
„Lygiai taip pat su oro gynybos modeliu norėtųsi, kad tai būtų normalus planavimo dalykas“, – sakė K. Budrys.
Antradienį Vašingtone prasidedant NATO viršūnių susitikimui, prezidento patarėjas sakė, kad iki jo buvo svarbu parodyti, jog per metus nuo sprendimo sukurti modelį jis su Nyderlandų pagalba yra pradėtas įgyvendinti.
„Žiūrint į ateitį mūsų pasiekimas būtų, kad tai būtų rutinos dalykas, o ne šventė kartą per metus“, – kalbėjo patarėjas.
NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, be to, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
